- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-23
- Bylos Nr.
- 2A-589-124/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Burbulienė, Liudvika Tupienė, Laisvė Aleknavičienė (pran.)
- Atsakovas
- K., K. L.
- Ieškovas
- E. J.
- Kategorijos
- 63.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja L.Aleknavičienė Civilinė byla Nr. 2A-589-124 /2009
Teisėja V.Liauzginienė Procesinio sprendimo kategorija 63.1.
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Šiauliai, 2009m. lapkričio 23 d.
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laisvės Aleknavičienės,
dalyvaujant ieškovės atstovui adv. Mariui Mikalauskui, atsakovei K. L.,jos atstovui adv. Algiui Staškūnui,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. J. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2009m. birželio 25d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-455-339/2009 pagal E. J. ieškinį atsakovei K. L. dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu, ir
Aprašomoji dalis
nust a t ė:
Šalies argumentai
Ieškovė E. J. ieškiniu (b.l. 1-2) kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančia pirkimo-pardavimo sutartį, pasirašytą 2006-12-13 tarp ieškovės E. J. ir atsakovės K. L. dėl 6,5 ha žemės (miško), esančio (duomenys neskelbtini) , kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) ir, pritaikius restituciją, grąžinti žemę E. J.. Ieškovė nurodė, kad ji ir K. L. 2006-12-13 sudarė žemės sklypo (miško) pirkimo-pardavimo sutartį dėl ieškovei priklausančio 6,5 ha žemės sklypo pardavimo. K. L. yra ieškovės kaimynė ir iki sutarties pasirašymo rūpinosi ieškove, atveždavo malkų, dažnai lankydavo. Ieškovė norėjo, kad būtų sudaryta Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, todėl pasirašant sutartį galvojo, kad būtent ši sutartis ir yra sudaroma. 2008 m. balandžio mėnesį, kilus konfliktui su atsakove, ieškovė E. J. sužinojo apie tai, jog buvo pasirašyta ne Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, bet pirkimo-pardavimo sutartis. Ieškovė E. J. yra pensininkė, silpnai girdi, beveik nemato, mažai moka skaityti, todėl iš sutarties suprato, kad ginčo žemę ji valdys pati iki savo mirties ir, tik jai mirus, nuosavybė į žemę pereis atsakovei. Apie tai, kad ieškovei yra sumokėti 5000 Lt ji sužinojusi, kai perskaitė žemės pirkimo-pardavimo sutartį.
Visų pirma, miško už 5000 Lt ieškovė nebūtų pardavusi, nes 2008-06-06 žemės ir miško vertė buvo 22048 Lt. Bet to, ieškovė negavo sutartyje nurodytų pinigų - 5000 Lt. Ji ir neprašiusi iš atsakovės pinigų, nes galvojusi, kad jokių pinigų atsakovė neturi mokėti. Pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė galvodama, kad pasirašo išlaikymo iki gyvos galvos sutartį.
Sudarant sutartį šalys pas notarę buvo dviese ir niekas iš artimų žmonių ieškovei nepadėjo suvokti sudaromos sutarties esmės. Atsakovė pasakė, kad sutartis sudaryta teisingai, viską ieškovei ji paaiškins vėliau. Atsakovė buvo nesąžininga sudarant sutartį, nes nurodė, kad ginčo žemė liks ieškovės nuosavybėje iki mirties ir ieškovė galės ją valdyti pati. Esant tokioms sąlygoms ieškovė ir pasirašė sutartį. Kitomis sąlygomis jokios sutarties su atsakove nebūtų pasirašiusi. Be to, ir notarė netinkamai informavo apie sutarties sąlygas. Prašo pripažinti negaliojančia pirkimo-pardavimo sutartį, remiantis LR CK 1.90 str.
Žemesnės instancijos teismas
Telšių rajono apylinkės teismas 2009m. birželio 25d. sprendimu (b.l. 56-59) ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad šalys 2006-12-13 sudarė žemės (miško) pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė E. J. pardavė atsakovei K. L. 6,5 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) .Sutarties 1.1 p. atsakovė įsipareigojo ieškovę iki gyvos galvos aprūpinti kuru, o sutarties 11 p. įrašyta, kad žemės (miško) sklypas parduodamas už 5000 litų. Šiuos pinigus pardavėjas gavo, o pirkėjas sumokėjo turto perdavimo vietoje. Sutartį patvirtino Telšių rajono 1-ojo notarų biuro notarė Z. B..
Teismas nurodė, kad nors išraše iš medicininių dokumentų pažymėta, jog ieškovė labai silpnai mato dešine akimi ir turi dalinį kurtumą, tačiau iš ieškovės paaiškinimų teisme matyti, kad ji skaito be akinių, nors klausa yra silpnesnė, tačiau gerai suvokia apie ką yra kalbama, atsakė į pateiktus klausimus.
LR CK 1.90 str. 1d., 2 d. nurodoma, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suklydimas aiškinamas kaip asmens (šalies) neteisingas, iškreiptas tikrovėje esančių aplinkybių supratimas. Suklydimas turi būti esminis. Esminis suklydimas yra tada, kai suklystama dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokiant sandoris nebūtų sudarytas, t.y dėl sandorio dalyko, objekto, šalių, pagrindinių sandorio sąlygų ir t.t. Pirkimo-pardavimo sutarties esminė sąlyga yra apmokėjimas už perkamą daiktą. Sutinkamai su LR CPK 197 str. 2 d., notaro patvirtintos ginčo sutarties dalis – šalių parašais patvirtintas pareiškimas apie atsiskaitymą iki sutarties pasirašymo – yra oficialaus dokumento dalis, o aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Teismas konstatavo, kad ieškovė nepateikė jokių leistinų įrodymų, nuneigiančių, kad iš atsakovės už parduotą žemė gavo 5000 litų, o liudytojų A. R., J. V., S. V. parodymais, kad atsakovė už žemę pinigų ieškovei nesumokėjo, teismas nesirėmė. Teismas visiškai nepagrįstu laikė ieškovės motyvą, kad jos tikroji valia buvo sudaryti su atsakove turto perleidimo su išlaikymu iki gyvos galvos sutartį, nes iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad ieškovė 2007 metais testamentu visą savo turtą po mirties paliko ne atsakovei, o A. R., kurio šeima jau daug metų rūpinasi atsakove. Be to, pati ieškovė nurodė, kad ginčo sandorio sudarymo metu ji buvo pajėgi savimi pasirūpinti ir kitų asmenų pagalba jai nebuvo reikalinga. Tiek iki ginčo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, tiek jos sudarymo metu ir po to šalių tarpusavio santykiai nepasikeitė, buvo geri, jos artimai bendravo. Tik 2008 m. pavasarį tarp šalių kilus konfliktui dėl jų namų valdų ribų ir A. R. šeimai sužinojus, kad ieškovė 6,5 ha žemės (miško) sklypą yra pardavusi atsakovei, ieškovė pati nutraukė visus santykius su atsakove ir iki šiol su ja visiškai nebendrauja. Liudytoja A. R. patvirtino, kad ieškove rūpinasi jos šeima, todėl ji yra suinteresuota už priežiūrą gauti ginčo žemės sklypą. Ta aplinkybė, kad ginčo sutartyje prisiimtą įsipareigojimą - ieškovę iki gyvos galvos aprūpinti kuru, atsakovė vykdė, sutinka vykdyti ir toliau, tačiau ieškovė pati atsisako paimti iš atsakovės kurą, patvirtina, kad ieškovė siekia pripažinti negaliojančiu ginčo sandorį tik dėl to, kad pasikeitė jos ir atsakovės tarpusavio santykiai. Teismas konstatavo, kad visos byloje nustatytos aplinkybės rodo, jog ieškovė, sudarydama su atsakove ginčo žemės (miško) pirkimo-pardavimo sutartį, žinojo kokį sandorį sudaro, siekė jį sudaryti ir nesuklydo dėl sandorio esminių sąlygų.
Šalies argumentai
Ieškovė E. J. apeliaciniu skundu (b.l. 65-66) prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2009m. birželio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia ir pritaikius restituciją, grąžinti ieškovei žemę, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiuo argumentu:
1. Liudytojai A. R., J. V., S. V. patvirtino, kad jokių pinigų iš atsakovės ieškovė E. J. negavo. Atsakovė nesumokėjo ieškovei 5000 Lt ir neturėjo jų sumokėti, todėl vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, draudimas vadovautis liudytojų parodymais neturėtų būti taikomas (LR CPK 197 str. 2 d.). Šiuo atveju neteisingai pritaikyta minėta teisės norma. Net atsakovės liudytojas A. V. nurodė, kad ieškovė atsakovei minėjo apie miško dovanojimą, o ne apie pardavimą, o atsakovė pradėjo kirsti medieną kaip savame miške.
2. Teismo sprendimo motyvas, kad 2007-09-25 testamentu visą turtą ieškovė paliko A. R. yra pagrįstas, nes atsakovė nuo sutarties pasirašymo labai pasikeitė, santykiai tarp šalių tik blogėjo, todėl ieškovė suprato, kad atsakovė jos neprižiūrės ir nesirūpins ja senatvėje.
3. Sudarant sutartį pas notarę ieškovė negirdėjo ką kalba ir skaito notarė , nesuprato, kad sutartyje kalbama ne apie pilną ieškovės priežiūrą, o tik apie malkų pristatymą. Teismas turėjo vadovautis, bet nesivadovavo gydytojo pažymomis apie ieškovės sveikatos būklę. Ieškovė labai silpnai mato dešine akimi, kaire visiškai nemato, jai nustatytas dalinis kurtumas, didelis spec. poreikių lygis. Atsižvelgiant į ieškovės menką išsimokslinimą, amžių, sveikatos būklę ir atsakovės piktavališkus veiksmus ieškovė negalėjo suvokti sudaromo sandorio esmės. teismas be pagrindo nevertino dalies byloje nustatytų faktų, kaip teisiškai reikšmingų ir tai sudaro pagrindą panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo sprendimą dėl materialinių normų pažeidimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 69-70) atsakovė K. L. prašo ieškovės E. J. apeliacinį skundą atmesti, o Telšių rajono apylinkės teismo 2009-06-25 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Pirkimo pardavimo sutartis yra realinė, nes ieškovė žemės sklypą atsakovei pardavė. Mintis sudaryti ginčijamą sandorį kilo pačiai ieškovei, o ne atsakovei. Pagal galimybes atsakovė rūpinosi ieškove ir teikė jai reikalingą paramą be jokių išskaičiavimų ar tikslų užvaldyti jos turtą. Apeliantė melagingai teigia, kad nėra gavusi iš atsakovės 5000 Lt. Pinigai buvo sumokėti ieškovės namuose, dar prieš sutarties sudarymą notarinėje kontoroje.
2. Ieškovė notarų biure notarei Z. B. išdėstė savo pageidavimus ir pagal jos pasiūlymą buvo sudarytas sutarties projektas, kurį ieškovė E. J. pilnai suvokdama šio sandorio esmę pasirašė. Notarė išaiškino sutarties sudarymo pasekmes, taip pat paaiškindama, kad jeigu ji turi kokių nors pageidavimų, jie gali būti įtraukti į sutartį. Sutartis buvo garsiai perskaityta ir ieškovei įteiktas sutarties nuorašas. Šios aplinkybės nurodomos ir pačioje sutartyje. Ieškovė jokių pageidavimų nereiškė ir pilnai suprato, kad , kad sudarydama sutartį, ji atsisako savo nuosavybės teisių į žemę ir šias teises atlygintinai perleidžia atsakovei.
3. Ieškovė veikia ne savo interesais, o skatinama kitų asmenų, kuriems testamentu yra palikusi savo turtą. Kad ieškovė bando suklaidinti teismą patvirtina ir ta aplinkybė, kad atsakovė ieškovės nurodymu su A. R. buvo sudariusi nuomos sutartį, nes buvo sutarę, kad ieškovė iki savo mirties galės naudotis atsakovės įsigyta žeme. Tai pripažįsta ir pati ieškovė.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338, 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų nutarties negaliojimo pagrindų. Apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal atskirojo skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 338, 329 str.).
Nagrinėjant bylą teisme pagal reikalavimus pripažinti pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia dėl suklydimo, sudarytoji sutartis turi būti aiškinama ir vertinama pagal tikruosius šalių ketinimus, šalių valios faktorių, kitas aplinkybes, turėjusios įtakos sutarties sudarymo metu (CK 6.193 str.).
Dauguma civilinių teisinių santykių atsiranda iš sandorių. Sandoriai – tai sąmoningi laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama tam tikro teisinio rezultato: sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatymuose įtvirtinto sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, jog civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Ginčo sandoriu 2006 m.gruodžio 13 d. ieškovė E. J. sudarė su atsakove K. L. 6,5000 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, kuria ieškovei priklausantis 6,500 ha ploto žemės sklypas už 5 000 Lt buvo perleistas atsakovei. Atsakovė šia sutartimi įsipareigojo ieškovę iki jos gyvos galvos aprūpinti kuru.
Šį sandorį ieškovė prašė naikinti CK 1.90 straipsnyje nustatytais pagrindais, t. y. dėl suklydimo. Ieškovė įrodinėjo, jog sandorio sudarymo metu jos valia buvo suprasta ydingai, ją suklaidino sąlyga aprūpinti kuru,nors atsakovė žadėjo ja rūpintis iki amžiaus galo. Dėl savo garbaus amžiaus ir sveikatos būklės suprato, jog nuosavybė liks jai, jokių pinigų už žemę negavo . Todėl būtina nustatyti, ar sandorio turinys ir forma atitiko jo subjektų valią.
Pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalį dėl suklydimo sudarytą sandorį teismas gali pripažinti negaliojančiu, jeigu nustatomos dvi sąlygos: pirma, turi būti konstatuotas suklydimo faktas; antra, turi būti nustatyta, kad suklydimas buvo esminis. Be to, tam, kad sandoris būtų pripažintas negaliojančiu CK 1.90 str.straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu, nepakanka konstatuoti, jog buvo iš esmės suklysta, – teismas kiekvienu atveju turi patikrinti, ar nėra CK 1.90 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių sandoris neturi būti pripažintas negaliojančiu.
Suklydimas laikomas esminiu, kai neteisingai suvokiamas sudaromas sandoris, nesvarbu, kaip elgiasi kiti asmenys. Suklydimo atveju iš esmės neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus (CK 1.5 str.), t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesį būtina vertinti atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Kiekvienas asmuo prieš sudarydamas sandorį turi išsiaiškinti, kokias pareigas jis įgis sandorio pagrindu ar kokias teises jis praras. Tuo atveju, kai klydo tik viena iš šalių, t. y. kai nėra kitos šalies kaltės, sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik išimtiniais atvejais, kai yra svarbių aplinkybių, dėl kurių ieškovo suklydimą galima pateisinti.
Vieną iš aplinkybių, šalinančių sandorio negaliojimą, numato CK 1.90 straipsnio 5 dalis, pagal kurią suklydimas negali būti pripažintas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba prisiėmė suklydimo riziką. Ši norma paaiškinama tuo, kad kiekvienas asmuo, būdamas civilinių santykių dalyvis, privalo elgtis pakankamai apdairiai ir rūpestingai (CK 1.5, 1.6 str.). Todėl asmuo, kuris sudarydamas sandorį elgėsi neapdairiai, nerūpestingai, negali vėliau to sandorio ginčyti remdamasis savo neapdairumu ar nerūpestingu. Tokią teisminę praktiką aiškinant ir taikant CK 1.90 straipsnio nuostatas yra suformavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėdamas civilines bylas (LAT Civilinių bylos kolegijos nutartis Nr..3k-3-974/2000, Nr.3k-107/2004) .
Šalies argumentai
Apeliantė tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde nurodo, kad ji siekė sudaryti ne žemės pardavimo sutartį, o išlaikymo iki gyvos galvos sutartį ir pinigų iš atsakovės negavo, dėl menko išsilavinimo, sveikatos būklės negalėjo suprasti, kad sutartis sudaroma ne dėl pilnos jos priežiūros Nurodo, jog teismas turėjo vertinti ir liudytojų parodymus apie šias esmines aplinkybes. Iš šalių paaiškinimų ,iš ieškinio matyti, kad iki sutarties sudarymo šalių santykiai buvo geri, ieškovė artimai bendravo su atsakovės tėvais, o jiems mirus, atsakovė padėdavo ieškovei buityje.Visi apeliantės veiksmai, kuriuos ji atliko iki pirkimo pardavimo sutarties sudarymo ir po jos, rodo, kad ji siekė sudaryti ne išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, o žemės pirkimo-pardavimo sutartį.Šias aplinkybes teisingai nustatė ir vertino pirmosios instancijos teismas. Ieškovė Registrų centre užsakė pažymą sandorio sudarymui, ką patvirtino atsakovė apeliaciniame bylos nagrinėjimo metu, pateikė notarei. Ieškovės prašymu į sutartį buvo įtraukta papildoma sąlyga dėl jos aprūpinimo kuru, ką ji pati bei atsakovė patvirtino pirmosios instancijos teisme (b.l.46) . Nei ieškinyje, nei teisme ieškovė nenurodė, jog prašė notarės, kad į sutartį būtų įrašytos kitos sąlygos- skalbti rūbus, vykdyti kasdieninę jos priežiūrą. Pati ieškovė nurodo, kad jai tuo metu nereikėjo globėjų, nes buvo pajėgi savimi apsirūpinti ir kitų asmenų pagalba jai buvo nereikalinga , tuo paneigtini jos paaiškinimai teisme, kad ji siekė sudaryti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, o ne pardavimo sutartį , dėl ko suklydo (b.l.46 2p).Be to nustatyta, jog daugelį metų ja rūpinosi R. šeima, kurių vaikus augino ieškovė.Iš liudytojos A. R. parodymų matyti, kad su ieškove buvo sutarta, jog už vaikų auginimą R. išlaikys ieškovę iki gyvos galvos(b.l46 2p.), ieškovė po šios žemės pirkimo sutarties sudarymo testamentu paliko turtą pastarųjų sūnui , be to paaiškino, kad iki sudarant sutartį su atsakove už pagalbą buvo dovanojusi A. R. 1,80 ha žemės .Liudytoja V. V. pirmosios instancijos teisme irgi iš dalies patvirtino šias aplinkybes dėl ieškovės išlaikymo, kur parodė, kad R. rūpinosi ieškove apie 30 metų.Pati atsakovė neigia , kad be malkų aprūpinimo ieškovei būtų žadėjusi teikti kitokią pagalbą, kad būtų dėl to tarusis su ieškove, nes tam ji neturi galimybių dėl laiko stokos.Kaip matyti iš pačios ieškovės paaiškinimų, ji turi ir kito nekilnojamo turto, kurį paliko testamentu A. R.. Tokiu būdu tai patvirtina atsakovės aiškinimą, kad ieškovė nesiekė su ja sudaryti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį , ir kad ieškovė būtų suklydusi dėl sudaromo sandorio pobūdžio.Teisme nebuvo nustatyta, kad atsakovė būtų buvusi nesąžininga, būtų atlikusi kokius neteisėtus veiksmus , kurie suklaidintų ieškovę .Po sutarties sudarymo atsakovė šiuo turtu pilnai disponavo, išnuomojo žemės sklypą, rūpinosi miško priežiūra, vykdė jo kirtimą, dėl ko ieškovė nereiškė pretenzijų. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė į teismą dėl 2006 12 13 d. sudarytos pirkimo –pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia kreipėsi tik 2009 0128 d., t. y. praėjus dviems metams.Šios nurodytos aplinkybės rodo, jog ieškovė suvokė, kad sandoriu žemė buvo perleista atsakovės nuosavybėn. Liudytoja A. R. teisme irgi patvirtino , jog E. J., iškilus konfliktui dėl žemės sklypų ribų, sakiusi jai :“Tiek žemės atidaviau K. L. laukuose -6.5 ha, o ji dar drįsta lįsti į mano sklypą“(b.l.47), tai rodo ieškovės suvokimą apie sudaryto sandorio esmę.
Pirkimo pardavimo sutartį pasirašė pati ieškovė. Nors ji nurodo, kad turi sveikatos problemų, pateikė sveikatos pažymėjimą, tačiau šis apibūdina apie šiuo metu esančią ieškovės sveikatos būklę, kuri atsižvelgiant į ieškovės garbų amžių, gali sparčiai blogėti. Apklausiant teisme, pirmosios instancijos teismas įsitikino, jog ieškovė net ir šiuo metu skaito be akinių, gerai suvokia, apie ką yra kalbama , atsako į pateiktus klausimus. Iš teismo posėdžių protokolų matyti, kad ir šiuo metu ieškovė yra logiškai samprotaujanti.Byloje nėra duomenų, kad sandorio metu ieškovė būtų turėjusi tokių sveikatos sutrikimų, dėl kurių ji negalėjo suprasti savo veiksmų esmės, sudaromo sandorio esmės.Vėliau pareikštas ieškinys laikytinas jos valios pasikeitimu, pasikeitus ieškovės ir atsakovės santykiams bei įtakojant kitiems asmenims.
Teismas taip pat neturi pagrindo abejoti notarės veiksmais Byloje nėra duomenų, kad valstybės tarnautojams prilyginti asmenys būtų sąmoningai atlikę veiksmus, neatitinkančius ieškovės interesų .Sutartyje įrašyta, ką patvirtino ir atsakovė, bei ieškovė (b.l.54 2p.), jog notarė perskaitė sutartį , tai patvirtino ir pati ieškovė, pasirašydama sutartyje. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad galėjo ir notarė ir perduoti jai sutartį, šias aplinkybes patvirtina atsakovė , tai užfiksuota ir sutartyje (b.l.46,5-7).Iš pačios sutarties teksto matyti, kad nurodyta sutarties rūšis (žemės miško pirkimo –pardavimo), pagrindiniai sutarties punktai dėl turto perėjimo nuosavybėn pirkėjai, ieškovės aprūpinimo kuru iki gyvos galvos, nuosavybės teisės perėjimo momento atsakovei yra išryškinti (b.l.5-7), surašyti suprantamai.Pačiame ginčo sandoryje įrašyta, kad šio sandorio atveju nuosavybės teisė į žemės (miško) sklypą pereina pirkėjai nuo šios sutarties pasirašymo ir patvirtinimo, pirkėja jį turi įregistruoti VĮ Registrų centre (b.l.6,7).
Šalies argumentai
Ieškovė nurodo, jog pagal sutartį negavo pinigų, ką teisme įrodinėjo liudytojų A. R., J. V. L. V. parodymais, kurie yra išvestiniai, netiesioginiai, nes apie šias aplinkybes jie sužinojo iš ieškovės.Atsakovės liudytojai P. V., V. L. teisme tvirtino priešingas aplinkybes, kad ieškovė pinigus gavo už žemę. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodo, jog vadovaujantis CPK 197 str. 2 d. remiasi notaro patvirtinta sutartimi -oficialiu dokumentu ,kuriame yra šalių parašais patvirtintas pareiškimas apie atsiskaitymą iki sutarties pasirašymo , t.y. apie 5 000 Lt. sumokėjimą už žemę. Kolegija įvertina ir tą aplinkybę, kad ieškovės atstovas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad ieškovė sutiktų už žemę apmokėti 5 000 Lt. atsakovei , tuo iš dalies patvirtinama, jog ieškovė ,sudarant sutartį, gavo pinigus.
Nors ieškovė ir nurodo, kad žemės (miško vertė) buvo didesnė, negu kad nurodyta vertė sutartyje , kolegija atsižvelgia į tai, kad sandorio kainą lėmė ir tai, jog sutartyje įrašyta sąlyga, kad ieškovė po sandorio sudarymo iki gyvos galvos bus parūpinta kuru.
Dėl šių priežasčių kolegija konstatuoja, jog byloje pateiktų įrodymų pagrindu nėra nustatyta ieškovės valios yda, jos suklydimas. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškinys, pareikštas CK 1.90 straipsnio 1 dalies pagrindu, atmestinas. Procesinės teisės normų pažeidimų kolegija nenustatė. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, jis paliktinas galioti (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Atmetus apeliacinį skundą, iš ieškovės priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos 6.44 Lt.valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p, 92 str.6)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nuta r i a:
Telšių rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 25d. sprendimą palikti nepakeistu.
Priteisti iš E. J. 6,44 Lt.(šešis litus 44 ct.) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.