Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nanseno klubas“ dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Skunde nurodoma, kad remiantis valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, nekilnojamojo turto objektas, esantis adresu: Alytaus r. sav., Daugų sen., Dvarčėnų k., Ežero g. 11, nuo 2013 m. spalio 30 d. iki 2017 m. balandžio 11 d. priklausė atsakovei, tačiau laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. ji nėra sumokėjusi 251,28 Eur vietinės rinkliavos. Atsakovei buvo siųsti įspėjimai dėl skolos, kuri susidarė dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą, tačiau atsakovė juos ignoravo, su pareiškėja nesusisiekė.

Atsakovė atsiliepimo į prašymą nepateikė. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką atsakovė informuota viešo paskelbimo būdu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d.

Vietinių rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas (toliau – Rinkliavų įstatymas), kurio 2 straipsnio 3 dalis šią rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Savivaldybės tarybos teisė nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nustatyta Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte, taip pat Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, kurio 6 straipsnio 31 punkte reglamentuota, kad prie savarankiškų savivaldybės funkcijų priskiriamas ir komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas, sąvartynų įrengimas ir eksploatavimas.

Atliekų tvarkymo sistemų organizavimo ir planavimo principus nustato Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, kurio 25 straipsnyje numatyta, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą.

Pagal Rinkliavų įstatymo 12 straipsnį, pareiga mokėti savivaldybės tarybos nustatytą ir jos teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą, kurios dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi rinkliavos nuostatuose, tenka visiems šiuose nuostatuose nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims, išskyrus Lietuvos banką (Rinkliavų įstatymo 3 straipsnis).

Remiantis nurodytomis teisės aktų nuostatomis, Alytaus rajono savivaldybės Taryba 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. K-294 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos 1 d.), privalomus visiems Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims.

Nuostatų 5 punkte įtvirtinta, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu: pastatais (taip pat laikinais), sodų paskirties žemės sklypais ar kitu nekilnojamuoju turtu, kuris nurodytas šio sprendimo priede. Pagal vietinės rinkliavos registro duomenis Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ARATC) parengia ir du kartus per metus pateikia rinkliavos mokėtojams nustatytos formos mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas ir mokėjimo terminus. Mokėjimo pranešimai vietinės rinkliavos mokėtojams už pirmo pusmečio ketvirčius pateikiami iki einamųjų metų vasario 15 d., už antro pusmečio ketvirčius – iki rugpjūčio 15 d. (22 punktas). Rinkliava sumokama į ARATC surenkamąją sąskaitą, iš kurios gautos lėšos pervedamos į Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją Alytaus rajono savivaldybės biudžeto sąskaitą du kartus per mėnesį (24 punktas).

Sisteminė šių teisės nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad vietinė rinkliava siejama su nekilnojamo turto turėjimu ir (ar) naudojimu. Tokio pobūdžio bylose administracinių teismų praktikoje suformuota teisės aiškinimo taisyklė, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi teisės pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Pažymėtina, kad kartu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, be kita ko, yra pasisakiusi, jog tuo atveju, jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pavyzdžiui – valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose.

Iš byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b. l. 44–51) matyti, kad atsakovei nuo 2013 m. spalio 30 d. iki 2017 m. balandžio 11 d. priklausė 1/3 nekilnojamojo turto objekto, esančio adresu: Alytaus r. sav., Daugų sen., Dvarčėnų k., Ežero g. 11. Byloje esantys vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimai (b. l. 53–62) patvirtina, kad atsakovei periodiškai buvo pranešama bei raginama susimokėti vietinės rinkliavos įsiskolinimą. Atsakovei taip pat deklaruotos gyvenamosios vietos adresu buvo siunčiami įspėjimai apie įsiskolinimą (b. l. 63–68).

Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, nurodytą teismų praktiką bei į tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė nebuvo vietinės rinkliavos mokėtoja, t. y., ginčo laikotarpiu patalpomis, esančiomis adresu Alytaus r. sav., Daugų sen., Dvarčėnų k., Ežero g. 11 nesinaudojo ir nebuvo atliekų turėtoja, ar tinkamai vykdė pareigą mokėti vietinę rinkliavą nustatytu laiku, taip pat nesant duomenų, kad atsakovė buvo pateikusi prašymą taikyti rinkliavos lengvatą, pareiškėjos skundo reikalavimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu, todėl tenkintinas. Teismui nekyla abejonių, kad vietinės rinkliavos įsiskolinimas ginčo laikotarpiu yra susidaręs už atsakovei nuosavybės teise priklausiusių, mokėjimo pranešimuose nurodytą nekilnojamojo turto objektą, ji apie tokį įsiskolinimą buvo informuota iš esmės nepažeidžiant aptartuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė vietinę rinkliavą už ginčo laikotarpį būtų sumokėjusi. Taip pat byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų visiškai (ar iš dalies) atleista nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą. Įvertinus tai, darytina išvada, kad iš atsakovės pareiškėjai priteistina nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skola, susidariusi laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d., kuri sudaro 251,28 Eur.

Pareiškėja skunde taip pat prašo priteisti iš atsakovo 38,12 Eur teismo išlaidų.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Pagal šio straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 7 punktas nustato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Pareiškėja, pagrįsdama turėtas bylinėjimosi išlaidas, pateikė 2017 m. vasario 22 d. su UAB „Creditum“ pasirašytą Skundų parengimo ir pateikimo teismui paslaugų teikimo sutartį Nr. 33 (b. l. 28), 2018 m. kovo 8 d. sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo prie skundų parengimo ir pateikimo teismui paslaugų teikimo sutarties Nr. 33 (b. l. 26), 2018 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą serijos Nr. 005907 (b. l. 34), kuri patvirtina, kad pareiškėja už teisminius išieškojimus pagal Skundų parengimo ir pateikimo teismui paslaugų teikimo sutartį Nr. 33 yra sumokėjusi PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą sumą, iš jų taip pat už prašymą dėl skolos iš atsakovės priteisimo parengimą (b. l. 35–37).

Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyta, kad už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį maksimalus užmokesčio dydžio koeficientas yra 2,5. Skundas teismui pateiktas 2018 m. lapkričio 16 d. 2018 m. antro ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis buvo 926,7 Eur, atsižvelgiant į tai, maksimali priteistina suma už skundo parengimą galėtų būti 2 316,75 Eur (926,7 x 2,5). Pareiškėjos prašoma priteisti 38,12 Eur suma neviršija rekomenduojamų dydžių, todėl yra priteistina.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 41 straipsnio 2 dalimi, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą patenkinti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nanseno klubas“ pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ naudai 251,28 Eur (du šimtus penkiasdešimt vieną eurą ir dvidešimt aštuonis centus) nesumokėtos vietinės rinkliavos.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nanseno klubas“ pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ naudai 38,12 Eur (trisdešimt aštuonis eurus ir dvylika centų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.