Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2017-08-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-96-517/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-08-25
Bylos Nr.
1-96-517/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-03856-2017-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
A. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-96-517/2016m.Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03856-2017-5Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.4.2.3 (S)
UKMERGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017m. rugpjūčio 25d.UkmergėUkmergės rajono apylinkės teismo teisėjas Rinaldas Adamonis
sekretoriaujant Kristinai Stamulienei,dalyvaujant prokurorui Liudui Žukliui,gynėjai Virginijai Budrevičienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. B., a/k (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis spec. vidurinį išsilavinimą, nevedęs, ne karo prievolininkas, niekur nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2011m. kovo 04d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 22 str. 1d. 178 str. 1d.-laisvės apribojimu šešiems mėnesiams; 2) 2012m. kovo 23d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 140 str. 1d.(teismo baudžiamasis įsakymas)-areštu 30(trisdešimčiai) parų, paleistas 2012m. liepos 02d. iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos atlikęs arešto bausmę, abu teistumai išnykę, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 138 str. 2d. 3p.,

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. B., smurtaudamas, nesunkiai sužalojo šeimos narį, t.y. padarė kvalifikuotą nesunkų sveikatos sutrikdymą, o būtent:

2017m. sausio 25d., apie 17⁰⁰ val., vakare, kaltinamasis A. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), virtuvėje kilusio konflikto su savo tėvu-pil. A. B. metu tyčia suėmė pastarąjį už jo drabužių ir trenkė į krosnį, po ko nukentėjusiajam A. B. einant iš virtuvės į koridorių, jis(kaltinamasis A. B.) vėl suėmė nukentėjusįjį A. B. už drabužių ir, tokiu būdu spausdamas pastarojo kaklą, jį smaugė, o po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, jis(kaltinamasis A. B.) pastūmė nukentėjusįjį A. B. į virtuvės durų staktą ir sužalojo jam kairiąją ranką, nes pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiojo nukentėjusiojo A. B. asmenį pasekoje pastarajam buvo padaryti kairiojo žąstikaulio apatinės dalies nedidelė intrasąnarinė atplaiša ir kairiojo alkūnkaulio vainikinės ataugos intrasąnarinis lūžimas, kas nukentėjusiajam A. B. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl žastikaulio ir alkūnkaulio lūžimų nukentėjusiajam sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis A. B., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, pilnai prisipažino ir parodė, kad tikslios datos neatsimena, įvykio dieną, nuo pat ryto, jis pas vieną žmogų dirbo padienius darbus. Tą dieną su pažįstamu išgėrė apie tris litrus alaus. Jautėsi apsvaigęs nuo alkoholio. Grįžęs į namus, juose jau rado savo neblaivų tėvą, su kuriuo kartu gyvena. Jis su tėvu kažko nepasidalino, ko pasekoje tarp jų įvyko konfliktas. Jie tarpusavyje susistumdė. Jis negali nurodyti kaip ir kokiu būdu pastūmė savo tėvą, ir kur šis atsitrenkė, nes dėl buvusio girtumo visų įvykio aplinkybių neatsimena. Neatsimena, kad savo tėvą būtų ir smaugęs, tačiau neneigia, kad taip galėjo ir pasielgti, nes buvo neblaivus. Atsimena tik tai, kad po konflikto tėvas išėjo iš namų ir iškvietė policiją, kuri jį priklėlė jau miegantį namuose. Pavartojus alkoholį, tarp jo ir tėvo dažnai kyla konfliktai, kurių metu jis jau nebe pirmą kartą buvo pakėlęs ranką prieš savo tėvą, pastarąjį sumušdamas.

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis A. B. prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 2d. 3p., jo kaltė yra pilnai įrodyta teisme atlikto sutrumpinto įrodymų tyrimo metu byloje esantiems įrodymams patikrinti LR BPK 276 str. 4d. pagrindu išvardintais nukentėjusiojo-pil. A. B. ir liudytojos R. P. apklausos protokolais, surašytais ikiteisminio tyrimo metu, tame tarpe ir nukentėjusiojo duotais parodymais, užfiksuotais pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole(b.l. 9-13, 22-23, 37-38), ir kitais išvardintais byloje esančiais įrodymais(dokumentais): pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota įvykio vieta(b.l. 11) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 14-19), pranešimu apie smurtą artimoje aplinkoje(b.l. 3, 5), neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenų kvitu(b.l. 42), teismo medicinos ekspertui pateiktų medicininių dokumentų su padarytais įrašais apie asmens sužalojimo faktą, kaip kitų objektų, apžiūros protokolu(b.l. 25-26) ir visa kita byloje esančia medžiaga.

Kadangi nusikaltimo, kuris baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie apysunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 4d.), padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir kaltinamasis A. B. sutiko, kad kiti byloje esantys įrodymai nebūtų tiriami teisme, įrodymų tyrimą po jo apklausos nutraukiant, ir įvertinus tai, kad kiti posėdžio dalyviai(prokuroras ir gynėja) sutiko su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas LR BPK 273 str. 1d. pagrindu(LR BPK 291 str. 2d.).

Iš teisme išvardintų nukentėjusiojo-pil. A. B. apklausos protokolų, surašytų ikiteisminio tyrimo metu, tame tarpe duotų parodymų, užfiksuotų pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, matyti, kad 2017m. sausio 25d., apie 17⁰⁰ val., jis grįžo į savo namus, esančius adresu: Daugalių km. Nr. 4-4, Siesikų sen., Ukmergės raj. Buvo išgėręs. Namuose rado taip pat neblaivų savo sūnų-pil. A. B., su kuriuo kartu gyvena. Sūnus buvo piktas ir ieškojo priekabių. Virtuvėje kilusio konflikto metu sūnus jį suėmė už drabužių ir trenkė į krosnį, dėl ko jam skaudėjo. Tada jis ėjo iš virtuvės į koridoriuką, kur sūnus Aurimas jį, suėmęs už drabužių, drabužiais pradėjo smaugti spausdamas kaklą, o po to jį stipriai pastūmė į virtuvės durų staktą, į ją atsitrenkdamas kaire ranka, kurią jam labai suskaudo. Išbėgęs pas kaimynę, jis iškvietė policiją. Visų įvykio aplinkybių tiksliai nurodyti negali, kadangi tuo metu buvo labai girtas ir susijaudinęs. Pavartojus alkoholį, tarp jo ir sūnaus dažnai kyla konfliktai, kurių metu sūnus jau nebe pirmą kartą prieš jį pakelia ranką, jį sumušdamas, už ką jau buvo ir teistas(b.l. 9-13, 22-23).

Iš teisme išvardinto liudytojos R. P. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad kaimynystėje gyvena pil. A. B. ir jo sūnus Aurimas. Kaimynai dažnai girtuokliauja, o išgėrę konfliktuoja. 2017m. sausio 25d., apie 17⁰⁰ val. ar šiek tiek vėliau, vakare, ji buvo namuose, kuomet į jos buto duris pradėjo kažkas belstis. Už durų stovėjo kaimynas-pil. A. B., kuris buvo stipriai girtas. Kaimynas prašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Ji jam pasakė, kad eitų ten, kur ir gėrė, o kaimynas jai atsakė, kad ten visi girti. Dar jai paklausus, kas atsitiko, kaimynas pasakė, kad sūnus jam užlaužė ranką ir pastūmė. Ji labai tiksliai neatsimena kaimyno paaiškinimo. Ji matė, kad kaimynui-pil. A. B. skauda ranką. Tada ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė spec. tarnybas, o kaimynas jos buto verandoje laukė greitosios medicinos pagalbos(b.l. 37-38).

Iš teisme išvardinto byloje esančio pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad įvykio vieta yra butas, esantis daugiabučio gyvenamojo namo antrame aukšte adresu: Daugalių km., Nr. 4-4, Siesikų sen., Ukmergės raj. Užlipus į antrą aukštą, buto durys yra po kaire puse, per kurias patenkama į koridorių. Iš koridoriaus durys kairėje veda į svetainę, o tiesiai-į miegamojo kambarį, kur lovoje rastas miegantis pil. A. B.. Iš koridoriaus į dešinę yra durys į virtuvę. Virtuvėje kairėje yra krosnis, prie kurios netvarkingai yra numesti guminiai batai. Virtuvėje ir didžiajame kambaryje yra šviesa. Bute jokių smurto ar grumtynių požymių nerasta(b.l. 11, 14-19).

Iš teisme išvardinto byloje esančio tarnybinio pranešimo apie smurtą artimoje aplinkoje matyti, kad jame pagal nustatytą formą išdėstytų punktų pagrindu buvo pateikta informacija apie smurtavimo faktą, t.y. fizinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusiojo-pil. A. B., gyv. (duomenys neskelbtini), asmenį, ko pasekoje šis buvo sužalotas, aplinkybes(b.l. 3, 5).

Iš teisme išvardinto byloje esančio neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenų kvito matyti, kad, 2017m. sausio 25d., 19¹⁹ val., patikrinus įvykio vietoje sulaikyto ir į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK pristatyto kaltinamojo A. B. fiziologinę būseną, pastarajam buvo nustatytas 1,93 promilės girtumas(b.l. 42, 53).

Iš teisme išvardinto byloje esančio apžiūros protokolo, 2017m. vasario 17d. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK tarnybinėse patalpose, dalyvaujant teismo medicinos ekspertui, pastarasis, kaip specialistas, susipažinęs su nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis ir atlikęs pateiktuose medicininiuose dokumentuose esančių įrašų apie buvusio sužaloto nukentėjusiojo-pil. A. B. asmens apžiūrą tyrimą, davė išvadą apie tai, kad nukentėjusiajam-pil. A. B. konstatuoti sužalojimai, t.y. kairiojo žąstikaulio apatinės dalies nedidelė intrasąnarinė atplaiša ir kairiojo alkūnkaulio vainikinės ataugos intrasąnarinis lūžimas, buvo padaryti, paveikus kietu buku daiktu galimai aptariamo įvykio metu ir būdu, kas galėjo būti padaryta ir vienu trauminiu poveikiu. Nukentėjusiajam-pil. A. B. dėl padarytų kūno sužalojimų buvo konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl žastikaulio ir alkūnkaulio lūžimų sveikata nukentėjusiajam-pil. A. B. buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui(b.l. 25-26).

Pagal LR BK 138 str. 2d. 3p. baudžiamoji atsakomybė yra numatyta už savo artimo giminaičio ar šeimos nario sužalojimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą(LR 2008m. birželio 12d. įstatymo Nr. X-1597, įsigaliojusio 2008m. birželio 27d., redakcija). Kadangi prie nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių yra priskiriami ir tėvai(LR BK 248 str. 2d., LR BPK 38 str.), tokiu būdu, teisminio tardymo metu patikrinus ikiteisminio tyrimo eigoje baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą ir įvertinus byloje esančią teismo medicinos specialisto išvadą apie nukentėjusiajam-pil. A. B. prieš jos asmenį pavartoto fizinio smurto pasekoje padaryto kūno sužalojimo pobūdį ir jo sukeltas pasekmes sveikatai(b.l. 25-26), laikytina, kad kaltinamojo A. B. padaryti tyčiniai nusikalstami veiksmai, dėl asmeninių paskatų kilusio tarpusavio konflikto metu nesunkiai sužalojant savo tėvą-nukentėjusįjį A. B., yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 138 str. 2d. 3p., požymius, t.y. nesunkus šeimos nario sužalojimas, padarytas prieš jį smurtaujant(kvalifikuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas).

Baudžiamojoje byloje yra pareikštas Valstybinės ligonių kasos, atstovaujančios valstybės interesus, civilinis ieškinys 299,01 Eur.(dviejų šimtų devyniasdešimt devynių eurų ir 01 eur/ct.) sumai ligoninės turėtoms išlaidoms, išleistoms nukentėjusiojo-pil. A. B. gydymui, kurios buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, atlyginti(b.l. 28-31). Kadangi žala nukentėjusiojo sveikatai buvo padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo A. B. veiksmais, pastarasis privalo atlyginti valstybei dokumentais pagrįstas lėšas, išleistas nukentėjusiojo-pil. A. B. gydymui, bendrais pagrindais(LR CK 6.263 str. 2d.).

Spręsdamas kaltinamojo A. B. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybes, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.

Kaltinamojo A. B. padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie apysunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 4d). Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamajam A. B. taikymo, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis nusikalsta jau nebe pirmą kartą, praeityje yra buvęs teistas du kartus, tame tarpe teisiamas ir už analogišką smurtinį nusikaltimą artimoje aplinkoje, tačiau pastarasis iš to jokių pozityvių išvadų nepadarė, visiškai nepasimokė iš savo ankstesnių gyvenimo klaidų ir, 2012m. liepos 02d. būdamas paleistas iš paskutinės įkalinimo vietos, vėl grįžo prie amoralaus nusikalstamo gyvenimo būdo, padarydamas naują nusikaltimą žmogaus sveikatai(b.l. 72-89). Visa tai rodo kaltinamojo A. B. didesnį pavojingumą visuomenei, nenorą paklusti įstatymo reikalavimams, nesistengimą pasitaisyti, nes valstybinės prievartos priemonės jam nedaro jokio poveikio. Kaltinamasis A. B.;dorius jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas sunkina jo atsakomybę. Nežiūrint į tai, kaltinamasis A. B. visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo, nuoširdžiai gailisi dėl savo padarytų nusikalstamų veiksmų, kas lengvina kaltinamojo atžvilgiu.

Įstatymas numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą(LR BK 41 str. 1-2d.d.).

Pagal LR BK 55 str. nuostatas asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes(LR BK 55 str.). Įstatyme vartojama sąvoka „ paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes “ reiškia, kad įstatymų leidėjas tipine bausme už nesunkaus ar apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymą laiko su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Būtent tokios bausmės paskyrimas paprastai leidžia įgyvendinti bausmės paskirtį(tikslus). Atsižvelgiant į tai, LR BK 55 str. nuostatos yra laikytinos specialiąja norma LR BK 61 str. atžvilgiu(bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir(ar) sunkinančių aplinkybių) pagal tai, kaip LR BK 61 str. numatytas bausmės rūšies parinkimas. Tik išskirtiniais, netipiškais atvejais, nustačius atsakomybę sunkinančias aplinkybes, tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmę.

LR BK 27 str. prasme kaltinamasis A. B. yra laikytinas pirmą kartą teisiamu asmeniu, nes abu ankstesni teistumai už jo praeityje padarytas veikas šioje baudžiamojoje byloje inkriminuojamo nusikaltimo padarymo metu jau yra išnykę. Nežiūrint į tai, kadangi sankcijoje už nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 2d. 3p., yra numatyta tik vienintelė bausmės rūšis-terminuotas laisvės atėmimas, teismas, atsižvelgdamas tiek į padarytos veikos aplinkybes ir jos sukeltas pasekmes, tiek ir į paties kaltinamojo A. B., kaip šiuo metu niekur nedirbančio asmens, asmenybę, laiko, kad kaltinamajam, kaip ne vieną kartą buvusiam teistam ir toliau linkusiam nusikalsti asmeniui, už padarytą veiką turi būti paskirtina sankcijoje numatyta bausmės rūšis-terminuotas laisvės atėmimas, paskirtiną bausmę mažinant 1/3 dalimi LR BK 64¹ str. pagrindu. Visgi, kartu atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis buvo sužalotas kilusio šeimyninio konflikto tarp dviejų neblaivių asmenų metu, o pasak paties kaltinamojo, jo tėvas-nukentėjusysis-pil. A. B. dėl patirto fizinio smurto jam dovanoja ir atleidžia, laikytina, kad kaltinamasis A. B. dar gali būti pataisytas ir perauklėtas, ir neizoliavus jo nuo visuomenės, nes yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Tokiu būdu tikslinga kaltinamajam A. B. paskirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, paskyrus įstatymo numatytus įpareigojimus, kurie, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui(LR BK 75 str. 1-4d.d.).

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 2d. 3p., ir nuteisti laisvės atėmimu dvejiems metams.

LR BK 64¹ str. pagrindu kaltinamajam A. B. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir laikyti jį nuteistu laisvės atėmimu vieneriems metams ir keturiems mėnesiams.

LR BK 75 str. 1-4d.d. pagrindu bausmės vykdymą atidėti dviejų metų laikotarpiui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu kaltinamajam A. B. paskiriant šiuos įpareigojimus: a) pasibaigus apribojimams dėl bedarbio registracijos, užsiregistruoti darbo biržoje, o darbo susiradimo atveju, be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos; b) įpareigoti dalyvauti elgesio pataisos programoje, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą programos kursą; c) įpareigoti nesilankyti kavinėse, baruose ar kitose masinio susibūrimo vietose, kur yra prekiaujama alkoholiniais gėrimais ar vartojamas alkoholis, ir d) įpareigoti neišvykti už gyvenamosios vietos miesto(rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios.

Į bausmės laiką įskaičiuoti laikotarpį nuo 2017m. sausio 25d., 18²⁵ val., iki 2017m. sausio 27d., 14⁴¹ val., t.y. 2(dvi) kardomojo kalinimo(suėmimo) dienas, kada kaltinamasis A. B. buvo laikinai sulaikytas kaip asmuo, įtariamas padaręs nusikaltimą, vieną kardomojo kalinimo(suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Baudžiamojoje byloje kaltinamajam A. B. paskirtą kardomąją priemonę-įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, nuosprendžiui įsiteisėjus, baigti taikyti.

Baudžiamojoje byloje pareikštą Valstybinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, civilinį ieškinį tenkinti pilnai, priteisiant iš kaltinamojo A. B. 299,01 Eur.(dviejų šimtų devyniasdešimt devynių eurų ir 01 ct.) sumą valstybės turėtoms nukentėjusiojo gydymo išlaidoms atlyginti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Teisėjas R. Adamonis