- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-09-28
- Bylos Nr.
- e2A-1928-661/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21597-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Atsakovas
- AB LESTO, Vilniaus miesto savivaldybei
- Ieškovas
- AB LESTO
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Barkauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo AB LESTO apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo – AB LESTO ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, UAB „Naujininkų ūkis“, UAB „Vilniaus miesto būstas“ dėl skolos priteisimo teismas, išnagrinėjęs bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I Ginčo esmė
Ieškovas AB LESTO prašė priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 128,83 Lt skolą, 5 proc. palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso butai daugiabučiuose namuose, kurie kaip socialinis būstas nuomojami nepasiturinčioms šeimoms. Laikotarpiais nuo nuomos sutarties nutraukimo iki naujos nuomos sutarties sudarymo, bute negyvenama ir atitinkamai bute nenaudojama elektros energija. Nepaisant to, elektros energija naudojama daugiabučio namo bendroms reikmėms (vestibiuliams, laiptinėms ir rūsiams apšviesti, hidrauliniams siurbliams, šiluminiam punktui, liftui ir kitoms bendroms reikmėms), nes tai būtina bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti. Pasak ieškovo, tais laikotarpiais, kai butas nėra nuomojamas, išlaidas, susijusias su turto išlaikymu, privalo apmokėti buto savininkas – Vilniaus miesto savivaldybė (CK 4.76 str.). Nurodo, kad, vadovaujantis Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniais nuostatais, mokesčius ir įmokas, susijusias su bendrojo turto išlaikymu, proporcingai patalpų savininkų bendrosios nuosavybės daliai apskaičiuoja bendrojo naudojimo patalpų administratorius. Pasak ieškovo, ieškinyje nurodyti butai nurodytais skolos už elektros energiją, sunaudotą daugiabučio namo bendroms reikmėms, susidarymo laikotarpiai nebuvo išnuomoti.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė siūlė ieškovui pakeisti atsakovą į tinkamą atsakovą, t.y. UAB „Vilniaus miesto būstas“, o nepakeitus atsakovo tinkamu, ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad ne jis, o UAB „Vilniaus miesto būstas“, kuris valdo turtą patikėjimo teise ir gali teisės aktų nustatyta tvarka atlikti visus procesinius veiksmus, yra tinkamas atsakovas byloje. Nurodė, kad ieškovas savo reikalavimą grindžia informacijos apie priskaitymus už elektros energiją lentele, kuris nelaikytinas tinkamu ir reikalavimą pagrindžiančiu įrodymu. Byloje nebuvo pateiktos sąskaitos faktūros, kuriose būtų nurodytas konkretus įsiskolinimo dydis kiekvienam butui. Informacinio pobūdžio lentelės pateikimas pažeidžia CPK 12 str., 178 str. Dėl procesinių palūkanų priteisimo nurodo, kad jo ir ieškovo nesiejo prievoliniai santykiai, tad palūkanos atitiktų ne kompensavimo, o mokėjimo funkciją, kas prieštarautų CK 6.210 str. 1 d., 1.5 str.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, UAB „Vilniaus miesto būstas“ prašė ieškinį atmesti, skirti ieškovui 1 000 Lt baudą. Nurodė, kad ieškovo reikalavimas nėra grindžiamas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis ir neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų dokumentams, įforminantiems elektros energijos tiekimo ir atsiskaitymo už tai santykius. Teigia, kad ginčo laikotarpiu reikalavimai atsakovui iš viso nebuvo reiškiami, jie net neįforminti nustatyta tvarka teikiant ieškinį. Skolos pirminiai dokumentai - pastato administratoriaus pažymos, paskaičiavimai ir pan. nebuvo pateikti. Neaišku, iš kur ir nuo ko paskaičiuotas menamas atsakovo įsiskolinimas, pagal kokią metodiką bei kieno paskaičiavimas atliktas. Lentelėje padarytas įrašas „pagal UAB „Naujininkų ūkis“ pateiktus duomenis“ to negali patvirtinti. Lentelė negali būti vertinamas kaip apmokėjimo dokumentas. Nurodė, kad 2014-10-27 mokėjimo pranešimas surašytas ir pateiktas jau po ieškinio padavimo (CPK 135 str. 1 d. 3 p., 2 d., Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 3 d.), pranešimas negali būti vertinamas kaip įrodymas, patvirtinantis ieškovo reikalavimo teisę. Ieškovas ieškinį pateikė pareikšdamas atsakovui reikalavimą dėl nepažeistų ieškovo teisių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 12d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismo nuomone, ieškovas nepakankamai pagrindė skolos paskaičiavimą, todėl atmetė ieškinį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovas AB LESTO pateikė apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo. Apeliantas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialinės teisė normas, todėl priėmė neteisingą sprendimą. Apeliantas skundą grindžia šiais argumentais:
1) apelianto manymu, vadovaujantis CK 4.76 str., 4.82 str. 7 d. bei Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau - Taisyklės) 132.17. punkto nuostatomis įmokos už elektros energiją, sunaudotą daugiabučio gyvenamojo namo bendroms reikmėms, apskaičiuojamos per ataskaitinį laikotarpį viso namo bendroms reikmėms sunaudotos elektros energijos vertę (Lt) dalinant iš visų savininkų ir nuomininkų patalpų bendrojo (naudingojo) ploto sumos (kv. m) bei dauginant iš konkretaus buto ploto (kv. m).
2) Teismas sprendime pažymėjo, jog ieškovas nesikreipė į UAB „Naujininkų ūkis" dėl papildomo priskaičiuotų sumų pagrindimo, tačiau visiškai neatsižvelgė, jog atsakovas taip pat turi teikti įrodymus savo pozicijos pagrindimui. Atsakovas, kaip butų savininkas turi teisę gauti iš daugiabutį namą administruojančios organizacijos, visą informaciją, susijusią su įmokų paskirstymu, o administratorius butų savininkams privalo pateikti tokią informaciją. Atsakovas neteikė į bylą jokių įrodymų, tik apsiribojo teiginiais apie ieškovo pateiktų įrodymų nepakankamumą. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.), t.y., ne tik ieškovas turi teikti įrodymus, bet ir atsakovas privalo teikti įrodymus savo pozicijos pagrindimui. Teismas netinkamai padalino įrodinėjimo pareigą. Tai, jog atsakovas pareiškė nesutinkantis su ieškovo pateiktais įrodymais, teismo vertinimu nusvėrė visus ieškovo pateiktus įrodymus.
3) Su ieškiniu pateiktoje lentelėje bei vėliau pateiktame mokėjimo pranešime yra tiksliai nurodyta, kokios sumos ir už kokį laikotarpį yra priskaičiuotos proporcingai konkretaus buto plotui. Kitokių įrodymų, kurie paneigtų ieškovo pateiktus įrodymus į bylą nepateikta. Atsižvelgiant į tai, teismas visiškai nepagrįstai atmetė ieškinį, nes ieškovo paskaičiavimus laikė nepakankamai detaliais, nors jokių paneigiančių įrodymų nei atsakovas, nei trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas" nepateikė.
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė ir trečiasis asmuo, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, UAB „Vilniaus miesto būstas“ pateikė atsiliepimus į pareikštą ieškovo apeliacinį skundą, kuriuose nesutiko skunde išdėstytais argumentais ir prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįsta sprendimą, remdamasis byloje esančiais įrodymais bei tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą. Ieškovas reikalavimą priteisti skolą grindė tik vienu įrodymu – lentele, kuris neatitinka leistinumo reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra nustatyta. Todėl analizuotini apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai.
Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksčiau nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. CPK 12 straipsnis numato, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungtyniškumo principo. Kas reiškia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Tas pats reikalavimas yra įtvirtintas ir įrodinėjimo pareigą reglamentuojančiame CPK 178 straipsnyje, kuris taip pat įpareigoja šalis įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.
Nagrinėjamu atveju aktualių Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau - Taisyklės) 132.17. punkte numatyta, jeigu elektros energija tiekiama (persiunčiama) daugiabučio gyvenamojo namo bendroms reikmėms (vestibiuliams, laiptinėms ir rūsiams apšviesti, hidrauliniams siurbliams, šiluminiam punktui, liftui ir kitoms bendroms reikmėms), už atsiskaitymą su tiekėju ir (ar) operatoriumi už patiektą elektros energiją, elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas pagal įvadinių elektros apskaitos prietaisų rodmenis yra atsakingi daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai ir (ar) teisės aktų nustatytais atvejais - nuomininkai, panaudos gavėjai, laikinieji gyventojai, ir kiti teisėti objekto naudotojai. Taisyklių 132.18. punkte sakoma, jog daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija, daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų objektų (garažų, sodų ir kt.) savininkų sudaryta jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo, o kai savininkai nėra įsteigę bendrijos ir nėra sudarę jungtinės veiklos sutarties - teisės aktų nustatyta tvarka paskirtas administratorius (toliau - vartotojų atstovas) privalo apskaičiuoti namui ar kitam objektui ir atskirai kiekvienam vartotojui už elektros energiją, elektros energijos persiuntimą ir kitas su tuo susijusias paslaugas paskirstytas sumas (paskaičiuotas pagal vartotojo ar vartotojų atstovo pateiktus rodmenis arba vidutinį suvartojimą), informuoti kiekvieną vartotoją bei tiekėją ir (ar) operatorių apie paskirstytas mokėtinas sumas bei neatlygintinai teikti kitą tiekėjo ir (ar) operatoriaus pareikalautą informaciją (daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų ir (ar) nuomininkų sąrašus, namo, butų ir kitų patalpų plotus, mokėjimo sumų paskirstymo savininkams metodiką ir kita). Civilinio kodekso 4.76 str. numatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę j bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. LR Civilinio kodekso 4.82 str. 7 d. sakoma, jog buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Tuo tarpu organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka" 13 punkte apibrėžta, jog buto naudingasis plotas yra visų kambarių, verslo patalpų bute ir šiltų pagalbinių patalpų (pagalbinio naudingojo ploto) plotų suma.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliantas pateikė pakankamai patvirtinančių įrodymų apie skolos faktą ir dydį. Iš el. bylos medžiagos matyti, kad ieškovas pateikė butų, esančių (duomenys neskelbtini), kurie nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei ir nebuvo išnuomoti paskaičiavimus, kuriuose nurodytas kiekvieną mėnesį atsakovui priklausančioms patalpoms tenkantis mokestis už elektros energijos suvartojimą bendrojo naudojimo reikmėms. Ieškovas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė mokesčių už suvartotą elektros energijos paskaičiavimo metodą, pagal kurį įmokų dydis gautas per ataskaitinį laikotarpį viso namo bendroms reikmėms sunaudotos elektros energijos vertę (Lt) dalinant iš visų savininkų ir nuomininkų patalpų bendrojo (naudingojo) ploto sumos (kv. m) bei dauginant iš konkretaus buto ploto (kv. m). Atsakovas ir trečiasis asmuo, ginčydami skolą, nepateikė jokių įrodymų ir priešingų paskaičiavimų, kurie paneigtų ieškovo prašomą priteisti skolą. Taigi atsakovo ir trečiojo asmens atsikirtimai į ieškinį šiuo atveju neparemti jokiais įrodymais. Apeliantų argumentai, kad ieškovas neišrašė PVM sąskaitų faktūrų ir nepateikė jų atsakovui, nepaneigia skolos, nes toks dokumentas nėra vienintelis įrodymas, galintis patvirtinti ar paneigti tokį faktą. Pažymėtina, kad vadovaujantis Taisyklių 132.18 p. bendrojo naudojimo patalpų administratorius apskaičiavęs mokėtiną sumą privalo apie tai informuoti ne tik tiekėją, bet ir vartotojus. Taigi atsakovas kaip patalpų savininkas turėtų gauti tą pačią informaciją apie priskaičiuotas sumas ir turėdamas abejonių dėl jų pagrįstumo gali kreiptis į apskaičiavusį asmenį (bendrojo naudojimo patalpų administratorių) dėl jų pagrindimo. Šiuo atveju nei atsakovas, nei trečiasis asmuo Sį „Vilniaus miesto būstas", įsteigtas atstovauti atsakovo interesams santykiuose dėl socialinių būstų, nesikreipė į UAB „Naujininkų ūkis" dėl priskaičiuotų sumų pagrindimo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju skola yra įrodyta leistinų įrodymų visuma, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovo ieškinį atmetė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas,
nusprendžia:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo AB LESTO (į/k 302577612, Žvejų g. 14, LT-09310, Vilnius) ieškinį patenkinti ir priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės (į/k 111109233, Konstitucijos pr. 3, Vilnius) skolą už elektros energiją, sunaudotą bendroms reikmėms proporcingai butų, esančių (duomenys neskelbtini), plotui, viso 37,4 EUR, 5 proc. (penkis procentus) metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2014-06-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas ieškovo naudai (tame tarpe 4,36 EUR už Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus, remiantis 2002-07-12 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1129 patvirtintais „Nekilnojamojo turto registro nuostatais“).