Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Daliaus Jocio ir Stasio Valužio,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S., g. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), 8 kl. išsilavinimo, vedęs, neteistas, kaltinamas pagal BK 129 str. 2 d. 3 p., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis V. S. 2010-11-14 apie 0.30 val. buto (duomenys neskelbtini) hole, išgertuvių metu kilus konfliktui su D. D., tyčia dūrė peiliu bandžiusiai juos išskirti savo seseriai L. Č. į apatinę pilvo dalį, padarydamas kiauryminį durtinį-pjautinį pilvaplėvės ertmės sužalojimą su durtine-pjautine žaizda pilvo apatinėje dalyje virš gaktos su vidinės klubo arterijos sužalojimu, kas sukėlė hemoperitoneumą ir sunkų trauminį hemoraginį šoką, ko pasekoje L. Č. 2010-11-14 02.52 val. ligoninėje mirė. Tokiu būdu V. S. tyčia nužudė savo seserį L. Č..

Apklaustas teismo, kaltinamasis V. S. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad su seserimi L. Č. palaikė gerus tarpusavio santykius, visokeriopai jai padėdavo. Paskutinius 7 metus sesuo gyveno su D. D., prieš tai ji buvo gyvenusi su A. K. ir augino su juo sugyventą sūnų O. K., g. (duomenys neskelbtini). 2010-11-13 jis savo namuose šventė 45 metų jubiliejų. Dalyvavo jo žmona G. S., uošvė A. D., kiek vėliau atvažiavo L. Č. su D. D.. Apie 19.30 val. jis palydėjo uošvę iki autobuso, po to grįžo namo ir tęsė išgertuves. Po kiek laiko prie jų prisijungė žmonos brolis R. D.. Visi buvo smarkiai apgirtę, tačiau girčiausias buvo D., jam buvo bloga, todėl moterys davė jam buljono. Išgertuvių metu D. ėmė kabinėtis prie D. dėl netradicinio jo aprangos stiliaus, jį įžeidinėti. D. nuėjus miegoti, D. ir toliau nenurimo, ėmėsi neigiamai aptarinėti ir vertinti žmonos brolį. Jis ėmė raminti D., taip po truputį tarp jų įsiplieskė žodinis konfliktas. Apie 23.15 val. lauke ėmė šaudyti fejerverkus, jie išėjo į balkoną pažiūrėti. Balkone girtas D. ėmė dainuoti „ilgiausių metų“, todėl jis, gėdindamasis kaimynų, įtempė D. į kambarį. Grįžus prie stalo, jis su D. ėmė ginčytis dėl požiūrio į gyvenimo vertybes, žmonai tie ginčai atsibodo ir ji išėjo iš kambario, jai iš paskos netrukus išėjo ir sesuo. Likus dviese su D., jis liepė jam eiti namo, tačiau pastarasis išeiti nenorėjo. Atsistojęs jis griebė D. už pakarpos ir ėmė stumti iš kambario link židinio, tuomet D. netikėtai trenkė jam į galvą. Tuomet jis grubiai sugriebė D. už rankos ir toliau stūmė iš kambario, pastarasis trenkė jam kumščiu į veidą, ir toliau smūgiavo rankomis ir kojomis į pilvą, rankas. Nepamena, ar jis galva smogė D. į lūpas. Besitraukdamas jis atsidūrė virtuvėje, sugriebė ten buvusį peilį ir, juo grasindamas, liepė D. nešdintis namo. Pastarasis atšoko ir išbėgo į koridorių, tuo metu atbėgusi sesuo ėmė klausinėti, kas atsitiko. Jis pasakė seseriai, kad D. jo bute daugiau nebūtų, ir ėmė jį plūsti, D. taip pat jį plūdo ir puolė link jo. Sesuo, atsistojusi tarp jų ir atsisukusi veidu į jį, stūmė jį nuo D. D., būdamas L. už nugaros, taip pat veržėsi prie jo, bet sesuo atsisukusi ir jį nustumdavo. Tuo metu D. per seserį bandė jam trenkti, bet jis pasuko galvą į šoną, ir D. nepataikė, smūgio metu jis galimai kilstelėjo peilį, kurį laikė nuleistą, o D. pastumta sesuo krito ant jo, jis atsirėmė nugara į sieną ar drabužinę, po to sesuo susiėmusi pilvą paėjo į šoną, ir jis pamatė kraują. Paguldęs L., jis užspaudė žaizdą ir liepė D. kviesti greitąją, tačiau šis nereagavo, Tuomet liepė D. užspausti žaizdą, pats puolė ieškoti telefono, tačiau jo neradęs, nubėgo pas kaimynus ir paprašė iškviesti greitąją, po to grįžo prie L., o vėliau nuėjo į lauką pasitikti medikų. Nurodo, kad sesers nužudyti ar sužaloti nenorėjo, tai įvyko, kuomet D. pastumta sesuo užgriuvo ant jo laikomo peilio, dėl ko jis labai gailisi. Sesers laidojimo išlaidas padengė jo žmona, kuri šiuo metu globoja ir išlaiko L. sūnų, nes tėvas juo nesirūpina, jis atlygino ir sesers gydymo išlaidas. Savo parodymus kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 20-45).

Nukentėjusysis D. D. parodė, kad su L. Č. gyveno 4 metus, palaikė gerus santykius ir su jos broliu V. S.. 2010-11-13 jie su L. dalyvavo kaltinamojo gimtadienyje. Išvažiavus G. S. mamai, atvažiavo jos brolis, kuris buvo apsirengęs pankų stiliumi. Jis ėmė domėtis D. apranga, jo pažiūromis, tačiau prie jo nepriekabiavo ir jo neįžeidinėjo. D. nuėjus miegoti, S. susipyko su žmona ir puolė prie jos, matomai ketindamas primušti, tačiau jis sudraudė S.. S. sugriebė žmoną ir ėmė tempti į kitą kambarį, tačiau ji ištrūko ir išbėgo iš kambario, kuriame vyko pobūvis. L. tuo metu buvo prie stalo Jis vėl bandė raminti S., tačiau šis liepė jiems nešdintis namo, paklausė „ar neaišku“, ir galva smogė jam į lūpas. Pastūmęs S., jis nuėjo į kambarį, tada S. pasakė „jei nesuprantate – suprasite“, nuėjo į virtuvę, grįžęs su peiliu rankoje, ėmė artintis prie jo. Jis pakėlė rankas ėmė trauktis, liepė S. ramintis ir pasakė, kad jie eina namo. L. priėjo prie S. ir liepė mesti peilį, sakė, „ką tu darai“, jie kažką vienas ant kito šaukė. Tuo metu jis nusisukęs ieškojo savo batų ir išgirdo L. šaukiant, kad ją padūrė, atsisukęs pamatė, kad užsiėmusi pilvą ji ėjo link sienos ir suklupo. S. tuo metu numetė peilį. Jis puolė prie L., užspaudė žaizdą ir liepė S. kviesti greitąją. Kuomet S. grįžo, jis sudavė jam kelis smūgius klausdamas, „kodėl užmušei savo seserį“. Po įvykio A. V. nesakė, kad pirmas puolė S., sakė tik tiek, kad S. padūrė seserį.

Nukentėjusysis J. Č. parodė, kad L. Č. buvo jo dukra. Su S. L. palaikė gerus santykius, S. jai visokeriopai padėdavo. L. nužudymo aplinkybių nežino. Jis pats serga vėžiu (tai patvirtina byoje esantys dokumentai – t. 3, b. l. 44-45), S. jam padeda, jis rūpinasi ir L. sūnumi, todėl prašo S. griežtai nebausti.

Liudytojas R. D. parodė, kad atvykus į V. S. gimtadienį, D. D. ėmė prie jo kabinėtis dėl jo pankiškos aprangos. Jis į priekabes nereagavo, D. ramino S. ir L. Č., tačiau šis buvo įsiaudrinęs ir kibo vis labiau. Mano, kad D. kabinėjosi dėl girtumo, nes norėjo išsikrauti. Išgėręs jis nuėjo miegoti ir tolesnių vakaro įvykių nematė.

Liudytoja G. S. parodė, kad šiuo metu ji kartu su kaltinamuoju globoja (t. 2, b. l. 105) ir išlaiko L. Č. sūnų, kadangi vaiko tėvas girtauja ir vaiku nesirūpina. 2010-11-13 švenčiant vyro gimtadienį, D. D. padaugino alkoholio, ėmė užgaulioti jos brolį, tarp jų kilo konfliktas. V. S. ėmė priekaištauti D., kad šis nedirba, ji ėmė raminti vyrą sakydama, kad dabar ne laikas ir ne vieta aiškintis santykius. Vyras kažką jai atsakė, ir ji, nebenorėdama klausytis girtų šnekų, atsistojusi išėjo parūkyti, pasikvietusi kartu ir L., kuri pasakė, kad tuoj ateis. Išėjusi į lauką ji parūkė, L. taip ir neatėjo. Grįždama sutiko S., kuris liepė kviesti greitąją. S. buvo sužalotas, sakė, kad L. yra durtinė žaizda. Į viršų užlipo, tik atvykus policijai. D. klūpojo vonioje surakintas antrankiais ir kažką šaukė bandantiems gaivinti L. medikams, ji trenkė D. per veidą, kad šis netrukdytų medikams dirbti, ir jis nutilo.

Liudytojas S. G. parodė, kad jo dukra nuomuojosi iš S. butą, patys S. gyveno viršuje esančiame bute. Įvykio naktį dukra buvo išvykusi, o jis nakvojo jos bute. Girdėjosi, kad viršuje vyksta pobūvis, vienu metu hole pasigirdo triukšmas, bildesiai, nertukus atėjo V. S. ir paprašė iškviesti greitąją, jis buvo sumuštas, kruvinu veidu ir rankomis, sakė, kad peiliu sužalota moteris. Iškvietus greitąją, jis užlipo į viršų, matė gulinčią moterį, šalia klūpojo ir šaukė vyras. Laiptinėje buvo pripėduota kraujo.

Liudytoja D. L. parodė, kad yra S. kaimynė. Kitą dieną po įvykio S. jai papasakojo, kad S. peiliu įdūrė savo seseriai ir mirtinai ją sužalojo. Sakė, kad abi su L. ėjo į lauką parūkyti, bet L. kažko užsilaikė viršuje ir tuo metu buvo sužalota.

Liudytojas A. V. parodė, kad apie pažįstamos L. Č. mirtį sužinojo po 2 mėnesių iš G. S.. Klausė apie įvykį D. D., šis papasakojo, kad išgertuvių metu V. S. pradėjo jį mokyti gyventi, todėl jis S. primušė, puldamas S. jis pastūmė L., ir ši buvo sužalota. Iš esmės D. D. nieko konkrečiai nepasakojo, minėjo, kad buvo kažkoks susistumdymas su V. S..

Liudytojas P. Ž. parodė, kad D. D. jam pasakojo, kad incidentas, kurio metu buvo nužudyta L. Č., prasidėjo per jį, smulkmenų nepasakojo.

Iš GMP kvietimo kortelės matyti, kad GMP L. Č. buvo iškviesta 0.36 val. (t. 1, b. l. 54).

Iš 2010-11-14 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 01 val. apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu aptiktos rausvos spalvos dėmės, panašios į kraują, ir virtuvinis peilis, kurio geležtė sutepta rausvos spalvos skysčiu, panašiu į kraują. Tarp salono ir holo, toje vietoje, kur prieš pradedant įvykio vietos apžiūrą buvo rasta nukentėjusioji, rastos didelės sukrešėjusio kraujo dėmės (1 t., b. l. 12-29). Įvykio vietą iliustruoja ir gynėjo sudarytas įvykio vietos planas (t. 3, b. l. 35).

Apžiūrėjus nukentėjusiosios drabužius nustatyta, kad jie sutepti krauju, nustatyti pažeidimai bluzono apačioje, kojakelnių priekinėje pusėje, kelnaitėse. Ažiūrėtas įvykio vietoje paimtas peilis, suteptas panašiomis į kraują dėmėmis, nustatyta, kad peilio ilgis 34 cm, geležtės ilgis 20 cm (1 t., b. l. 39-45).

Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad L. Č. mirė 2010-11-14 02.52 val. ligoninėje nuo kiauryminio durtinio-pjautinio pilvaplėvės ertmės sužalojimo su durtine-pjautine žaizda esančia pilvo apatinėje dalyje virš gaktos, su vidinės klubo arterijos sužalojimu, kas sukėlė hemoperitoneumą ir sunkų trauminį hemoraginį šoką. Šis mirtį sukėlęs sunkus sužalojimas padarytas sudavus vieną smūgį į pilvo apatinę sritį kietu aštriu plokščiu daiktu, galimai tyrimui pateiktu peiliu, kelių valandų laikotarpyje iki mirties. Taip pat rastas linijinis odos įbrėžimas kairio dilbio apatinio trečdalio užpakalinio paviršiaus vidinėje pusėje, padarytas galimai to paties peilio peilio geležtės smaigaliu ar ašmenimis. Prieš mirtį žuvusioji buvo neblaivi, jos girtumas atitinka vidutinį neblaivumo laipsnį (1 t., b. l. 34-37).

Šiai teismo medicinos specialisto išvadai paaiškinti ir papildyti teisme apklaustas išvadą davęs teismo med. ekspertas G. Paulikas parodė, kad nukentėjusiajai nustatyti kūno sužalojimai padaryti ne vienmomentiškai, o atskirais poveikiais. Ekspertas atmetė nukentėjusiosios susižalojimo užgriūnant ant peilio tikimybę, kadangi žaizda yra gili (žaizdos kanalas 15 cm, t. y. beveik visas peilio geležtės ilgis), kaltinamasis stovėjo laikydamas rankoje peilį, ir jo ranka nebuvo atremta į kokią tai atramą, žaizdos kanalas eina iš kairės į dešinę, tuo tarpu darant prielaidą, kad nukentėjusioji pati užgriuvo ant peilio, nagrinėjamoje situacijoje žaizdos kanalas eitų tiesiai.

Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad 2010-11-15 apžiūrėjus D. D., rasti galimai įvykio metu padaryti sužalojimai: apatinės lūpos vidinio paviršiaus kraujosruva ir gleivinės įtrūkimas (atsirado nuo burnos sumušimo suduodant vieną smūgį, galimai kumščiu), dešinės plaštakos plati poodinė minkštųjų audinių kraujosruva bei nedideli III piršto nugarinio paviršiaus odos nubrozdinimai, galėję atsirasti, pačiam D. D. suduodant kelis smūgius kumščiu (1 t., b. l. 95-96).

Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad 2010-11-15 apžiūrėjus V. S., rasti galimai įvykio metu padaryti sužalojimai: paviršinė muštinė žaizda kaktos plaukuotosios dalies kairėje pusėje, smulkūs odos nubrozdinimai ir poodinė kraujosruva nosies nugarėlėje, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose ir paakyje, kairės akies vokų vidiniame kampe ir paakyje bei odos nubrozdinimas kairės plaštakos nugariniame paviršiuje. Sužalojimai padaryti 4 trauminiais poveikiais: veido sužalojimai – galimai rankomis, kumščiais, kaktos žaizda – bukabriauniu daiktu, plaštakos sužalojimas galėjo gautis tiek nuo sumušimo, tiek nuo atsitrenkimo (2 t., b. l. 7-8).

Teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodoma, kad V. S. nusikalstamos veikos padarymo metu suprato savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti (1 t., b. l. 199-200).

2010-11-14 01 val. 41 min. D. D. alkotesteriu nustatytas 1,79 ‰ girtumas (1 t., b. l. 69), 2010-11-14 01 val. 05 min. V. S. alkotesteriu nustatytas 1,69 ‰ girtumas (2 t., b. l. 1).

Aukščiau aptarti byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai visiškai patvirtina kaltinamojo kaltę inkriminuoto nusikaltimo padaryme, ir visiškai paneigia kaltinamojo versiją, neva L. Č., pastumta D. D., pati užgriuvo ant jo laikomo peilio ir tokiu būdu susižalojo.

Nukentėjusysis D. D. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuosekliai neigė stūmęs L. Č. ant kaltinamojo. Netikėti šiais nukentėjusiojo parodymais teismas neturi pagrindo. Nors kaltinamasis ir jo artimieji teigia, kad D. D. įvykio metu buvo gerokai girtesnis už kitus, iš ko sektų prielaida, kad dėl girtumo jis gali neprisiminti įvykio aplinkybių, vienok girtumo būklės tyrimo rezultatai patvirtina, kad V. S., D. D. ir L. Č. įvykio metu buvo iš esmės vienodai apsvaigę nuo alkoholio. Tuo tarpu paties kaltinamojo parodymai dėl sesers sužalojimo aplinkybių nebuvo nuoseklūs, pirminės apklausos metu jis nurodė ikiteisminio tyrimo pareigūnei, kad sesuo, kažką ant jo šaukdama, pati užžoko ant peilio, nieko neminėdamas apie tai, kad ji galimai buvo pastumta D. D. (t. 2, b. l. 12-13). Tiek V. S., tiek D. D. parodė, kad sužalojimo metu L. Č. buvo atsisukusi veidu į kaltinamąjį (tai patvirtina ir jos sužalojimo pobūdis), kas patvirtina D. D. aiškinimą, jog L. Č. ramino būtent agresyviai nusiteikusį, su peiliu rankoje varantį juos iš namų brolį, ir paneigia kaltinamojo aiškinimą, neva veidu į jį atsisukusi sesuo ramino jį puolantį D. D.. Beje, kaltinamasis pats pripažįsta, kad jam pasiėmus peilį, D. D. atšoko nuo jo ir išbėgo į koridorių, todėl būtų nelogiška manyti, jog D. D. vėl būtų ėmęs pulti peiliu ginkluotą kaltinamąjį. Savaiminio L. Č. pasismeigimo kaltinamojo rankoje laikomu peiliu tikimybę visiškai paneigia ir teismo medicinos specialisto išvada bei ją davusio specialisto paaiškinimai teisme, jog tokia tikimybė būtų reali tik tuo atveju, jeigu prieš L. Č. kontaktą su peiliu peilį laikanti kaltinamojo ranka būtų kur nors atremta (tokios aplinkybės byloje neustatytos, priešingai, kaltinamasis nurodo prieš L. Č. kontaktą su peiliu dar ir galimai pakėlęs peilį laikančią ranką), tačiau ir tokiu atveju žaizdos kanalas eitų tiesiai, o ne iš kairės į dešinę, kaip nagrinėjamu atveju. V. S. ir D. D. nurodo, kad po dūrio peiliu L. Č., susiėmusi pilvą, kiek paėjo link sienos ir suklupo, kas vėlgi prieštarauja kaltinamojo aiškinimui, neva L. Č. ant jo užgriuvo, prispausdama jį prie sienos ar drabužinės – tokiu atveju praradusi lygsvarą nukentėjusioji po sužalojimo turėjo susmukti ant grindų toje vietoje, kurioje, V. S. teigimu, ji užgriuvo kaltinamąjį.

V. S., D. D., G. S., R. D. parodymais nustatyta, kad švenčiant V. S. gimtadienį, tarp jo ir D. D. kilo konfliktas, kuris, kaip toliau matyti iš V. S. ir D. D. parodymų bei teismo medicinos specialistų išvadų, peraugo į tarpusavio muštynes (nors D. D. neigia iki L. Č. sužalojimo mušęs V. S., šį jo aiškinimą paneigia liudytojas S. G., kuris patvirtino, kad atėjęs pas jį kviesti greitosios, kaltinamasis jau buvo sumuštas). Muštynių eigoje kaltinamasis pasiėmė iš virtuvės peilį ir juo grasindamas, ėmė varyti D. D. iš namų. Kaip matyti iš D. D. parodymų, dalinai ir iš paties kaltinamojo parodymų, tuo metu į konfliktą įsikišo L. Č., atsistojusi tiesiai prieš brolį ir ėmusi jį raminti bei liepdama mesti peilį. Iš D. D. parodymų toliau seka, kad jam ieškant koridoriuje savo batų, o L. Č. raminant įsismarkavusį brolį, pastarasis ir dūrė jai peiliu į pilvą. Kaip jau minėta, kaltinamojo aiškinimą, neva L. Č. pati pasismeigė ant peilio, pastumta jį puolusio D. D., kuris yra visiškai paneigtas surinktais įrodymais, teismas atmeta kaip aiškiai neatitinkantį tikrovės. Nustačius, kad toks kaltinamojo nurodytas sužalojimo mechanizmas negalimas, teismas atmeta ir liudytojo A. V. parodymus, neva D. D. jam sakęs, kad puldamas S. pastūmė L.. Pažymėtina, kad šis liudytojas yra kaltinamojo šeimos pažįstamas, jis buvo apklaustas gynėjo prašymu įrodymų tyrimo pabaigoje, jau po kaltinamojo ir nukentėjusiojo apklausos, kuomet proceso dalyviams jau buvo žinomas kaltinamojo ir nukentėjusiojo duotų parodymų teisme turinys.

Nekyla abejonių, kad kaltinamojo pavartotas smurtas - dūris peiliu į pilvą, sukėlęs mirtinus kūno sužalojimus, buvo tiesioginė L. Č. mirties priežastis. Kolegijos manymu, kaltinamasis duotoje situacijoje veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Esant netiesioginei tyčiai kaltinamasis abejingas padarinių kilimui, jam tas pats, baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai kils ar nekils. Tuo tarpu šioje situacijoje baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimas dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų (stipraus, ką patvirtina žaizdos gylis, dūrio dideliu peiliu į gyvybiškai svarbią kūno vietą pilvą) buvo neišvengiamas. Pagrindinis klausimas – kokie padariniai kils dėl kaltinamojo veikos: ar bus padaryti tam tikro laipsnio sveikatos sutrikdymai, ar bus atimta gyvybė. Nėra kalbos apie tokią alternatyvą: bus ar nebus padaryti baudžiamajame įstatyme numatyti sužalojimai. Problema yra tik dėl padarinių kiekybinės (kokio laipsnio sveikatos sutrikdymai) ar kokybinės išraiškos (sveikatos sutrikdymas ar gyvybės atėmimas). O tai tiesioginės tyčios požymiai. Taigi šioje byloje kaltės klausimas gali būti keliamas tik taip: kaltinamasis norėjo gyvybės atėmimo kaip savo veikos tikslo (apibrėžta tyčia) ar gyvybės atėmimas buvo vienas iš jo nusikalstamos veikos tikslų greta sveikatos sutrikdymų (alternatyvi tyčia). Byloje nenustatyta, kad kaltinamasis būtų siekęs būtent gyvybės atėmimo – nukentėjusioji buvo jo sesuo, su kuria jis palaikė gerus tarpusavio santykius, nusikaltimas nebuvo planuojamas iš anksto, kaltinamojo tyčia smurtauti susiformavo staiga, seseriai įsikišus į jo ir D. D. konfliktą, buvo suduotas tik vienas smūgis žalojančiu daiktu, po kurio kaltinamasis smurtavimą nutraukė ir ėmėsi priemonių padėti sužalotai nukentėjusiajai, kas patvirtina kaltinamojo veikimą būtent neapibrėžta tyčia. Veika kvalifikuojama pagal BK 129 str. 2 d. 3 p. kaip tyčinis artimojo giminaičio – sesers (BK 248 str. 1 d.) – nužudymas. Tuo būdu kaltinamojo V. S. kaltė visiškai įrodyta ir teismui abejonių nekelia, kaltinamasis privalo atsakyti.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, jog:

veikos padarymui turėjo įtakos rizikingas nukentėjusiosios elgesys (bandymas savo kūnu užtverti kelią ir sustabdyti girtą, agresyviai nusiteikusį ir peiliu ginkluotą prie D. D. besiartinantį kaltinamąjį), kaltinamasis aktyviais veiksmais bandė išvengti sunkesnių savo nusikalstamų veiksmų pasekmių (bandė suteikti nukentėjusiajai pirmąją pagalbą ir iškvietė greitąją medicininę pagalbą),kaltinamasis savo noru atlygino padarytą žalą (nužudytoji buvo palaidota kaltinamojo šeimos lėšomis, kaltinamasis atlygino nukentėjusiosios gydymo išlaidas Valstybinei ligonių kasai (t. 3, b. l. 6-13, 33-34, 42),kaltinamasis iš esmės pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs (kaltinamasis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios neneigė sužalojęs seserį, tam tikri jo parodymų niuansai, susiję su sesers sužalojimo mechanizmo apibūdinimu, kolegijos nuomone, yra apspręsti kaltinamojo girtumo įvykio metu ir jo patirto nervinio sukrėtimo dėl padaryto nusikaltimo, negalėjimo susitaikyti su nusikaltimo padariniais, ką patvirtina ir teismo psichiatrijos ekspertizės akte nustatyti kaltinamojo adaptacijos sutrikimas po patirto byloje nagrinėjamo stresogeninio įvykio ir kitos anksčiau turėtos psichinės sveikatos problemos. Kaltinamojo būsena teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtina jo nuoširdų gailėjimąsi nusikaltus, tai patvirtina ir teisiškai reikšmingi kaltinamojo veiksmai – žalos atlyginimas, rūpinimasis nužudytos sesers vaiku ir ketinimas tai daryti ateityje).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog jis nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai neabejotinai turėjo tiesioginės įtakos nusikaltimo padarymui.

Kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, įvykdė labai sunkų (BK 11 str. 6 d.) smurtinį nusikaltimą, sukėlusį neatstatomas pasekmes ir tuo padariusį ypatingą žalą visuomenei. Šis nusikaltimas yra logiška kaltinamojo gyvenimo būdo – girtavimo (kaltinamajam diagnozuotas priklausomybės nuo alkoholio sindromas – t. 3, b. l. 2) – pasekmė. Kaltinamasis, paveiktas alkoholio, be jokio pamatuoto preteksto nužudė jam artimą žmogų, pilnavertę visuomenės narę - jauną moterį, palikdamas be motinos jos mažametį sūnų. Kaltinamasis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi šeimą, buvo registruotas darbo biržoje, šiuo metu įsidarbino, iš dabartinės ir ankstesnių darboviečių charakterizuojamas išimtinai teigiamai (t. 1, b. l. 181; t. 3, b. l. 14-16, 46-47). Atsižvelgiant į šias ir į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią ir lengvinančias aplinkybes, įvertinant kaltinamojo ir jo sutuoktinės pasiryžimą toliau rūpintis nužudytosios vaiku, priimant dėmesin, kad nukentėjusysis J. Č., įvertindamas kaltinamojo elgesį iki ir po nusikaltimo, nesiekia itin griežtos bausmės kaltinamajam, jam skirtina sankcijoje numatyta, tačiau ženkliai mažesnė už sankcijos vidurkį, artimesnė minimaliam sankcijos dydžiui sankcijoje numatyta terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Prokuroras, gindamas mažamečio nužudytosios sūnaus O. K. interesus, byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 200000 litų dydžio neturtinės žalos atlyginimo (t. 3, b. l. 1). Nurodo, kad motinos netektis vaikui sukėlė didelį dvasinį skausmą ir skaudžius išgyvenimus, buvo nutraukti vaiko vystymuisi itin reikšmingi socialiniai ryšiai, kas akivaizdžiai įtakos mažamečio tolesnį vystymąsi ir socializaciją. Ieškinys iš dalies tenkintinas.

Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ir kituose CK 6 knygos straipsniuose nurodytais kriterijais, bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką.

Kaip jau minėta, įstatymas nustato kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, apskaičiuodamas neturtinės žalos atlyginimo dydį. Tai konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžiami kriterijai: žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, nukentėjusiojo patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdis, individualios nukentėjusiojo savybės (amžius, profesija ir kt.). Su nužudytu asmeniu susijusiems asmenims gali būti padaryta rimta neturtinė žala, pasireiškianti dideliu neigiamu poveikiu. Pirmiausia tai pasakytina apie asmenis, kurie emociškai labai susiję su nukentėjusiuoju. Tai - tėvai, vaikai, sutuoktiniai, kurių tarpusavio santykiai yra labai glaudūs. Ar jie tokie yra, turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Tai reiškia, kad teismo sprendime turi būti išvardyti ir pasverti argumentai, dėl kurių žalos dydis gali būti nustatomas didesnis, ir motyvai, dėl kurių žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis. Tai priklauso nuo pažeistų vertybių, atsiradusių pasekmių ir kitų kriterijų. Neturtinė žala yra padaroma dėl sukeliamų išgyvenimų, bet paveikiant skirtingus gėrius, turinčius didesnę ar mažesnę vertę asmeniui. Jeigu išgyvenimai sukeliami dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų – gyvybės atėmimo, tai išgyvenimai yra ypač dideli.

Iš nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala mažamečiam nukentėjusiajam padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo V. S. veiksmais, kuriais brutualiai buvo atimta žmogaus gyvybė. Motinos žūties metu vaikas buvo tik 8 metų amžiaus, augo nepilnoje šeimoje, juo pagrinde rūpinosi motina nužudytoji L. Č., kas leidžia teigti, jog vaiką su motina siejo glaudūs socialiniai ir emociniai ryšiai, jie nuolat bendraudavo kasdieniame gyvenime. Šios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad vaikas dėl tragiškos, žiaurios ir beprasmės motinos netekties patyrė didžiulius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, ilgalaikį emocinį stresą, kurie turi būti atlyginti. Iš kitos pusės, pažymėtina, kad kaltinamasis ir jo šeima buvo artimi nužudytajai, ją nuolat materialiai rėmė, tuo pačiu padėdami auginti ir išlaikyti vaiką. Po motinos žūties kaltinamojo sutuoktinė prisiėmė atsakomybę už vaiko auklėjimą ir išlaikymą, jos iniciatyva įgaliotų valstybės institucijų sprendimu vaikas buvo paimtas iš juo deramai nesirūpinančio tėvo ir perduotas G. S. globon, teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis ir jo sutuoktinė išreiškė pasiryžimą ir toliau globoti mažametį nužudytosios vaiką, tokiu būdu bandydami bent iš dalies sušvelninti vaiko patirtą dvasinį skausmą dėl motinos netekties. Pažymėtina, kad šiuo metu jau įgyvendinamas ir numatomas įgyvendinti ateityje kaltinamojo ir jo sutuoktinės apsisprendimas globoti mažametį nukentėjusįjį taipogi yra susijęs ir su atitinkamais turtiniais įsipareigojimais, be kurių negalimas normalus vaiko vystymąsis. Įvertinus visas šias aplinkybes, atsižvelgiant į neturtinės žalos dydį, kuris teismų praktikoje paprastai priteisiamas panašaus pobūdžio bylose, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, prokuroro civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo V. S. nukentėjusiajam O. K. 80000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Valstybinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš kaltinamojo priteisti nukentėjusiosios L. Č. 4228 litų 50 ct. dydžio gydymo išlaidas (1 t., b. l. 99-106). Kadangi iki nuosprendžio priėmimo šią žalą kaltinamasis atlygino geruoju, vadovaujantis BPK 107 str., procesas dėl civilinio ieškinio nutraukiamas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilis, L. Č. drabužiai ir kraujo mėginys, dvi kraujo nuoplovos, žaizdos išpjova – sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302 str., teisėjų kolegija

nusprendžia:

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 2 d. 3 p., ir nubausti jį laisvės atėmimu devyneriems metams. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2011-07-11, į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2010-11-14 iki 2011-04-12. Kardomąsias priemones iki nuosprendžio įsiteisėjimo pakeisti į suėmimą, ir suimti nuteistąjį V. S. teisiamojo posėdžio salėje. Skiriant kardomąją priemonę užstatą sumokėtą 50000 litų užstato sumą grąžinti užstato davėjai G. S., a. k. (duomenys neskelbtini)

Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, ir priteisti iš nuteistojo V. S. nukentėjusiajam O. K. 80000 litų neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti. Pratęsti nuteistajam V. S. laikino nuosavybės teisės apribojimo į 448/897 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taikymo terminą iki nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio išsprendimo įvykdymo.

Procesą dėl Valstybinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilį, L. Č. drabužius ir kraujo mėginį, dvi kraujo nuoplovas, žaizdos išpjovą – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam V. S. – nuo jo nuorašo įteikimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.