Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje S. Š., gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebausta, neteista, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 4 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. Š. traukiama atsakomybėn už tai, kad vykdydama individualią veiklą parduotuvėje „Saulė“, adresu (duomenys neskelbtini), karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ laikotarpiu, vykdė veiklą, kurios pagrindinė veikla nėra maisto, veterinarijos, pašarų gyvūnams, vaistinių, optikos prekių ir ortopedijos techninių priemonių pardavimas, taip sukeldamas pavojų išplisti Covid-19 ligai ir tuo nesilaikė Nutarimo 2.2.2 punktų reikalavimų ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje.

Traukiama atsakomybėn S. Š. nurodė, kad ji nėra direktorė, dirba pagal individualią veiklą. Karantino metu užsakymus priimdavo telefonu, Facebook paskyroje. Atėję į parduotuvę asmenys galėjo tik atsiimti užsakymus. Į parduotuvę pirkėjai nebuvo atėję. Ji vykdė remontą parduotuvėje karantino metu. Nurodė, kad prekyba maisto produktais nėra jos pagrindinė veikla. Teigė, kad reikalavimai atsiėmimo punktui nėra reglamentuoti, tuo metu prekių įsigyti tiesiogiai nebuvo galimybės.

Teismo posėdžio metu buvo pagarsintas S. Š. apklausos protokolas (b.l. 3), kur nurodoma, kad yra parduotuvės „Saulė“ savininkė, šią parduotuvę yra atsidariusi apie 5-6 metus. Tuo metu dirbo viena, kiti darbuotojai yra prastovose. Karantino metu, tai yra 2020 m. gruodžio 15 d. ji pasidarė maisto skyrių, nes verslo liudijime buvo įtrauktos maisto prekės. Apie tai, kad reikalingas veterinarijos leidimas nežinojo, taip pat galvojo, kad karantino metu gali prekiauti, kadangi prekiavo ir maisto produktais. Turi visus produktų įsigijimo dokumentus. Žiūrėdama pagal kitas parduotuves, galvojo, kad nėra problemų dirbti, kadangi tai yra ne viena parduotuvė, kuri taip prekiauja. Jeigu būtų žinojusi, kad negalima, būtų tikrai neprekiavusi, nes buvo įstaigos patikrinimų karantino metu, taičiau niekas jai nieko nesakė.

Teismo posėdžio metu liudytojas M. N. nurodė, kad jis dalyvavo patikrinime. Atliekant patikrinimą parduotuvėje buvo užėję kiti asmenys. Protokolas buvo surašytas dėl to, kad buvo vykdoma veikla, dirbo parduotuvė. Tuo metu buvo žmogus atėjęs apsipirkti, kitas žmogus išėjo iš parduotuvės. Iš pardavėjos požiūrio nekilo abejonių, kad parduotuvė dirbo, ji nurodė, kad būtų žinoję, kad negali vykdyti veiklos, būtų nedirbę. Nežino, ar yra reglamentuota, koks turėtų būti prekių atsiėmimo punktas.

Teismo posėdžio metu liudytoja V. S. nurodė, kad buvo gautas skundas, kad karantino metu dirba parduotuvė. Gavus skundą buvo inicijuotas patikrinimas su policija. Patikrinimo metu surašytas aktas, kur nustatyta, kad vykdoma prekyba neturint leidimo prekiauti maisto prekėmis. S. Š. pažeidė nustatytą tvarką, nes nebuvo jos veikla registruota. Rašant aktą per 2 valandas, į parduotuvę buvo užėję 3-4 pirkėjai. Jiems atėjus į parduotuvę tuo pačiu metu vienas pirkėjas išėjo. Į parduotuvę buvo galima užeiti, pačioje parduotuvėje nebuvo atskirti maisto produktai. Žmonės vaikščiojo drąsiai, kaip po dirbančią parduotuvę. Nurodė, kad turi būti aiškiai nurodyta, kad tai yra atsiėmimo punktas, be to reikia vertinti visus esančius užrašus – dėl atstumų, užtikrinti 15 m. plotą ir pan.

Teismo posėdžio metu liudytoja V. V. nurodė, kad atliko patikrinimą su kolege, taip pat kartu dalyvavo pareigūnas. Nuėjus į parduotuvę, ten buvo vienas pirkėjas, kuris buvo prie kasos. Negali pasakyti, ar tas asmuo apsipirkinėjo. Kai rašė patikrinimo aktą, dar buvo užėję 3-5 pirkėjai, kurie atėję apžiūrinėjo prekes. Patikrinimo metu nustatė, kad prekiavo ekologiškai maisto papildais, kurie buvo tik vienoje lentynoje. Kitos prekės buvo ne maisto prekės. Parduotuvė neturėjo leidimo prekiauti maisto produktais. Parduotuvėje dominavo ne maisto produktai, tačiau ji vykdė veikla, ko negalėjo daryti karantino metu. Veikla buvo vykdoma, nes vaikščiojo parduotuvėje žmonės. Vėliau jie paprašė, kad pardavėja užrakintų parduotuvę.

Teismo posėdžio metu liudytojas G. G. nurodė, kad buvo užėjęs į parduotuvę, kur buvo kažkoks patikrinimas. Koks buvo patikrinimas buvo nežino. Į parduotuvę ėjo, nes jo buvo paprašyta padėti perstumdyti baldus, ar pan. Pagalbos prašė dirbanti pardavėja, vardu Jurgita. Pati Jurgita parduotuvėje nebuvo, jos nematė. Parduotuvėje buvo vienas pareigūnas ir dvi moterys. Kai atėjo, parduotuvės durys buvo atrakintos.

Be liudytojų parodymų byloje S. Š. kaltė įrodinėjama ir kitais byloje esančiais įrodymais:

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Marijamolės departamento pranešimu dėl draudžiamos prekybos veiklos karantino metu, kur nurodoma, kad atlikus patikrinimą ne maisto prekių parduotuvėje „Saulė‘, nustatyti veiklos pažeidimai (b.l. 5-6).

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Marijampolės departamento maisto tvarkymo subjekto dėl vartotojo pranešimo patikrinimo aktas, kuriame konstatuota, kad patikrinimo metu buvo vykdoma pagrindinė ne veikla ne maisto produktais, kas buvo draudžiama, vadovaujantis 2020 m. lapkričio 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1226. (b.l. 7-20).

Motyvuojamoji dalis

Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kuri patvirtina, jog S. Š. vykdė individualią veiklą patikrinimo laikotarpiu (b.l. 28).

Administracinio nusižengimo protokolas, kuriame nurodoma, kad S. Š. patraukta atsakomybėn pagal ANK 127 straipsnio 1 dalį, bei sumokėtą baudą patvirtinantis dokumentas (b.l. 35-38).

Dėl įvykio faktinių aplinkybių

S. Š. surašytame administracinio nusižengimo protokole nurodoma, kad ji būdama individualios įmonės direktorė nesilaikė karantino reikalavimų. Posėdžio metu S. Š. ir jos atstovas pateikė duomenis, jog asmuo nėra individualios įmonės direktorius, taip pat nėra juridinio asmens atstovas.

Pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį atsakomybė kyla už visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimą. Šio straipsnio 4 dalis numato, jog šio straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos, sukėlusios pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytos karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, užtraukia baudą asmenims nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki šešių tūkstančių eurų. Kaip matyti yra numatytas specialus subjektas – juridinio asmens vadovas arba kiti juridinio asmens atsakingi asmenys.

Pagal administracinio nusižengimo protokole nurodytas faktines aplinkybes manytina, kad institucija, surašiusi protokolą mano, kad S. Š. trauktina atsakomybėn kaip juridinio asmens atstovas, tad svarbu nustatyti, pagal kokią teisinę veiklos formą atsakomybėn traukiamas asmuo vykdo savo veiklą. Nors administracinio nusižengimo protokole institucija nurodė, kad S. Š. buvo individualios įmonės direktorė, tačiau duomenų patvirtinančių šias aplinkybės nėra pateikta. Atsakomybėn traukiamas asmuo ir jo atstovas pateikė duomenis, jog yra vykdoma individuali veikla. (b.l. 28). Individualios veiklos sąvoką apibrėžia Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas. Tuo tarpu individualios įmonės apibrėžimas yra reglamentuotas Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 2 straipsnyje. Pagrindinis skirtumas tarp individualios veiklos ir individualios įmonės yra tai, kad individuali veikla (pagal verslo liudijimą ar individualios veiklos pažymą) yra vykdoma fizinio asmens, o individuali įmonė yra juridinis asmuo. Individuali veikla – tai savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį: 1) savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, išskyrus nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų pardavimo ir (ar) nuomos veiklą; 2) savarankiška kūryba, mokslinė, profesinė, įskaitant laisvąsias profesijas, ir kita panašaus pobūdžio savarankiška veikla; 3) savarankiška sporto veikla; 4) savarankiška atlikėjo veikla. Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, tačiau individualios įmonės steigėju gali būti tik veiksnus fizinis asmuo.

Byloje nustatyta, kad S. Š. vykdė individualią veiklą pagal pažymą, tad pagal nurodyta teisinį aiškinimą, ji dirbo kaip fizinis asmuo ir nebuvo įsteigusi juridinio asmens (individualios įmonės), todėl jai negali būti taikoma atsakomybė kaip specialiam subjektui, kaip nurodoma ANK 45 straipsnio 4 dalyje (juridinio asmens vadovas arba juridinio asmens atsakingas asmuo). Atsižvelgiant į nurodytą, nustatyta, kad surašant protokolą nepagrįstai nurodyta, jog S. Š. buvo individualios įmonės direktorė, ir šios aplinkybės šalintinos iš administracinio nusižengimo protokolo, nurodant, jog asmuo vykdė individualią veiklą.

Dėl administracinio nurodymo

Teismui nustačius, jog S. Š. atsakomybėn trauktina kaip fizinis asmuo, tad ANK 45 straipsnio 4 dalyje taikytino sankcijos ribos yra nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. Tokiu atveju vadovaujantis ANK 610 straipsniu atsakomybėn trauktinam asmeniui turi būti surašytas administracinis nurodymas. Iš bylos duomenų matyti, kad S. Š. buvo surašytas protokolas pagal ANK 127 straipsnio 1 dalį dėl tuo pačiu metu nustatyto ANK pažeidimo, paskirta bauda sumokėta. Tačiau teismas laiko, kad tai nelaikytina, kaip padarytas pakartotinis pažeidimas, nes abu pažeidimai buvo nustatyti to pačio įvykio metu. Esant tokiai situacijai, teismas nepasisakydamas dėl S. Š. kaltės dėl ANK 45 straipsnio 4 dalies pažeidimo, siekdamas nepabloginti asmens padėties, privalo sudaryti galimybę įvykdyti administracinio nurodymo procedūrą.

ANK 627 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad rengdamasis nagrinėti šio kodekso 614 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių nusižengimų bylas ir nustatęs, kad yra šio kodekso 610 straipsnyje nustatyti pagrindai, teismas surašo asmeniui administracinį nurodymą. Nors šioje byloje sąlygos surašyti administracinį nurodymą paaiškėjo ne bylos rengimosi stadijoje, tačiau tai negali pabloginti traukiamo atsakomybėn asmens padėties, tuo labiau, kad tokia situacija susidarė dėl institucijos, surašiusios protokolą, netinkamai nustatytų pažeidimo faktinių aplinkybių. Atsižvelgiant į nurodytą, teismas laiko, jog ANK įpareigoja teismą sudaryti traukiamam atsakomybėn asmeniui įgyvendinti jo teisę pasinaudoti administracinio nurodymo procedūra, todėl teismas surašo S. Š. administracinį nurodymą. Atitinkamai asmeniui neįvykdžius šios procedūros, teismui išlieka pareiga priimti galutinį sprendimą byloje, kaip tai numatoma ANK 635 straipsnyje.

Atsižvelgiant į nurodytą bei vadovaudamasi ANK 610 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

S. Š. išaiškinti, kad ANK 45 straipsnio 4 dalyje asmenims už nusižengimą nustatyta bauda nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.

Vadovaujantis ANK 610 straipsniu S. Š. siūloma iki 2021 m. spalio 5 d. sumokėti 250 Eur baudą.

Baudą galimą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1. Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esanti banke AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, banko kodas 72900;

2. Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esanti banke AB SEB bankas, banko kodas 70440;

3. Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esanti banke AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800;

4. Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esanti banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, banko kodas 40100;

5. Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esanti banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, banko kodas 21400;

6. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti banke „Swedbank“ AB, banko kodas 73000;

7. Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esanti banke UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300.

Mokant baudą būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, įmokos kodą ir ROIK: (duomenys neskelbtini). Apmokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti teismui, nepraleidžiant nurodyto termino.

Iki administraciniame nurodyme nurodytos datos nesumokėjus baudos administracinis nurodymas bus laikomas negaliojančiu, o administracinio nusižengimo byla bus atnaujinta ir nagrinėjama 2021 m. spalio 11 d. teismo posėdyje.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus skundą Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmuose.