- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-09
- Bylos Nr.
- 2-1297/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Donatas Šernas, Marytė Mitkuvienė, Danutė Milašienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Inkaso“
- Kategorijos
- 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Marytės Mitkuvienės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Inkaso“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 4 d. nutarties, kuria atsisakyta atsakovui iškelti bankroto bylą, civilinėje byloje Nr. B2-3702-258/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Inkaso“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus stogai“ dėl bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Inkaso“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu ir prašė atsakovui UAB „Vilniaus stogai“ iškelti bankroto bylą.
Nurodė, kad atsakovas UAB „Vilniaus stogai“ buvo skolingas UAB „Kumbisa“ 53 471,67 Lt. Kreditorius UAB „Kumbisa“ perleido savo reikalavimą į UAB „Vilniaus stogai“ 53 471,67 Lt skolą ieškovui UAB „Inkaso“. Ieškovas 2009 m. gruodžio 2 d. raštu atsakovui pranešė apie perleistą reikalavimą ir nurodė, kad UAB „Inkaso“ perėmė UAB „Kumbisa“ reikalavimo teisę į UAB „Vilniaus stogai“ 53 471,67 Lt skolą bei pranešė, kad ši prievolė turi būti įvykdyta naujajam kreditoriui UAB „Inkaso“. Tuo pačiu atsakovas buvo informuotas, kad ieškovas imsis visų LR Įmonių bankroto įstatyme numatytų teisėtų priemonių ir kels atsakovui bankroto bylą, jei minėtas reikalavimas nebūtų įvykdytas, t.y. jei atsakovas nesumokės nurodytos sumos per 31 dieną nuo pranešimo gavimo dienos. Per minėtą laikotarpį atsakovas skolos nepadengė.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. vasario 4 d. nutartimi atsisakė UAB „Vilniaus stogai“ iškelti bankroto bylą.
Teismas nutartyje nurodė, kad UAB „Vilniaus stogai“ teismui pateiktas 2010 m. sausio 18 d. balansas patvirtina 1 053 132 Lt įmonės nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų sumą, o per vienerius metus mokėtina suma yra 656 392 Lt. Teismui pateiktas kreditorių sąrašas patvirtina, kad UAB „Vilniaus stogai“ pradelsti kreditoriniai įsiskolinimai 2010 m. sausio 18 d. sudarė 129 554,64 Lt. Debitoriniai UAB „Vilniaus stogai“ įsiskolinimai sudaro 284 295,72 Lt. Teismas įvertinęs šias aplinkybes, padarė išvadą, jog nėra pagrindo UAB „Vilniaus stogai“ pripažinti nemokia įmone, todėl atsisakė iškelti atsakovui bankroto bylą.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Inkaso“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 4 d. nutartį panaikinti ir tenkinti ieškovo prašymą iškelti atsakovui bankroto bylą.
1. UAB „Vilniaus stogai“ sąmoningai nurodė neteisingus bei klaidinančius duomenis. Tarp UAB „Vilniaus stogai“ debitorių yra viena bankrutuojanti ir viena bankrutavusi bendrovė. Iš bankrutavusios bendrovės lėšos gautos nebus, o tikimybė gauti lėšas iš bankrutuojančios bendrovės UAB „Vižera“ yra maža, nes ši įmonė neturi jokio turto, jos įsiskolinimas yra labai didelis. 37,33 proc. visų gautinų lėšų sudaro RUAB „Statybų linija“ skola (106 133,85 Lt). Kadangi šioje įmonėje vyksta restruktūrizacijos procesas, neįmanoma tiksliai prognozuoti, kada bus gautos lėšos. Kiti įmonės kreditoriai taip pat yra susidūrę su finansiniais sunkumais, jų teisė disponuoti valdomu turtu yra suvaržyta kitų kreditorių areštais. 52 proc. (148 956,38 Lt) planuojamų gauti lėšų sudaro dviejų fizinių asmenų skolos. Visų, išskyrus vieno (15 477,24 Lt), kreditorių gautinų skolų mokėjimo terminai yra pradelsti.
2. Atsakovas neturi nuosavų lėšų ir yra įsiskolinęs 13 proc. daugiau, nei valdo turto. Jis neturi piniginių lėšų, jo absoliutaus mokumo koeficientas lygus nuliui, o valdomas turtas yra nelikvidus ir areštuotas. Įmonė turi nemažai pradelstų skolų, turi rimtų ūkininkavimo problemų, visiškai nekontroliuoja veiklos sąnaudų, švaistydama skolintas lėšas, ir yra labai įsiskolinusi. Įmonė yra nemoki ir artimiausiu metu ji negaus lėšų ir negalės vykdyti įsipareigojimų.
Atsiliepimas
3. Atsakovo finansiniai duomenys ieškovui nebuvo siunčiami, tad ieškovas negalėjo pateikti išsamių paaiškinimų, pagrindžiančių jo poziciją. Tokiu būdu buvo pažeistas rungimosi principas (CPK 12 str.).
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (2001 m. kovo 20 d. įstatymo Nr. X-1557 redakcija) (toliau tekste ĮBĮ) 9 straipsnio penktosios dalies nuostatą, bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą, arba įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo teismas turi spręsti, remdamasis duomenimis apie įmonės finansinę būklę, susiklosčiusią šio klausimo sprendimo momentu.
Pirmosios instancijos teismas atsisakė atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus stogai“ iškelti bankroto bylą, padaręs išvadą, kad nėra pagrindo atsakovą pripažinti nemokia įmone.
Įmonės nemokumą apibrėžia Įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste ĮBĮ) 2 straipsnio aštuntoji dalis. Šioje teisės normoje nustatyta, jog įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
Įmonės nemokumas gali būti nustatytas tik išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, atspindėtus finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę. Spręsdamas klausimą apie įmonės pradelstų įsipareigojimų ir jos balansinio turto vertės santykį, teismas vadovaujasi tiek prie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pridėtais dokumentais, tiek ĮBĮ 9 straipsnio antrojoje dalyje numatyta tvarka gautais finansiniais įmonės dokumentais ir duomenimis. Bankroto bylose teismas privalo aktyviai veikti ex officio, nes pagal įstatymą jam suteiktos didesnės galimybės veikti bylos aplinkybių nustatymą (ĮBĮ 9 str. 2 d., 10 str. 1 d., CPK 159 str. 1 d., 179 str. 2 d.).
Bankroto procesą reglamentuojančios teisės normos iš esmės yra viešosios teisės normos ir jų tikslas – pašalinti iš apyvartos nemokius rinkos dalyvius. Tačiau pradedant šį procesą, t.y. iškeliant bankroto bylą, yra svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę, kaip veikiantį rinkos dalyvį.
Teismas nustato įmonės nemokumą, išanalizavęs ieškovo, atsakovo pateiktus ir kitus į bylą išreikalautus dokumentus ir duomenis. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar įrodymai yra patikimi ir kt. Byloje nesant duomenų apie realią atsakovo finansinę būklę, teismas turi išnaudoti visas galimybes, nurodytas ĮBĮ bei CPK, nustatyti atsakovo finansinę būklę bankroto bylos iškėlimo dienai. Prireikus, teismas gali įmonei skirti auditą, ekspertizę įmonės turto vertei patikslinti.
Taigi, pagal ĮBĮ nuostatas, vertinant, ar įmonė yra nemoki, t.y. ar yra pagrindas jai iškelti bankroto bylą, turi būti nustatyti pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) ir jos turimo turto vertė.
Atskirajame skunde ieškovas UAB „Inkaso“ nurodo, kad atsakovas UAB „Vilniaus stogai“ yra labai įsiskolinęs ir artimiausiu metu jis negaus lėšų ir negalės vykdyti įsipareigojimų, kad atsakovas nurodė neteisingus bei klaidinančius duomenis, kad vienas atsakovo debitorius yra bankrutuojanti, o kitas - bankrutavusi bendrovė, kad kiti įmonės kreditoriai taip pat turi finansinių sunkumų.
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis atsakovo 2010 m. sausio 18 d. sudaryto balanso, kreditorių ir debitorių sąrašų duomenimis, nustatė, kad atsakovo UAB „Vilniaus stogai“ turtas sudarė 1 053 132 Lt, debitoriniai atsakovo įsiskolinimai sudarė 284 295,72 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos - 656 392 Lt, pradelsti kreditoriniai įsiskolinimai 2010 m. sausio 18 d. - 129 554,64 Lt.
Pagal LR Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 15 straipsnio 4 dalies nuostatą, finansinės ataskaitos sudaromos vadovaujantis šiuo įstatymu, verslo apskaitos standartais arba tarptautiniais apskaitos standartais ir kitais teisės aktais. Pagal 1-ojo verslo apskaitos standarto „Finansinė atskaitomybė“ (2006 m. gruodžio 20 d. standarto redakcija, galiojusi 2010 m. sausio 18 d. balanso sudarymo dieną) 35.2 punkto nuostatą, visose finansinėse ataskaitose turi būti pateikiama ataskaitinių ir mažiausiai vienerių praėjusių finansinių metų (lyginamoji) informacija (iš esmės tokia pati nuostata nustatyta ir šiuo metu galiojančio 2010 m. gegužės 13 d. redakcijos standarto 38.3 p.). ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis taip pat įpareigoja įmonės vadovą pateikti teismui praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki kreditorių pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinį.
Tačiau nagrinėjamu atveju atsakovas į bylą yra pateikęs 2009 m. balansą (b.l. 37-38) ir tarpinį 2010 m. sausio 18 d. sudarytą balansą (b.l. 42-43), kuriuose neatsispindi praėjusių finansinių metų duomenys. Pirmosios instancijos teismas neįpareigojo atsakovo pateikti balansą, kuriame būtų nurodyti ir pateikti visi privalomi įmonės finansiniai duomenys. Nors apeliantas kartu su atskiruoju skundu ir pateikė UAB „Vilniaus stogai“ balansą, tačiau juo teismas negali vadovautis, nes jis yra pasirašytas ne paties atsakovo, o UAB „Inkaso“, be to, šiame balanse nurodyti duomenys skiriasi nuo duomenų, nurodytų paties atsakovo pateiktuose balansuose.
Išdėstytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nėra patikimų duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie tikrąją atsakovo finansinę padėtį. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, nesant tam pakankamai duomenų, sprendė apie atsakovo UAB „Vilniaus stogai“ mokumą.
Be to, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apie atsakovo mokumą, neįvertino visų į bylą pateiktų įrodymų ir netyrė aplinkybių, susijusių su atsakovo finansine padėtimi.
Iš byloje esančios 2100 m. sausio 18 d. pažymos apie atsakovo debitorinį įsiskolinimą (t. 1, b.l. 48) matyti, kad bendrovei 1 773,28 Lt sumą yra skolingas UAB „Vižera“. Tačiau iš tiesų, pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, UAB „Vižera“ yra iškelta bankroto byla, o Šiaulių apygardos teismas 2010 m. liepos 13 d. nutartimi pripažino, kad UAB „Vižera“ bankrutavo ir nutarė šią įmonę likviduoti. Ši nutartis yra įsiteisėjusi, VĮ Registrų centre bankrutavusio atsakovo statusas buvo įregistruotas 2010 m. liepos 22 d. Nors 1 773,28 Lt dydžio atsakovo kreditorinis reikalavimas BUAB „Vižera“ bankroto byloje ir yra patvirtintas, tačiau nėra jokių patikimų duomenų, kad atsakovas atgaus visą ar bent jau didžiąją dalį minėtos sumos. Į bylą nėra pateikti duomenys, patvirtinantys apie faktiškai už turto pardavimą gautas ar galimai gautinas lėšas ir apie tai, kad jų pakaks patenkinti visų tos pačios eilės, kaip ir atsakovo, kreditorinį reikalavimą ar jo dalį. Aplinkybės dėl UAB „Vižera“ įsiskolinimo atsakovui ir skolos grąžinimo galimybių pirmosios instancijos teismas nesiaiškino.
Pažyma apie atsakovo debitorinį įsiskolinimą taip pat patvirtina, kad bendrovei 3 850,23 Lt sumą yra skolingas UAB „Utvilsta“. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, šiai bendrovei taip pat yra iškelta bankroto byla. Panevėžio apygardos teismas 2007 m. liepos 2 d. nutartimi pripažino, kad UAB „Utvilsta“ bankrutavo ir nutarė šią įmonę likviduoti (civ. b. Nr. B2-6-278/2010). Tačiau pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar atsakovas yra pareiškęs kreditorinį reikalavimą UAB „Utvilsta“ bankroto byloje, ar teismas jį patvirtino, taip pat kokios yra atsakovo galimybės atgauti visą ar bent didžiąją dalį nurodytos skolos.
Be to, kaip matyti iš atsakovo UAB „Vilniaus stogai“ pažymos apie jo debitorinį įsiskolinimą, 713-oji daugiabučių namų savininkų bendrija atsakovui skolinga 1 489,98 Lt, UAB „Visaupra“ – 3 500 Lt, o šių skolų mokėjimų terminas suėjo atitinkamai 2002 m. gruodžio 31 d., 2003 m. spalio 29 d. Nors šios sumos ir yra įtrauktos į debitorių sąrašą, tačiau atsižvelgiant į atsiskaitymo terminą, t.y. kad skolos yra atsiradę prieš 6 ir daugiau metų, negalima spręsti apie galimybę susigrąžinti tokias skolas, tuo labiau, kad nėra pateikti duomenys, kad atsakovas ėmėsi veiksmų susigrąžinti tokias skolas.
106 133, 85 Lt sumą atsakovui UAB „Vilniaus stogai“ yra skolinga UAB „Statybų linija“, kuriai, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 1 d. nutartimi yra iškelta restruktūrizavimo byla (civ. b. Nr. B2-1021-661/2010). Nors šios skolos mokėjimo terminas yra 2012 m., tačiau nėra maksimaliai garantuota sėkminga UAB „Statybų linija“ restruktūrizavimo bylos baigtis, t.y. kad atsakovas atgaus visą ar didžiąją dalį skolos sumos.
Pirmosios instancijos teismas taip pat nesiaiškino, kokiu pagrindu atsirado Ž. K. ir K. M. skola atsakovui (b.l. 48) ir kodėl, suėjus skolos grąžinimo terminams, šie asmenys skolos (atitinkamai 52 318,14 Lt ir 96 638,24 Lt) negrąžino.
Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, negalima spręsti, kad pagal į bylą pateiktus duomenis į balansą įrašyta suma apie per vienerius metus gautinas sumas yra teisingi ir atspindi tikrąją atsakovo finansinę padėtį.
Pagal ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatą, bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą. Taigi, situaciją, kai įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą, įstatymas apibrėžia kaip savarankišką pagrindą bankroto bylai iškelti
Kaip matyti iš atsakovo 2010 m. sausio 18 d. pažymos apie įsipareigojimus (b.l. 46-47), atsakovas nurodo, kad yra pradelsęs sumokėti atlyginimus. Nors 729,01 Lt dydžio mokėtinų atlyginimų suma pažymoje priskiriama pradelstoms skoloms, tačiau 2010 m. sausio 18 d. pažymoje taip pat nurodyta, kad skolos mokėjimo terminas yra tik 2010 m. sausio 31 d. Atsižvelgiant į šiuos netikslumus, bei į tai, kad atsakovo 2010 m. sausio 18 d. balanse nurodyta 29 038 Lt su darbo santykiais susijusių įsipareigojimų suma, būtina išsiaiškinti, koks yra įmonės įsiskolinimas darbuotojams, taip pat ar šis įsiskolinimas yra laikino pobūdžio ir susidaręs dėl laikinų įmonės finansinių sunkumų, ar jis rodo ilgalaikes įmonės finansines problemas ir gresiantį nemokumą.
Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus stogai“ atsisakė iškelti bankroto bylą, negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl naikinama, nes dėl aukščiau nurodytų proceso teisės normų pažeidimų, nenustačius visų aplinkybių, susijusių su įmonės nemokumu, liko neatskleista bylos esmė ir todėl klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo galėjo būti išspręstas neteisingai, o šio pažeidimo apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio trečiuoju punktu, 338 straipsniu, nutaria :
Rezoliucinė dalis
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 4 d. nutartį ir bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus stogai“ klausimą perduoti Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo.