- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-11-20
- Bylos Nr.
- I-2189-142/2007
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Pareiškėjas
- S. U.
- Atsakovas
- Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centrui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės
- Trečiasis asmuo
- Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 16.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Alicijai Ščerbaitei, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. U. skundą atsakovams Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centrui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja S. U. padavė teismui skundą, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 12572 litus darbo užmokesčio nepriemoką, susidariusią dėl netinkamo minimalios mėnesinės algos taikymo, bei priteisti iš Lietuvos valstybės 12572 litus nuostolių, patirtų dėl neteisėtų Lietuvos Respublikos nutarimų. Paaiškino, kad neteisėtų Vyriausybės nutarimų pagrindu jai nebuvo išmokėtas visas priklausantis darbo užmokestis, ir dėl to ji patyrė žalą. Klausimą dėl tinkamo atsakovo šioje byloje paliko spręsti teismui. Paaiškino, kad jos pareiginės algos dydis buvo skaičiuojamas atitinkamą pareiginės algos koeficientą padauginus iš Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA). Nuo 2003 m. Vyriausybė nuolat didino MMA tik darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, o pareigūnų darbo užmokestis ir toliau buvo skaičiuojamas taikant 430 Lt MMA dydį. Tokia teisinė situacija pažeidžia konstitucinius teisėtų lūkesčių principą, proporcingumo principą, visų asmenų lygybės principą, prieštarauja LR Konstitucijos 29 str., 48 str. nuostatoms. Reikalavimą grindžia pateiktais skaičiavimais. Pareiškėja teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centras atsiliepime į skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog mokėdamas pareiškėjai darbo užmokestį neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Taip pat nėra CK 6.271 str. nustatytų civilinės atsakomybės pagrindų. Atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Lietuvos valstybės atstovė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atsiliepime į skundą nurodo, kad su skunde išdėstytais reikalavimais nesutinka. Paaiškino, kad darbo užmokesčio mokėjimą reglamentuojantys teisės aktai pažeisti nebuvo, todėl nėra pagrindo pareiškėjos skundo tenkinimui. Atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į skundą prašo skundą atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Reikalavimas priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį kilęs iš tarnybos santykių. Tokios kategorijos ginčuose tinkamas atsakovas yra darbdavys, šiuo atveju Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centras. Darbo užmokesčio nepriemoka nevertintina kaip patirta žala. Tačiau pareiškėja reikalavimą kelia ir Lietuvos valstybei, prašydama priteisti nuostolius, patirtus dėl neteisėtų Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimų. Todėl atsakove šioje byloje laikytina ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
Pareiškėja kelia ginčą dėl to, kad vadovaujantis LR Vyriausybės 2003 07 18 nutarimu Nr. 937 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2003, Nr.73-3371), LR Vyriausybės 2004 03 24 nutarimu Nr. 316 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2004, Nr.46-1511), LR Vyriausybės 2005 04 04 nutarimu Nr. 361 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2005, Nr.45-1444) ir LR Vyriausybės 2006 03 27 nutarimu Nr. 298 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2006, Nr.35-1251), nuo 2003 09 01 apskaičiuojant jai darbo užmokestį, buvo taikomas tas pats minimalios mėnesinės algos dydis - 430 litų, neatsižvelgiant į tai, kad minimali mėnesinė alga buvo nuolat didinama, bet tik darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma minimalioji mėnesinė alga.
Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio klausimus ginčijamu laikotarpiu reguliavo LR Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo Nr.IX-855, priimto 2002 04 23, 23 straipsnis, kuris nustatė, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai ir priemokos, bei šio įstatymo 24 straipsnis, kuris numatė, kad valstybės tarnautojo pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės kategoriją ir yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientą, pagal šio įstatymo priedėlį. Koeficiento vienetas yra Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydžio. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš minimalios mėnesinės algos. Nuo 2006-08-08 valstybės tarnautojų pareiginės algos skaičiuojamos taikant pareiginės algos bazinį dydį, kuris 2006 metams buvo nustatytas 430 Lt dydžio.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-03-20 nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-07-18 nutarimo Nr. 937 1, 2 punktai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-03-24 nutarimo Nr.316 1, 2 punktai, LR Vyriausybės 2005-04-04 nutarimo Nr. 361 1, 2 punktai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-03-27 nutarimo Nr. 298 1 punktas ta apimtimi, kuria valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams patvirtinti mažesnis minimalusis valandinis atlygis ir mažesnė MMA negu darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma MMA, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinis Teismas 2007-03-20 nutarime pasisakė dėl Vyriausybės nutarimų atitikimo teisėtiems valstybės tarnautojų lūkesčiams, teisinio tikrumo principui, konstituciniam teisinės valstybės principui, taip pat ir dėl 2006-07-19 Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo ir valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. X-789 bei nurodė, kad „Tokiu teisiniu reguliavimu, kai sąvoka „minimalios mėnesinės algos dydis“ buvo pakeista sąvoka „pareiginės algos bazinis dydis“, iki tol buvusio teisinio reguliavimo esmė nepakito: valstybės tarnautojų, valstybės politikų, teisėjų, prokurorų, valstybės pareigūnų pareiginės algos dydžiai ir toliau yra apskaičiuojami pagrindu imant tam tikrą nustatytą dydį, kuris dauginamas iš atitinkamo koeficiento. Be to, valstybės tarnautojams, valstybės politikams, teisėjams, prokurorams, valstybės pareigūnams MMA ir toliau yra garantija, jog jiems nebus mokamas darbo užmokestis, mažesnis už valstybės nustatytą MMA; atsižvelgiant į visuminį teisinį reguliavimą konstatuotina, kad minėtais Valstybės tarnybos įstatymo ir Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimais nebuvo sudaryta prielaidų kuriam nors valstybės tarnautojui, valstybės politikui, teisėjui, prokurorui, valstybės pareigūnui mokėti algą, mažesnę už tą MMA, kurią atitinkamu laikotarpiu yra nustačiusi Vyriausybė“.
LR Konstituciniam teismui pripažinus, kad teisės aktai, kurių pagrindu pareiškėjai buvo apskaičiuotas ir mokamas darbo užmokestis, neprieštarauja LR Konstitucijai, taip pat nesant duomenų, kad pareiškėjai buvo taikomas mažesnis nei 430 Lt minimalios mėnesinės algos dydis, darytina išvada, kad nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą mokėti pareiškėjai kitokio dydžio darbo užmokestį, nei pareiškėjai buvo apskaičiuotas ir išmokėtas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 str. 1 d. žala pripažįsta asmens turto netekimą arba sužalojimą, turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius), taip pat negautas pajamas, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.247 str. numato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kaip jau minėta, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Vyriausybės nutarimai, kurių pagrindu pareiškėjai buvo apskaičiuojamas ir mokamas darbo užmokestis, Konstitucijai neprieštarauja. Reikalavimas priteisti negautą darbo užmokestį nėra reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir nesiejamas su darbo užmokesčio nesumokėjusio subjekto (institucijos) kalte. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalyje yra numatyta, kad civilinė atsakomybė pagal 6.271 straipsnį atsiranda, jei valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Atsakovo pareigūnai veikė taip, kaip jie privalėjo veikti pagal įstatymus, todėl jų veiksmuose nėra ir Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės pagrindų. Todėl nėra pagrindo priteisti patirtus nuostolius.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 86 str., 87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,
nusprendė:
Pareiškėjos S. U. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 d. apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.