Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Sigitas Bagdonavičius viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo advokato Ž. R. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. birželio 6 d. nutarties, kuria netenkintas advokato Ž. R. prašymas dėl baudos pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje A. J. kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Motyvuojamoji dalis

5. Skundas atmetamas.

6. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs advokato Ž. R. skundo argumentus ir įvertinęs baudžiamosios bylos duomenis, sprendžia, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gegužės 17 d. nutartimi pagristai skirta advokatui Ž. R. bauda už nedalyvavimą teismo posėdyje be svarbios priežasties, apylinkės teismas nustatė tinkamą, teisingumo bei proporcingumo principus atitinkantį jos dydį, o 2024 m. birželio 6 d. nutartimi pagrįstai atmetė advokato skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gegužės 17 d. nutarties panaikinimo.

7. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 48 straipsnio 2 dalies 2 punkte yra numatytos gynėjo pareigos nurodytu laiku atvykti į teismą; negalėdamas atvykti apie neatvykimą ir jo priežastis gynėjas privalo iš anksto pranešti apie tai teismui; be svarbios priežasties neatvykusiam gynėjui gali būti skiriama BPK 163 straipsnyje numatyta bauda. BPK 163 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo gali būti nubaustas iki 30 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio bauda. Taigi sprendžiant, ar BPK 163 straipsnyje numatyta procesinė prievartos priemonė – bauda – gynėjui paskirta pagrįstai, būtina įvertinti aplinkybes, ar į teisiamąjį posėdį gynėjas neatvyko dėl svarbios priežasties, taip pat, ar apie tai tinkamai informavo teismą. BPK 37 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas sąrašas aplinkybių, kurios laikomos svarbiomis asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastimis. Šis sąrašas nėra baigtinis – pagal BPK 37 straipsnio 2 dalį teismo sprendimu svarbia asmens nedalyvavimo priežastimi gali būti pripažinta ir kitokia neatvykimo priežastis. Todėl laiku informavus teismą apie negalėjimą dalyvauti posėdyje, teismas galėjo ir kitas priežastis ( tame tarpe ir advokato Ž. R. skunde nurodomas priežastis) pripažinti svarbiomis ir leisti nedalyvauti posėdyje. Kadangi tokio prašymo (išankstinio perspėjimo) nebuvo, įvertinus minėto straipsnio 1 dalyje aprašytas aplinkybes spręstina, kad nedalyvavimą procese šiuo atveju galėjo pateisinti tik pakankamai svarbi, nepriklausiusi nuo pareiškėjo subjektyvios valios aplinkybė.

8. Byloje nustatyta, kad advokatas Ž. R. buvo tinkamai informuotas apie teisiamąjį posėdį, vykusį 2024 m. gegužės 17 d. Pastebėtina, kad minėto posėdžio data buvo derinama atsižvelgiant į jo užimtumo grafiką. Iš byloje esančio pinigų priėmimo kvito matyti, kad jis išrašytas 2024 m. gegužės 17 d. Minėtas dokumentas patvirtina, kad nurodyta diena advokatas buvo Kaune ir sumokėjo už Greitosios medicinos pagalbos tarnybos paslaugas, pervežant asmenį iš vienos gydymo įstaigos į kitą. Tačiau pastebėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.135 straipsnį sutuoktinės tėvas nėra priskiriamas prie artimųjų giminaičių, todėl advokato nurodytos aplinkybės nepatenka į BPK 37 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių sąrašą. Taigi, iš esmės nėra nustatytos jokios svarbios aplinkybės, nepriklaususios nuo asmens valios, kurių pagrindu galėtų būti pateisinamas gynėjo neatvykimas į Panevėžio apylinkės teisme Panevėžio rūmuose 2024 m. gegužės 17 d. 9.15 val. vykusį teisiamąjį posėdį. Juo labiau, kad nėra jokių priežasčių kodėl apie negalėjimą atvykti iš anksto nebuvo informuotas teismas, kai iš paties skundo matyti, jog nedalyvavimą posėdyje gynėjas iš anksto derino su ginamuoju. Kaip jau minėta aukščiau, įstatymas aiškiai įpareigoja gynėja, apie negalėjimą atvykti į posėdį, iš anksto informuoti teismą.

9. Pastebėtina ir tai, kad pats gynėjas nors ir nurodo, kad tarp jo ir kaltinamojo nebuvo sudaryta Teisinių paslaugų sutartis minėtų laikotarpiu (tokia priežastis nurodyta tik skunde apeliacinės instancijos teismui, tačiau nebuvo nurodyta teikiant skundą pirmos instancijos teismui), tačiau jis buvo aktyvus tiek derindamas teisiamojo posėdžio datą, tiek iš anksto pranešdamas kaltinamajam, kad negalės dalyvauti minėtame teisiamajame posėdyje, tačiau patikino, kad dalyvaus baigiamosiose kalbose. Taigi, net jei minėta Teisinių paslaugų sutartis nebuvo sudaryta, tačiau akivaizdu, kad buvo faktiškai susiformavę teisiniai santykiai tarp kaltinamojo ir advokato. Kartu apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad joks teisės aktas neįpareigoja teismo aiškintis ir tikrinti ar kaltinamasis yra susimokėjęs savo gynėjui už paslaugas. Tai yra išimtinai gynėjo ir jo kliento reikalas, t. y. ar bus apmokėta iš anksto, ar pasibaigus procesui, ar paslaugos bus teikiamos nemokamai ir t.t.

10. Aukštesnysis teismas taip pat sprendžia, jog teismo nustatytas baudos dydis yra teisingas ir proporcingas, jį mažinti taip pat nėra jokio pagrindo. Kaip minėta, byloje nėra nustatyta jokių svarbių aplinkybių, kurios būtų trukdžiusios gynėjui dalyvauti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose turėjusiame vykti teisiamajame posėdyje ar bent laiku informuoti teismą apie negalėjimą dalyvauti posėdyje. Dėl tokio elgesio apylinkės teismas negalėjo išnagrinėti bylos per kuo trumpesnį laiką, kaip tai nurodyta BPK 242¹ straipsnyje. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gegužės 3 d. nutartimi nutarta bylą skirti nagrinėti viešame teismo posėdyje 2024 m. gegužės 17 d. 9.15 val., ir nustatyta papildoma posėdžio data – 2024 m. gegužės 29 d. 13.15 val. Iš LITEKO duomenų matyti, kad neįvykus posėdžiui 2024 m. gegužės 17 d., buvo paskirta dar viena papildoma posėdžio data – 2024 m. liepos 22 d. Be to, buvo sutrukdytas tiek teismo, tiek ir posėdyje dalyvavusių proceso dalyvių (prokuroro A. G., nukentėjusiojo T. B., jo atstovas adv. V. K., kaltinamojo A. J.) laikas.

11. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog advokatų, kaip nepriklausomų Lietuvos teisinės sistemos subjektų, be kita ko, dalyvaujančių teisingumo vykdymo procese, veiklai keliami ypač aukšti profesinės etikos reikalavimai. Advokatai privalo rodyti tinkamą dėmesį teisingam proceso vedimui – privalo veikti profesionaliai, pareigingai ir dalykiškai, savo profesines pareigas vykdyti nepriekaištingai, laiku, kvalifikuotai, stropiai ir protingai (Lietuvos advokatų etikos kodekso 9 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju advokatas teismo posėdyje nedalyvavo be svarbių priežasčių, tad, nurodytų advokato veiksmų ir elgesio kontekste, žemesniojo teismo skirta artima minimaliai 2 MGL dydžio bauda yra tinkama, atitinka teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus, todėl nekeistina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

advokato Ž. R. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. birželio 6 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.