Kauno apygardos teismo nutartis

Procesinio dokumento kategorija121.1,121.15,121.21,121.22 (S)

2007 m. sausio 23 d.

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko, Albino Čeplinsko, sekretoriaujant Editai Vazgienei, dalyvaujant ieškovei S. S., jos atstovui advokatui A. T., atsakovui R. S., jo atstovui advokatui A. S., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. S. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. birželio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4977-375/2006 pagal ieškovės S. S. ieškinį atsakovui R. S., trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos priteisimo, turto padalijimo, išlaikymo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas, dalindamas santuokoje įgytą turtą – žemės sklypą (duomenys neskelbtini) nukrypo nuo lygių dalių principo ir tenkino ieškovės reikalavimą šį sklypą priteisti ieškovei. Nelygios sutuoktiniams tenkančio turto dalys nustatytos dėl šių svarbių priežasčių: 1) su ieškove lieka gyventi nepilnametė dukra; 2) pati ieškovė serga sunkia onkologine liga; 3) atsakovas be ieškovės sutikimo pardavė santuokoje įgytą automobilį daug mažesne kaina nei automobilis buvo vertas.

Apeliacinį skundą ir patikslintą apeliacinį skundą (b.l. 143-145) dėl teismo sprendimo pateikė atsakovas R. S.. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutiko su teismo priimtu sprendimu dėl šių motyvų:

1) atsakovas nekaltas dėl santuokos nutraukimo. Teismo nustatyti atsakovo kaltę patvirtinantys įrodymai, kad atsakovas buvo įspėtas už viešosios rimties trikdymą ir baustas už vairavimą neblaivus, dažnai keisdavo darbovietes, nepatvirtina jo kaltės dėl šeimos iširimo. Teismo motyvų, jog atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, smurtavo, vengė dirbti, nepatvirtina jokie įrodymai. Teismas nevertino atsakovo paaiškinimų dėl šeimos iširimo priežasčių. Neesant atsakovo kaltės dėl santuokos nutraukimo, atmestinas ieškovės reikalavimas priteisti neturtinę 5 000 Lt. neturtinę žalą. Neturtinės žalos dydį teismas grindžia subjektyviais vertinimais, jis vežė ieškovę pas gydytojus, rūpinosi jos sveikata;

2) teismas, dalindamas santuokoje įgytą turtą, be pagrindo nukrypo nuo lygių dalių principo. Aplinkybė, kad atsakovas pardavė automobilį už mažesnę kainą nei jis buvo vertas, negali būti pagrindu sumažinti jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Ieškovė prašė 2000 litų, gautų už parduotą automobilį, paskirti atsakovui kaip dalį bendro turto. Teismas šio reikalavimo netenkino, tačiau šią aplinkybę nepagrįstai panaudojo kaip pagrindą nukrypti nuo turto padalijimo lygių dalių principo. Tai, kad su ieškove lieka nepilnametė dukra, taip pat neduoda pagrindo teismui nukrypti nuo lygių dalių principo, nes dukrai yra priteisiamas išlaikymas. Ieškovė yra darbinga, dirba Kauno miesto Ąžuolo vidurinėje mokykloje mokytoja ir gauna pastovias pajamas, be to studijuoja Kauno Vytauto Didžiojo universitete, todėl nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, remiantis ieškovės sunkia onkologine liga. Apie ligos sunkumą gali liudyti tik medicininiai dokumentai;

3) teismas, nukrypdamas nuo lygių dalių principo nenustatė, kokiomis dalimis dalina turtą: 0,25 ha žemės sklypą visą paskyrė ieškovei, o įmokėtą išmoką už 0,50 ha padalino per pusę. Teismas neatsižvelgė į tai, kad 0,25 ha žemės sklypo rinkos vertė yra žymiai didesnė nei nurodė ieškovė. Vidutinė ginčo žemės sklypo rinkos vertė yra 62 000 Lt., teismas nepasiūlė atsakovui pateikti papildomus įrodymus dėl minėto žemės sklypo vertės. Prašo prijungti papildomą įrodymą- pažymą apie žemės sklypo vertę, kuri yra 62 000 Lt ir vertinti jį su kitais įrodymais byloje. 0,25 ha žemės sklypas dalintinas į dvi lygias dalis arba, jį priskyrus ieškovei, atsakovui turi būti išmokėta piniginė kompensacija, t.y. 31 000 Lt.;

4) teismas, priteisdamas išlaikymą nepilnametei dukrai, neatsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį. Sprendimo aprašomojoje dalyje nurodyta, jog išlaikymą ieškovė prašo priteisti nuo 2006-04-25, rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog išlaikymas priteisiamas nuo 2005-04-25. Pati ieškovė teisme patvirtino, kad atsakovas pervedė 150 lt, teismas neatsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį, teismas išlaikymo klausimą išsprendė neturėdamas duomenų apie ieškovės gaunamas pajamas, tuo pažeidė LR CK 3.192 str. 3 d.;

5) atsakovo ir ieškovės prievolė grąžinti kreditą yra solidari. Po santuokos nutraukimo prievolė turi būti padalinta kaip ir bet koks turtas ar turtinės teisės;

6) teisėja pati turėjo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, nes ji yra ieškovės giminaitė (jos pusseserės vyro teta), su teisėja teko susitikti giminės pobūviuose, todėl sprendime vyrauja subjektyvi teisėjos nuomonė, neparemta jokiais įrodymais, tiek pripažįstant atsakovo kaltę, tiek dalinant santuokinį turtą ir t.t.;

7) teismas nenustatė, kokia dalimi patenkino ir kokia dalimi atmetė ieškovės ieškinį, dėl to neteisingai apskaičiavo bylinėjimosi išlaidas, visas bylinėjimosi išlaidas priteisdamas atsakovui.

8) teismas taip pat pažeidė procesinės teisės normas, nes neiškvietė ir neapklausė atsakovo prašomų apklausti liudytojų B. S. ir V. S., nepasiūlė atsakovui pasinaudoti advokato pagalba, sprendime vyrauja teisėjos subjektyvi nuomonė.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas dalinai.

Išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme nustatyta, kad šalys susituokė 1993-04-24. 1993-07-20 šalims santuokoje gimė dukra U.(b.l.13).Gyvendami santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniai įsigijo 0,25 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (b.l. 34) ir yra įmokėję 42 Lt. už išperkamą suteiktą asmeniniam naudojimui 0,50 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (b.l.15). Gyvenant santuokoje iš AB bankas ”Hansabankas” buvo paimtas 7 000 Lt. vartojimo kreditas, už kurį buvo pirktas automobilis Volvo 460 v/n (duomenys neskelbtini) (b.l.37-40). 2005-12-21 automobilis buvo parduotas už 2 000 Lt. (b.l.41). Ieškovė ieškinį dėl santuokos iširimo dėl atsakovo kaltės grindė liudytojų parodymais duotais teismo posėdžio metu (b.l. 80-107), kurie paaiškino, kad atsakovas nuolat piktnaudžiavo alkoholiu, buvo ieškovės išlaikomas, nes pats vengė dirbti, smurtavo, taip pat rašytiniais įrodymais, jog atsakovui 2005-05-24 buvo taikyta administracinė nuobauda – įspėjimas už viešosios rimties trikdymą (b.l. 45). Taip pat tuo, kad 1998 ir 2005 m. atsakovui už vairavimą neblaiviam buvo atimta teisė vairuoti bei paskirtos 2500 ir 2000 Lt. baudos (b.l. 45). Ieškovė ieškinį dėl turto padalijimo grindė tuo, kad nelygios sutuoktiniams tenkančio turto dalys nustatytinos dėl šių svarbių priežasčių: su ieškove lieka gyventi nepilnametė dukra; pati ieškovė serga sunkia onkologine liga; atsakovas be ieškovės sutikimo pardavė santuokoje įgytą automobilį daug mažesne kaina nei automobilis buvo vertas. Tarp šalių kilo ir ginčas dėl išlaikymo dukrai priteisimo-atsakovas siūlė priteisti ne ieškovės prašomus 300 Lt, o 150 Lt kas mėnesį. Šalys nurodė, kad jau ilgą laiką kartu nebegyvena ir neveda bendro ūkio, taikytis nenori.

Esminiai atsakovo apeliacinio skundo argumentai nagrinėjamoje byloje yra susiję su tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog atsakovas vienas kaltas dėl santuokos nutraukimo, o teismo nustatyti atsakovo kaltę patvirtinantys įrodymai, kad atsakovas buvo įspėtas už viešosios rimties trikdymą ir baustas už vairavimą neblaivus, dažnai keisdavo darbovietes, nepatvirtina jo kaltės dėl šeimos iširimo. Teismo motyvų, jog atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, smurtavo, vengė dirbti, nepatvirtina jokie įrodymai, o teismas, dalindamas santuokoje įgytą turtą, be pagrindo nukrypo nuo lygių dalių principo. Teismas priteisė per didelę dukrai teiktino išlaikymo sumą iš atsakovo.

Dėl atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo.

Pagal CPK 185 straipsnį įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu teismo posėdyje. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle - laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kodėl vienas įrodymas lemia didesnę tikimybę negu kitas, sprendžia teismas, vadovaudamasis CPK 185 straipsnyje suformuluotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis.

LR CK 3.60 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas LR CK trečiojoje knygoje - Šeimos teisė, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Taigi, teismas gali pripažinti sutuoktinį kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, kurios numatytos LR CK straipsniuose, nustatančiuose sutuoktinių teises ir pareigas. LR CK 3.27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. LR CK 3.30 straipsnyje numatyta, kad sutuoktiniai privalo išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų švietimu, sveikata, užtikrinti teisę į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę, vaiko turtines, socialines ir kitokias teises, numatytas vidaus ir tarptautinės teisės. Būtent šių pareigų pažeidimas iš esmės gali būti laikomas kaltu elgesiu dėl santuokos iširimo, kai toks elgesys yra visiškai nepriimtinas atsižvelgiant į šeimos tikslus ir jos paskirtį visuomenėje. Antra sąlyga, kuri turi būti nustatyta, kad pripažinti sutuoktinį kaltu dėl santuokos iširimo yra ta, kad kaltas sutuoktinio elgesys, iš esmės pažeidžiantis jo kaip sutuoktinio pareigas, bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu.

Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje ieškovės pateiktus įrodymus – teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų I. J., R. Š., J. Š., P. L., K. L., B. J. duotus parodymus (b.l. 80-107), rašytinius įrodymus, jog atsakovui 2005-05-24 buvo taikyta administracinė nuobauda – įspėjimas už viešosios rimties trikdymą (b.l. 45), bei tuo kad 1998 ir 2005 m. atsakovui už vairavimą neblaiviam buvo atimta teisė vairuoti bei paskirtos 2500 ir 2000 Lt. baudos (b.l. 45), padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, jog atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo. Minėti įrodymai pilnai pagrindžia ieškovės poziciją dėl santuokos iširimo priežasčių, šių įrodymų įstatymų nustatyta atsakovas nenuginčijo ir nepaneigė. Atsakovo skundo motyvas, jog jis neturėjo galimybės pasinaudoti teisininko pagalba pirmosios instancijos teisme, o teismas tokios galimybės jam nepasiūlė ir neužtikrino, negali būti pagrindu keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą, nes tokios pareigos teismui galiojantys įstatymai nenumato. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ir atsikirtimai (LR CPK 7 str. 2 d.).Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta 5000 litų neturtinės žalos atlyginimo ieškovei suma yra pagrįsta, ji atitinka nustatytas byloje aplinkybes, taip pat teisingumo ir protingumo principus (LR CPK 3 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai, kad teismas spręsdamas ginčą dėl santuokos iširimo priežasčių ir atsakovo kaltės, pažeidė LR CPK nuostatas dėl įrodymų vertinimo ir LR CK 3.60 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nuostatas yra teisiškai nepagrįsti.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

Sutuoktiniai yra įgyto santuokos metu turto bendraturčiai. Kauno miesto apylinkės teismas teisingai nustatė bendrą dalintiną sutuoktinių turtą-tai 0,25 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) kaime ir 42 Lt įmoka už perkamą 0,50 ha žemės sklypą (LR CK 3.118 str.). Kiekvienam iš jų priklausanti turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nenustatyta. CK 4.89 straipsnyje nurodyti atvejai, kai nustatoma dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Vienas iš tokių atvejų – santuokoje įgyto turto padalijimas, kai pasibaigia bendrosios jungtinės nuosavybės teisiniai santykiai, t. y. nutraukiama santuoka. Jungtinės santuokinės nuosavybės pabaiga sutampa su bendrosios dalinės nuosavybės pradžia.

Nagrinėjamoje byloje Kauno miesto apylinkės teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, t. y. į ieškovės sveikatos būklę, į tai, kad su ja lieka gyventi nepilnametė dukra bei į tai, kad atsakovas be ieškovės sutikimo pardavė dalį turto - automobilį už mažesnę nei vertą kainą, nukrypo nuo bendro turto lygių dalių principo ir ieškovei paskyrė žymiai didesnę turto dalį. Vertingiausias šalių bendrai įgytas turtas yra 0,25 ha ploto žemės sklypas. Ieškovė pateikė duomenis, kad šio turto vertė 14750 Lt (b.l. 31). Atsakovas teismui pateikė Preliminarią išvadą dėl turto vertės (b.l. 116,117) kuria įrodinėjo, jog 0,25 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini) kaime vertas 62 000 Lt. Teisėjų kolegija laiko pagrįstu ir įrodytu, jog minėto žemės sklypo vertė yra 14750 Lt. Atsakovo pateiktas dokumentas vertintinas kaip informacinio pobūdžio dokumentas, nes jis neatitinka nustatytų vertinimo dokumentų turinio bei formos, prie šio dokumento nėra įrodymų patvirtinančių vertinimą atlikusio asmens kvalifikacijos, juridinis dokumentas turto vertei nustatyti yra vertinimo ataskaita.

CK 3.123 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo. Taikant nuostatas dėl nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių toks nukrypimas yra galimas, bet taip pat reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra tikslingas, apsaugantis tam tikrus įstatymo saugomus interesus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno miesto apylinkės teismas atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, taikydamas LR CK 3.123 straipsnio 1 dalyje numatytas nuostatas, pagrįstai nukrypo nuo lygių dalių principo, tačiau be pagrindo visą 0,25 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime paskyrė ieškovei. Tokiu būdu padalijus turtą, praktiškai visas santuokoje įgytas turtas atiteko ieškovei, o atsakovui teko tik 21 litas. Nuosavybės teises asmuo gali prarasti tik įstatymo numatytais atvejais. Todėl kolegijos nuomone, apeliacinio skundo motyvas, jog ieškovei paskirta per didelė turto dalis, yra pagrįstas. Kauno miesto apylinkės teismas skundžiamame apeliacine tvarka sprendime nurodė, kad tik nukrypsta nuo turto lygių dalių dalijimo principo, nors sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodė, jog visą vertingą turtą paskiria ieškovei. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apeliacinio skundo motyvu, jog teismas, nukrypdamas nuo lygių dalių principo nenustatė, kokiomis dalimis dalina turtą.

Teisėjų kolegija šių motyvų pagrindu sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reguliuojančias turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo principus ir būdus, dėl to buvo neteisingai išspręsta byla. Kadangi teisme yra nustatytos visos būtinos faktinės bylos aplinkybės, surinkti reikiami įrodymai, todėl šis pažeidimas ištaisytinas apeliacinės instancijos teisme, iš dalies pakeičiant Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą (LR CPK 330 str.).

LR CK 3.127 straipsnio 3 dalis įtvirtina bendrą normą, kad jei yra galimybė, santuokinis turtas dalijamas natūra. Kitas CK 3.127 straipsnio 3 dalies sakinys yra specialioji norma, kurioje akcentuojamas santuokinio turto padalijimas tais atvejais, kai dalyti pagal bendrosios normos reikalavimus nėra galimybės. Galimybės padalyti daiktą nėra, kai jis nedalus (CK 4.6 straipsnis). Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad CK 3.127 straipsnio 3 dalis suteikia prioritetą turto padalijimui natūra, nes būtent toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Kiti padalijimo būdai gali būti naudojami tik esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčo turtas (žemės sklypas ir įmoka) yra dalus (LR CK 4.6 str. 2 d. , 4.90 str. 2 d. ). Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad 0, 25 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini) kaime yra dalus daiktas, šiuo turtu šalys gali naudotis, juo disponuoti tarpusavio susitarimu, atsižvelgdamos į teismo nustatytas jų nuosavybės dalis, todėl šis turtas dalytinas šalims natūra. Nustatant šalims tenkančio turto dalis, atsižvelgtina į tai, kad ieškovė yra silpnesnioji ginčo pusė, nes serga sunkia liga, jai atitenka prievolė auklėti nepilnametę dukrą, rūpintis jos švietimu, sveikata, užtikrinti teisę į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę, vaiko turtines, socialines ir kitokias teises, todėl ieškovei nustatytinos 2/3 santuokoje įgyto turto dalys, o atsakovui 1/3 dalis, priteisiant ieškovei 2/3 dalis 0,25 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kaime ir 28 Lt įmokos už perkamą 0,50 ha žemės sklypą, o atsakovui 1/3 dalį 0,25 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kaime ir 14 Lt įmokos už perkamą 0,50 ha žemės sklypą (LR CK 3.123 str. 1 d., 3.127 str.).

Dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta vaikui reikalinga išlaikymo suma yra pagrįsta byloje surinktų įrodymų visuma, atitinka šalių turtinę padėtį. Šalių įrodymai (CPK 177 straipsnio 2 dalis) teismo įvertinti tinkamai, nepažeidžiant CPK 185 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas išlaikymą nepilnametei dukrai iš atsakovo po 300 Lt sumą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pagrįstai sprendė, jog atsakovo uždarbis 800 Lt. per mėnesį leidžia teikti dukrai išlaikymą po 300 Lt. kas mėnesį. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad šalims pradėjus gyventi atskirai teikė nepilnametei dukrai išlaikymą ir kad teikė pagalbą savo motinai ir kad tokia pagalba iš viso reikalinga. Atsižvelgiant į tai, kad nepilnametė dukra mokosi, papildomai lavinasi (b.l. 10, 47), atsižvelgiant į ieškovės galimybes teikti dukrai išlaikymą (b.l. 9, , spręstina, kad priteista teismo 300 Lt išlaikymo suma iš atsakovo yra pagrįsta. Dėl to apeliacinio skundo motyvai dėl išlaikymo dydžio sumažinimo teisiškai nepagrįsti ir atmestini.

Teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliacinio skundo motyvų, jog bylą nagrinėjusi Kauno miesto apylinkės teismo teisėja turėjo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, nes ji yra ieškovės giminaitė, dėl to teismas neteisingai sprendė ginčą dėl santuokos nutraukimo. Šie motyvai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo motyvais, jog teismas nenustatė, kokia dalimi patenkino ir kokia dalimi atmetė ieškovės ieškinį, dėl to neteisingai apskaičiavo bylinėjimosi išlaidas, visas bylinėjimosi išlaidas priteisdamas atsakovui. Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtas išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, o taip pat išsprendžia žyminio mokesčio priteisimo klausimą (CPK 93 straipsnio 1 - 3 dalys). Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovės reikalavimai priteisti atsakovui 2000 Lt sumą už parduotą automobilį ir įpareigoti jį grąžinti 7000 Lt kreditą atmesti. Tačiau teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims klausimą, į šias aplinkybes neatsižvelgė. Todėl teismo sprendimas šioje dalyje keistinas. Ieškovė paduodama ieškinį sumokėjo 200 Lt žyminio mokesčio (b.l. 4). Ji turėjo 1300 Lt atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme (b.l. 92, 93), 700 Lt apeliacinės instancijos teisme (b.l. 134), 66, 06 Lt išlaidų už pažymas (b.l. 90-95). Viso ieškovė turėjo 2266, 06 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas turėjo 200 Lt išlaidų žyminiam mokesčiui sumokėti (b.l. 112), 2000 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Viso atsakovas turėjo 2200 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad dalinai pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir dalinai patenkinus apeliacinį skundą, ieškovės reikalavimai patenkinti 2/3 dalimis, o atsakovo 1/3 dalimi, atitinkamai priteistinos šalims turėtos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str. 1-4 d., 98 str. 1, 3 d.). Iš atsakovo valstybei priteistina 108 Lt suma už patenkintą reikalavimą priteisti 300 Lt išlaikymą nepilnametei dukrai (LR CPK 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu ,

nutaria:

apeliacinį skundą patenkinti dalinai.

Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. birželio 29 dienos sprendimo rezoliucinę dalį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, ją suformuluojant sekančiai:

Santuokoje įgytą turtą padalinti taip: nustatyti ieškovei 2/3 santuokoje įgyto turto dalis, o atsakovui 1/3 dalį. Priteisti ieškovei S. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) 2/3 dalis 0,25 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė viso 14750 Lt ir 28 Lt įmokos sumą už perkamą 0,50 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Atsakovui R. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti 1/3 dalį 0,25 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kurio vertė viso 14750 Lt ir 14 Lt įmokos sumą už perkamą 0,50 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) .

Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. birželio 29 dienos sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų , ją suformuluojant sekančiai:

Priteisti iš R. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) S. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) 133, 33 Lt (vieną šimtą trisdešimt tris litus ir 33 centus) turėtų išlaidų žyminiam mokesčiui sumokėti, 44, 04 Lt ( keturiasdešimt keturis litus ir 4 centus) už pažymas, 1333, 33 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt tris litus ir 33 centus) turėtų atstovavimo išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, viso priteisti 1510, 70 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš S. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) R. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) 66, 66 Lt (šešiasdešimti šešis litus ir 6 centus) turėtų išlaidų žyminiam mokesčiui už apeliacinį skundą sumokėti, 666, 66 Lt (šešis šimtus šešiasdešimt šešis litus ir 66 centus) turėtų atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme, viso priteisti 733, 32 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš R. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 108 Lt (vieną šimtą aštuonis litus) žyminio mokesčio bei 7 Lt (septynis litus) pašto išlaidų.

Priteisti iš S. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 3, 50 Lt (tris litus ir 50 centų) pašto išlaidų.

Kitą Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. birželio 29 dienos sprendimo dalį palikti nepakeistą.