- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-17
- Bylos Nr.
- 1S-140-888/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35270-2023-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Šeputienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laima Šeputienė, nerengdama teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio A. B. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. kovo 19 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. vasario 4 d. nuosprendžio paduoti.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. vasario 4 d. nuosprendžiu V. V. pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 4 dalyje, ir jam paskirta 20 (dvidešimties) parų arešto bausmė. Pratęstas 2024 m. sausio 31 d. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros (Jurbarkas) prokuroro Audriaus Ažuko nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas antstolio A. B. turtui – piniginėms lėšoms – 95,14 Eur, esančioms jo banko ,,Luminor Bank AS“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant piniginėmis lėšomis disponuoti; turto saugotoju paskirtas A. B., nuo nuosprendžio priėmimo dienos iki tada, kai antstolis A. B. juos perves į nukentėjusiojo V. T. banko sąskaitą. Nutarta gražinti antstolio A. B. banko ,,Luminor Bank AS“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančius, priklausančius nukentėjusiajam V. T., 95,14 Eur, bei pavesta antstoliui A. B. 95,14 Eur pervesti į nukentėjusiojo V. T. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB ,,Swedbank“. Nukentėjusiojo V. T. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, ir priteista iš V. V. nukentėjusiojo V. T. naudai 69,04 Eur turtinės žalos atlyginimo. Nuosprendis įsiteisėjo 2025 m. vasario 25 d.
2. 2025 m. kovo 14 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose buvo gautas antstolio prašymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. vasario 4 d. nuosprendžio.
Žemesnės instancijos teismas
3. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. kovo 19 d. nutartimi atsisakyta atnaujinti skundo padavimo terminą ir apeliacinis skundas nepriimtas. Nutartyje konstatuota, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 312 straipsnyje yra numatytas baigtinis asmenų, galinčių paduoti apeliacinį skundą, sąrašas, tuo tarpu antstolis A. B. byloje nėra proceso dalyvis, turintis teisę apskųsti nuosprendį.
Šalies argumentai
4. Skunde apygardos teismui antstolis A. B. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. kovo 19 d. nutartį ir atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą.
4.1. Skunde nurodoma, kad nors apylinkės teismo nutartyje teisingai nurodoma, kad liudytojui, kokiu jis buvo pavadintas EPP sistemoje, nėra numatytos galimybės skųsti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, tačiau BPK nėra numatytos ir galimybės teismui paskirti įpareigojimą antstoliui grąžinti kito asmens neteisėtais veiksmais padarytą turtinę žalą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalimi, 111 straipsnio 1 dalimi, bet kurį pirmosios instancijos teismo nuosprendį galima apskųsti įstatymo nustatyta tvarka bent vienos aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismui. Bendrosios kompetencijos teismų instancinės sistemos paskirtis – sudaryti prielaidas ištaisyti bet kurias teisės ar fakto klaidas, kurias gali padaryti žemesnės instancijos teismas ir neleisti, kad bet kurioje byloje būtų įvykdytas neteisingumas.
4.2. Apelianto teigimu, baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje priimtas Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. vasario 4 d. nuosprendis, buvo pažeisti jo teisėti interesai ir konstitucinė teisė į tinkamą teismo procesą. Jis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo apklaustas kaip liudytojas, taip pat baudžiamasis įstatymas nenumato tokio įpareigojimo, koks jam yra suformuluotas pirmosios instancijos teismo rezoliucinėje dalyje. Be to, pirmosios instancijos teismas jam atsiuntė tik dalį norimo apskųsti įsiteisėjusio nuosprendžio, be jo atžvilgiu priimto procesinio sprendimo motyvų, todėl jam iki šiol nėra žinomi priimto procesinio sprendimo argumentai. Pakartotinai prašius atsiųsti visą nuosprendį, apylinkės teismas atsakė, jog tai jau buvo padaryta, nors jam buvo atsiųstas nepilno turinio nuosprendis.
4.3. Taip pat skunde pažymima, kad apylinkės teismas 2025 m. kovo 19 d. nutartyje nurodė, jog jis neskundė teismo nutartimi bylos nagrinėjimo metu jam pratęsto laikino nuosavybės teisės apribojimo, tačiau galutinį sprendimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo teismas priima nuosprendžiu, todėl nutarties, kuria pratęstas laikinas nuosavybės teisių apribojimas neapskundimas bylos nagrinėjimo metu, savaime neužkerta kelio jam ginti savo pažeistas teises skundžiant galutinį teismo sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Antstolio A. B. skundas atmetamas.
5. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su antstolio A. B. skundo argumentais, skundžiama nutartimi ir baudžiamosios bylos medžiaga, sprendžia, kad Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. kovo 19 d. nutartimi antstolio apeliacinį skundą atsisakyta priimti pagrįstai.
6. BPK 312 straipsnio 1–5 dalyse numatyta, kad apeliacinius skundus dėl neįsiteisėjusio nuosprendžio bet kokiais pagrindais ir motyvais turi teisę paduoti: prokuroras, nuteistasis, asmuo, kuriam byla nutraukta, jų gynėjas ir atstovas pagal įstatymą, nukentėjusysis ir jo atstovas; išteisintasis, jo gynėjas ir atstovas pagal įstatymą turi teisę paduoti apeliacinius skundus dėl nuosprendžio tiek, kiek jis yra susijęs su išteisinimo motyvais ir pagrindu; civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai turi teisę paduoti apeliacinius skundus dėl nuosprendžio dalies, kuri yra susijusi su civiliniu ieškiniu; užstato davėjas, asmuo, kurio turtas ar jo vertę atitinkanti pinigų suma konfiskuoti, jų atstovas gali apskųsti nuosprendį tik dėl šio sprendimo. Šis asmenų, galinčių apskųsti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, yra baigtinis.
7. Nagrinėjamu atveju iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad antstolis A. B. šioje baudžiamojoje byloje neturėjo BPK 312 straipsnyje įtvirtinto kurio nors apeliacinį skundą galinčio pateikti asmens procesinio statuso. Vis tik, iš Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. vasario 4 d. nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad joje yra išspręsti tam tikri klausimai, susiję su nukentėjusiojo šioje baudžiamojoje byloje patirtos turtinės žalos atlyginimu, įpareigojant antstolį A. B. pervesti į nukentėjusiojo V. T. banko sąskaitą 95,14 Eur. Apygardos teismo vertinimu, apelianto įsitikinimu jo pažeistos teisės šiuo atveju galėtų būti ginamos pasitelkiant civilines teisines priemones, tačiau aukščiau įvardintos BPK 312 straipsnio nuostatos negali būti aiškinamos plečiamai, išeinant už baudžiamojo proceso įstatymo ribų ir suteikiant galimybę BPK 312 straipsnyje nenumatytam asmeniui skųsti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.
8. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, kad Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. kovo 19 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 312 straipsniu, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
antstolio A. B. skundą atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.