Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė, rašytinio, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), susituokęs, bedarbis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis S. S., apklausiamas ikiteisminio tyrimo (įteikus jam antrą pranešimą apie įtarimą) metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad vartoja psichiką veikiančią medžiagą – amfetaminą. Perka stotyje iš nepažįstamų, kiekvieną kartą iš skirtingų žmonių. Neprisimena, kada pirko paskutinį kartą. Pirko apie 1 ar 2 g amfetamino, kiekio tiksliai nepasakys, gali klysti, pirko sau, savo tikslams, niekam nesiūlė ir neplanavo siūlyti. Suvartojo pats, o likučius sudėjo į cigarečių pakelį, likučiai buvo maišelyje. Nežino, kiek liko. Minėtą maišelį pareigūnai rado apžiūros metu, kai jis buvo sulaikytas ir jį apžiūrinėjo (duomenys neskelbtini). Kai pareigūnai rado likučius, iš karto prisipažino, kad tai yra amfetaminas skirtas jam. Labai gailisi dėl šio nusikaltimo padarymo, bandys gydytis.

Kaltinamasis S. S. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad šiuo metu po 2023 m. vasario 13 d. įvykio psichiką veikiančios medžiagos – amfetamino praktiškai nevartoja, nes nėra pinigų, oficialiai niekur nedirba. Patvirtina, kad amfetaminą pirko sau, savo vartojimui, savo tikslams, niekam nesiūlė ir neplanavo siūlyti. Neatsimena ar įvykio dieną vartojo amfetaminą, bet kaip buvo pavartojęs, likučius sudėjo į cigarečių pakelį, likučiai buvo maišelyje, norėjo išmesti, bet nespėjo. Neatsimena, kiek tiksliai maišelių amfetamino turėjo, už kiek ir po kiek pirko. Jam atrodo po 10-12 Eur. Suvartotų pakelių neišmesdavo, o palikdavo namie, nežino, kodėl taip darė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys:

Liudytojos B. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2023 m. vasario 13 d. apie 00.28 val. į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus patalpas vyriausiasis patrulis Ž. A. (Ž. A.) pristatė S. S. dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo. Kaltinamasis buvo atvestas į asmenų apžiūros patalpą. Ji S. S. paprašė visus turimus daiktus sudėti ant stalo. Kai kaltinamasis sudėjo įvairius savo turimus daiktus, ėmė juos tikrinti. Tikrinant S. S. turimą „LD“ cigarečių pakelį, jį pravėrus pastebėjo, kad jame nėra cigarečių. Įsižiūrėjus pastebėjo, kad pakelyje guli permatomas, užspaudžiamas plastikinis maišelis, kurio viduje buvo baltos spalvos biri medžiaga, galimai narkotinė. Pasiteiravo S. S., kas yra maišelio viduje. Jis atsakė, kad tai narkotinė medžiaga.

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo 2023 m. vasario 12 protokolo duomenimis, policija į kaltinamojo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) iškviesta dėl galimai įvykdyto smurto artimoje aplinkoje, pranešėjas S. S. sutuoktinė.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus vyriausiosios postinės B. K. 2023 m. vasario 13 d. tarnybinis pranešimas dėl rastų daiktų, kuriame nurodytos analogiškos aplinkybės, kurias nurodė apklausiama ikiteisminio tyrimo metu.

Iš Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo 2023 m. vasario 13 d. matyti, kad B. K. pateikė tyrimui reikšmingą plastikinį maišelį su viduje esančia baltos spalvos biria medžiaga, galimai narkotine, kuri turi reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

2023 m. vasario 13 d. kratos protokolas su fotolentele, iš kurio matyti, jog kaltinamojo gyvenamojoje vietoje kratos metu kaltinamasis pareiškė, kad spintelėje yra draudžiamų medžiagų. Atidarius spintelę, viršutinėje lentynoje rastas ir paimtas mobiliojo ryšio telefonas (supakuotas į voką Nr. 5). Taip pat rasti ir paimti keturi maišeliai, kurių viduje buvo baltos spalvos biri medžiaga (supakuota į voką Nr. 6). Apatinėje lentynoje buvo rožinis kibirėlis, kurio viduje buvo trisdešimt keturi užspaudžiami, įvairaus dydžio permatomi plastikiniai maišeliai, kurių viduje buvo baltos spalvos biri medžiaga (supakuoti į voką Nr. 6). Taip pat kibirėlyje rasti ir paimti vienuolika tuščių maišelių (supakuoti į voką Nr. 8). Fotolentelėje esančiose nuotraukose užfiksuota kaltinamojo gyvenamoji vieta. Nuotraukose Nr. 18-20 užfiksuota praverta spintelė, kurios viršutinėje lentynoje matomi maišeliai su juose esančia biria medžiaga. Nuotraukoje Nr. 21 užfiksuota apatinė spintelės lentyna. Nuotraukose Nr. 22-23 užfiksuoti viršutinėje lentynoje rasti objektai (maišeliai ir telefonas). Nuotraukose Nr. 24-27 užfiksuoti objektai (maišeliai) paimti iš kibirėlio buvusio apatinėje spintelės lentynoje.

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2023 m. kovo 6 d. specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad:

1. baltos spalvos milteliuose ir vatos tampone iš plastikinio užspaudžiamo maišelio (vokas Nr. 1) rasta psichotropinės medžiagos – amfetamino pėdsakų;

2. baltos spalvos milteliuose ir vatos tamponuose iš keturių plastikinių užspaudžiamų maišelių (vokas Nr. 2) yra psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurio bendroji masė yra 0,017 g;

3. baltos spalvos milteliuose ir vatos tamponuose iš trisdešimt keturių plastikinių užspaudžiamų maišelių (vokas Nr. 3) yra psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurio bendroji masė yra 0,058 g;

4. tirti pateiktuose vienuolikoje plastikinių maišelių (vokas Nr. 4) ir S. S. rankų nuoplovose (vokas Nr. 5) narkotinių ar psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) pėdsakų nerasta.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-N 398/2023(01) duomenimis, S. S. šlapime rasta amfetamino. Šlapime etilo alkoholio nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime benzodiazepinų, kokaino metabolitų, opiatų nerasta.

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 259 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidėlį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Šiame straipsnyje išvardinti numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra gamtinės ar sintetinės medžiagos, kurios dėl kenksmingo poveikio ar piktnaudžiavimo jomis sukelia sunkų žmogaus sveikatos sutrikdymą, pasireiškiantį asmens psichine ir fizine priklausomybe nuo jų, ar pavojų žmogaus sveikatai, ir kurios remiantis Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, yra įrašytos į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kontroliuojamų medžiagų sąrašus. Vadovaujantis I sąrašu „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos draudžiamos vartoti medicinos tikslais, išskyrus atvejus, kai į I sąrašą įrašytos medžiagos yra registruoto vaistinio preparato sudėtyje“, patvirtintu Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 bei Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2019 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-476 – amfetaminas yra psichotropinė medžiaga.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje visumą esančių įrodymų, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, jog byloje įrodyta, kad kaltinamasis S. S. kaltinime nurodytu laiku, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti neteisėtai įsigijo psichotropinę medžiagą – amfetaminą. Taip pat nustatyta, jog kaltinamasis kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti laikė psichotropinę medžiagą – amfetaminą, kurio bendra masė – 0,075 g.

Kaltinimo aplinkybes be paties kaltinamojo prisipažinimo patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos duoti parodymai, tarnybiniai pranešimai, kratos protokolo su fotolentele duomenys, specialistų išvados bei kiti byloje esantys ir teismo ištirti įrodymai.

Kaltinamojo parodymai (pripažino, kad nuolat vartojo amfetaminą, kad jį įsigijo ir laikė savo vartojimui) rodo, kad jis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suprato, kad įsigyja psichotropinę medžiagą – amfetaminą ir norėjo taip veikti. Tikslas psichotropines medžiagas platinti nenustatytas.

Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V‑239 patvirtintų rekomendacijų „Dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo“ 99 punktu, pas S. S. rastos psichotropinės medžiagos – amfetamino kiekis (0,075 g) neviršijo rekomendacijose nustatyto nedidelio kiekio (nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 0,2 g).

Taigi, nustačius tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, konstatuotina, jog S. S. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus ir yra tenkinamas.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis sutiko su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu bei nurodė, kad gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos.

BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba bauda, arba areštas.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir baigtumą, kaltininko kaltės formą, asmenybę bei į kitas jį charakterizuojančias aplinkybes.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamąjį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis S. S. padarė vieną baigtą baudžiamąjį nusižengimą, susijusį su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, neturint tikslo jų platinti. Yra nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių — nenustatyta. S. S. yra darbingo amžiaus, bet nedirbantis, susituokęs. S. S. negydytas dėl psichikos ar priklausomybės ligų, tačiau turimą priklausomybę psichiką veikiančioms medžiagoms suvokia ir nori gydytis, nurodė, kad po sulaikymo daugiau nebevartoja amfetamino. 2023 m. balandžio 25 d. duomenimis, per 5 metus kaltinamasis iki nusikalstamos veikos padarymo baustas už administracinių nusižengimų padarymą 8 kartus (vieną kartą po nusikalstamos veikos padarymo), daugiausia už važiavimą viešuoju transportu be bilieto ir KET pažeidimus, duomenų apie baudų sumokėjimą nėra. Praeityje S. S. neteistas.

Iš išdėstyto matyti, kad S. S. tyčinę nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas, tačiau teismas, įvertinęs, jog kaltinamasis nedirba, taip pat nėra duomenų, kad būtų apmokėjęs jam paskirtas baudas už administracinių nusižengimų padarymą, kad tai ne vienkartinis draudžiamų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo atvejis, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo kaltinamajam skirti vieną švelniausių sankcijoje numatytų bausmių – baudą.

Prokurorė siūlo kaltinamajam skirti griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – 15 parų areštą, tačiau motyvų, kodėl prašo skirti neteistam asmeniui pačią griežčiausią ir labiausiai teises varžančią bausmę, nenurodė. Kaltinamasis praeityje neteistas, todėl teismas, remdamasis teisingumo ir proporcingumo principais bei BK 55 straipsniu, kuriame nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą (nagrinėjamu atveju už baudžiamojo nusižengimo padarymą), teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes <...>, sprendžia, kad arešto bausmė pirmą kartą teisiamam asmeniui būtų per griežta. Šiuo atveju bausmės tikslus, numatytus BK 41 straipsnyje, padės pasiekti laisvės apribojimo bausmė be intensyvios su papildomais įpareigojimais ar draudimais, kuri skatins kaltinamąjį būnant neizoliuotu nuo visuomenės taisytis. S. S. skirtina 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, uždraudžiant visą bausmės atlikimo laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas). Teismo manymu, būtent tokia bausmė, bus proporcinga kaltinamojo neteisėtiems veiksmams bei atitiks jo asmenybę ir bausmei keliamus tikslus.

Esant įstatyme numatytam pagrindui, bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažinama vienu trečdaliu.

V. Kiti klausimai

S. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.

Daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas sprendžiamas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka.

Po 2023 m. kovo 6 d. objektų tyrimo likę objektai – vokas su tyrimo objektais ir jų pakuotėmis (perduoti saugojimui į Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, Vilniaus r., Nemenčinės II k., Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k.) – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas);

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

S. S. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, S. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu - iki 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu, S. S. visą bausmės vykdymo laikotarpį uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

S. S. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti panaikinti.

Voką su tyrimo objektais ir jų pakuotėmis – teismo baudžiamajam įsakymui sunaikinti.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

2. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

3. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5 Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7 Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.