Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Daiva Jankauskienė, sekretoriaujant Rimai Saldūnaitei, dalyvaujant prokurorei Loretai Šimkuvienei, nukentėjusiajai I. L., jos įstatyminiam atstovui M. L., vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei S. Č., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. Z., gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, besimokantis Kauno statybininkų rengimo centre, gyv. Kaune, (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. ir 145 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Z. grasino sunkiai sutrikdyti nepilnametės I. L. (gim. 1994 m.), o būtent 2011 11 03 kompiuteriu per ,,Skype“ programą grasino apipilti jos veidą rūgštimi bei kitaip ją sužaloti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.

Šiais veiksmais E. Z. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 145 str. 1 d.

Be to, E. Z. laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 3 d. iki lapkričio 6 d. sistemingai baugino nepilnametę I. L. gim. 1994 m. naudodamas psichinę prievartą, t.y. rašydamas mobiliojo ryšio telefonu ne mažiau kaip dešimt grasinančių, bauginančių SMS žinučių, tuo sukeldamas nukentėjusiajai stresą, nerimą ir baimę.

Šiais veiksmais E. Z. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 145 str. 2 d.

Kaltinamasis E. Z. kaltę pripažino visiškai ir nurodė, jog visus veiksmus, nurodytus kaltinimuose – atliko. Realiai nieko nenorėjo I. L. padaryti, tačiau susinervino dėl to, jog ji nenorėjo su juo bendrauti ir kompiuteriu bei mobiliuoju telefonu prirašė grasinimų. Po to, nukentėjusiosios atsiprašinėjo telefonu, tačiau ar ji atleido – nežino.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo kaltės pripažinimo, ji įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.

Nukentėjusioji nepilnametė I. L. nurodė, jog susipažino su kaltinamuoju internetu, vieną kartą susitiko, pasivaikščiojo, tačiau ji nenorėjo su juo bendrauti ir apie tai jam pasakė. Dėl to E. Z. pradėjo jai grasinti. Siuntinėjo nuorodas, dainas, pavadinimu ,,Koma“, straipsnį, kaip mergina buvo apipilta rūgštimi, pasakojo, kiek metų pasiruošęs atsisėsti į kalėjimą. Į dieną gaudavo po keletą žinučių. Ji buvo parodžiusi savo namą, todėl E. Z. žinojo, kur ji gyvena, todėl siunčiamos žinutės sukėlė baimę, ji patikėjo, kad kaltinamasis gali ką nors jai padaryti – labai išsigando, kad bus sužalota apipilant veidą rūgštimi.

Nukentėjusiosios atstovas M. L. apklausiamas liudytoju nurodė, jog dukra papasakojo apie gaunamas žinutes, jas pats matė ir skaitė. Dėl grasinimų dukra laikinai persikėlė gyventi kitur, savaitę nėjo į mokyklą, nes bijojo.

Iš ,,Skype“ programos susirašinėjimo kopijos matyti, jog I. L. buvo išsiųstos žinutės: ,,vapsie rugsties gausi, gausi ant veido, pamatysi, noriu isiaiskint viska, kad bereikalo nesedeciau 7 metus; pamatysi bachura iskaudint ne koki lopą; atsiųsta nuoroda http://www.lrytas.lt –kaune jauna moteris apipilta rugstimi-jos bukle- sunki (10-11 b.l.);

Apžiūros metu, apžiūrėjus I. L. pateiktą mobiliojo ryšio telefoną, nustatyta, jog jame yra šio turinio žinutės: ,,nu va, nebijai, šaunuolė“, ,,nešneki, gerai, dar labiau daryk duobę“, ,, vien už tai užmušiu (...) bet taip, kad jaustum, subjaurosiu...“, ,,gailėkis, kad vakar sužinojau butą, net viena nelik namie“, ,,tu jau man gyvenimą sugriovei, lak to paties“, ,, gailėkis ryt atvažiuoju (29-31 b.l.).

Baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teisinę reikšmę turi tik realūs (ne tariami) grasinimai. BK 145 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai suformuluota, kad baudžiamas tik toks grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pažymėtina, kad grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010). Taigi nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, panašūs į grasinimo, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan. (kasacinė nutartis 2K-341/2010).

Šioje baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta, jog E. Z. 2011 11 03, parašydamas kompiuteriu grasinimą sunkiai sutrikdyto jos sveikatą – apipilti veidą rūgštimi. Tuo pačiu laikotarpiu, o būtent 2011 11 03 – 06 dienomis E. Z. išsiuntė žinutes su grasinimais, bauginimais. Iš šių žinučių turinio matyti, jog jos yra grasinančio pobūdžio, jomis akivaizdžiai buvo siekiama sukelti nukentėjusiajai įtampą ir baimę. Teisiamojo posėdžio metu I. L. teigė, jog bijojo E. Z. grasinimo sužaloti ją apipilant rūgštimi, baimę sustiprino jo daugybinės žinutės su nuolatiniais bauginimais. Anksčiau aptarto turinio žinučių nuolatinis gavimas trijų dienų laikotarpiu sukėlė nukentėjusiajai baimę, todėl jų rašymas ir siuntimas laikytinas psichine prievarta. Baimę sustiprino ir tai, jog nukentėjusioji buvo pasakiusi kaltinamajam savo gyvenamąją vietą ir manė, kad jis savo grasinimus įvykdys, juolab, kad jis žinutėje minėjo, jog žino, kur gyvena nukentėjusioji, teigė, jog atvažiuoja. Dėl tokių kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji bijojo eiti į mokyklą, laikinai pakeitė gyvenamąją vietą.

Išanalizavus pateiktų įrodymų visetą, darytina išvada, jog E. Z. veikos pagal BK 145 str. 1 d. ir 145 str. 2 d. kvalifikuotos teisingai.

E. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog kaltę pripažino, gailisi, atsakomybę sunkinčių aplinkybių nenustatyta.

LR BK 145 str. sankcijoje numatytos penkios alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas. LR BK 145 str. 2 d. numatyta tik laisvės atėmimo bausmė. Kadangi asmeniui pirmą kartą padariusiam nusikalstamą veiką, vadovaujantis LR BK 55 str. paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, todėl vadovaujantis šia įstatymo nuostata, teismas laikosi nuomonės, jog įvertinus tai, jog E. Z. anksčiau neteistas, už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 145 str. 1 d. jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, o pagal LR BK 145 str. 2 d. paskyrus E. Z. laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymas turi būti atidėtas, paskiriant teismo įpareigojimus. Laisvės atėmimo bausmės trukmė nustatytina artima minimaliai, įvertinus E. Z. jauną amžių, tai, jog nusikalto pirmą kartą, nėra duomenų, kurie neigiamai charakterizuotų E. Z..

Bausmės, paskirtos už abi nusikalstamas veikas bendrintinos BK 63 str. 5 d. 1 p., kadangi E. Z. veiksmai atlikti esant idealiai nusikaltimų sutapčiai.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyv. vietos, nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Proceso Kodekso 297, 298, 301 – 307 str.,

nusprendžia:

E. Z. pripažinti kaltu pagal LR BK 145 str. 1 d. ir 145 str. 2 d. ir nuteiti:

Pagal LR BK 145 str. 1 d. 9 (devyniems) mėnesiams laisvės apribojimo, įpareigojant E. Z. tęsti mokslą arba dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje;

Pagal LR BK 145 str. 2 d. – 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d. 1 p. bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 75 str., bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant E. Z. be bausmės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, atsiprašyti nukentėjusiojo asmens – I. L., tęsti mokslą arba pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.