Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas) ir Gintaro Pečiulio (pranešėjas),

atsakovų atstovams advokatui Arūnui Ivanciui, advokatui Nedui Šilaikai, advokatui Gintautui Daugėlai, K. V. , advokatui Jurijui Stepanovui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. sausio 4 d. sprendimo, kuriuo dalis bylos nutraukta, o dalis ieškinio reikalavimų atmesta, civilinėje byloje Nr. 2-36-33/2008 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro ieškinį, pareikštą ginant viešąjį interesą, atsakovams Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Neringos savivaldybės administracijai, akcinei bendrovei poilsio namams „Ąžuolynas“, uždarajai akcinei bendrovei „Verslo investicijų projektų centras“, I. S. , J. S. , D. K. , E. K. , S. R. , M. R. , R. G. , V. B. G. dėl administracinių aktų bei sandorių pripažinimo negaliojančiais, teisinės registracijos panaikinimo, restitucijos taikymo ir įpareigojimo nugriauti statinius. Tretieji asmenys byloje Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, Klaipėdos miesto pirmojo notarų biuro notaras E. S. , akcinė bendrovė SEB Vilniaus bankas, akcinė bendrovė bankas „Hansabankas“, akcinė bendrovė SAMPO bankas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ieškovas Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80, 1.136, 1.138, 4.24, 4.103, 4.253, 6.145, 6.146 straipsniais, prašė: 1) pripažinti negaliojančiu Neringos savivaldybės tarybos 2002 m. liepos 19 d. sprendimą Nr. 125, kuriuo buvo patvirtintas sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detalusis planas; 2) pripažinti negaliojančiu Neringos savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2004 m. balandžio 26 d. išduotą statybos leidimą Nr. 22 AB poilsio namams „Ąžuolynas“ statyti: jachtklubą, žuvų restoraną, jachtininkų viešbučius; 3) pripažinti negaliojančiu 2004 m. gegužės 31 d. Neringos savivaldybės administracijos patvirtintą projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 43 prieplaukos namelio rekonstrukcijai, įrengiant jachtklubą, restoraną, jachtininkų viešbučio naujai statybai sklype, esančiame (duomenys neskelbtini); 4) pripažinti negaliojančia pirmą jachtklubo Juodkrantėje projekto korektūrą, atliktą 2004 m. lapkričio 4 d. Neringos savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos protokolu Nr. 27; 5) pripažinti negaliojančia antrą jachtklubo Juodkrantėje projekto korektūrą, atliktą 2005 m. birželio 9 d. Neringos savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos protokolu Nr. 13; 6) pripažinti negaliojančiu 2005 m. rugpjūčio 5 d. Klaipėdos apskrities viršininko patvirtintą jachtklubo-žuvų restorano (pirmas etapas), esančio (duomenys neskelbtini), 2005 m. rugpjūčio 5 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. 22; 7) pripažinti negaliojančiu 2005 m. gruodžio 2 d. Klaipėdos apskrities viršininko patvirtintą jachtininkų viešbučių (antras etapas), esančių (duomenys neskelbtini), 2005 m. gruodžio 1 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. 115; 8) pripažinti negaliojančia 2004 m. liepos 26 d. Klaipėdos miesto pirmame notarų biure sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį (registro Nr. K1ES-10874), kuria AB poilsio namai „Ąžuolynas“ pardavė UAB „Verslo investicijų projektų centras“ (duomenys neskelbtini), esančius pastatus: prieplaukos namelį (1H1p), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo priklausinį kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jachtininkų viešbutį (2V2ž), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jachtininkų viešbutį (3V2ž), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žuvų restoraną (4M1ž), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taikyti restituciją ir įpareigoti AB poilsio namus „Ąžuolynas“ grąžinti UAB „Verslo investicijų projektų centras“ 800 000 Lt; 9) pripažinti negaliojančia 2006 m. vasario 3 d. Klaipėdos miesto pirmame notarų biure sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį (registro Nr. K1ES-2831), kuria UAB „Verslo investicijų projektų centras“ pardavė I. S. ir J. S. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis (duomenys neskelbtini), esantį nebaigtą statyti jachtininkų viešbutį (2V1b), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taikyti restituciją ir įpareigoti UAB „Verslo investicijų projektų centras“ grąžinti I. S. 700 000 Lt, o J. S. 1 150 000 Lt; 10) pripažinti negaliojančia 2006 m. kovo 4 d. Klaipėdos miesto pirmame notarų biure sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį (registro Nr. K1ES-421), kuria UAB „Verslo investicijų projektų centras“ pardavė D. K. , E. K. , S. R. , M. R. , R. G. ir V. B. G. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis (duomenys neskelbtini), esantį jachtininkų viešbutį (3V1b), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taikyti restituciją ir įpareigoti UAB „Verslo investicijų projektų centras“ grąžinti D. K. ir E. K. 710 000 Lt, S. R. 510 000 Lt, R. G. ir V. B. G. 800 000 Lt, R. M. 740 000 Lt; 11) įpareigoti statytojus AB poilsio namus „Ąžuolynas“ ir UAB „Verslo investicijų projektų centras“ nugriauti (duomenys neskelbtini), esančius pastatus: jachtininkų viešbutį (2V1b), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jachtininkų viešbutį (3V1b), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žuvų restoraną (4M1b), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 12) panaikinti (duomenys neskelbtini), esančių pastatų: jachtininkų viešbučio (2V1b), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jachtininkų viešbučio (3V1b), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žuvų restorano (4m1b), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke.

Sprendime rašoma, kad ieškovas Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, pateikė ieškinį, kuriame ginčijami administracinio pobūdžio aktai ir keliami civilinio pobūdžio ginčai. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas biuletenyje „Teismų praktika“ Nr. 27 paskelbė specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2007 m. vasario 2 d. nutartį, kuria suformuota praktika dėl ginčų, susijusių su statybos teisiniais santykiais ir statybos leidimo teisėtumu, teismingumo. Specialioji teisėjų kolegija pažymėjo, kad ginčuose, susijusiuose su statybos teisiniais santykiais, statybos leidimo teisėtumo klausimas yra pagrindinis (arba vienas iš pagrindinių), nuo kurio išsprendimo visiškai arba iš dalies priklauso ir kitų susijusių reikalavimų (jeigu tokie yra pareikšti) išsprendimas. Svarbu, kad tokie ginčai (susiję su statybos leidimų teisėtumu) būtų nagrinėjami administraciniuose teismuose, kurie ir formuoja praktiką, nagrinėjant šios kategorijos bylas. Teismas, vadovaudamasis specialiosios teisėjų kolegijos išaiškinimu, sprendė, jog ieškinio reikalavimai pripažinti negaliojančiais Neringos savivaldybės tarybos 2002 m. liepos 19 d. sprendimą Nr. 125, kuriuo buvo patvirtintas sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detalusis planas; Neringos savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2004 m. balandžio 26 d. statybos leidimą Nr. 22 AB poilsio namams „Ąžuolynas“ statyti jachtklubą, žuvų restoraną ir jachtininkų viešbučius; pirmą ir antrą jachtklubo Juodkrantėje projekto korektūras, atliktas Nuolatinės statybos komisijos 2004 m. lapkričio 4 d. ir 2005 m. birželio 9 d. protokolais Nr. 27 ir 13; Neringos savivaldybės administracijos 2004 m. gegužės 31 d. patvirtintą projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 43 prieplaukos namelio, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai, įrengiant jachtklubą, restoraną ir jachtininkų viešbučio naujai statybai; Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. rugpjūčio 5 d. patvirtintą jachtklubo-žuvų restorano (pirmas etapas), esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. 22 ir 2005 m. gruodžio 2 d. patvirtintą jachtininkų viešbučių (antras etapas) pripažinimo tinkamais naudoti aktą bei šių statinių teisinės registracijos nuginčijimą, laikytini administracinės teisinės prigimties ir nagrinėtini pagal rūšinį teismingumą administraciniame teisme.

Teismo sprendime nurodyta, kad ieškovo reikalavimai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir įpareigojimo statytojams nugriauti statinius yra civilinės teisinės prigimties ir priskirtini nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui. Šie reikalavimai yra išvestiniai iš administracinio teisinio pobūdžio reikalavimų, kurie ginčo atveju yra dominuojantys, todėl jų išsprendimas priklauso nuo administracinio pobūdžio reikalavimų išsprendimo. Nepripažinus sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano, statybos pagrindų bei statinių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre negaliojančiais, taip pat nenustačius įstatyme įtvirtintų sandorių negaliojimo pagrindų, nėra teisinio pagrindo pripažinti negaliojančiomis ginčijamas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis. Konstatavęs tokias aplinkybes teismas ieškinio reikalavimus dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo atmetė kaip neįrodytus. Tuo pačiu pagrindu ir vadovaujantis aplinkybe, jog netaikytina restitucija bei nesugrąžinti statiniai jų statytojams, atmestas ir ieškinio reikalavimas dėl statytojų įpareigojimo nugriauti pastatus, esančius (duomenys neskelbtini).

Pagrindinis teismo argumentas yra specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2007 m. vasario 2 d. nutartis. Tačiau specialioji teisėjų kolegija 2007 m. balandžio 6 d. nutartyje nurodė, jog toks pats ginčas, koks yra nagrinėjamas šioje byloje, yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Neteisėtų statybų civilinės teisinės pasekmės yra civilinės teisės reglamentavimo dalykas.Įstatyme nustatyta platesnė bendrosios kompetencijos teismų kompetencija, apimanti ir tuos atvejus, kai nagrinėjant civilinio teisinio pobūdžio reikalavimus ginčijamas individualaus pobūdžio administracinių aktų teisėtumas. Įstatymas sudaro prielaidas bendrosios kompetencijos teismui, nagrinėjant civilinę bylą išspręsti ir klausimus dėl individualaus pobūdžio administracinių aktų, tarp jų susijusių ir su teritorijų planavimu bei statybų procesu, teisėtumo. Ginčas dėl rūšinio teismingumo sprendžiamas konkrečiu atveju konkrečioje byloje. Specialioji teisėjų kolegija bylose, susijusiose su ginčais dėl statybos leidimo teisėtumo bei kitų civilinio pobūdžio reikalavimų, yra priėmusi priešingas nutartis, todėl nagrinėjamai bylai taikyti vien tik specialiosios teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 2 d. nutarties nuostatas nėra pagrindo. Teismo sprendimas pažeidžia CPK 26 straipsnio 2 dalies, 7 straipsnio nuostatas, prieštarauja civilinio proceso tikslui – civilinės taikos tarp šalių atkūrimui. Teismas nurodė, kad priimtas sprendimas neužkerta kelio nepažeidžiant ABTĮ nustatytos tvarkos ir sąlygų suinteresuotiems asmenims pareikšti tapatų reikalavimą administraciniame teisme, tačiau tokiu atveju kils klausimas dėl įstatyme nustatytų terminų skundui (prašymui) paduoti praleidimo, o administraciniam teismui išnagrinėjus ir galimai patenkinus dalį administracinio pobūdžio reikalavimų kiltų problema dėl pakartotinio civilinio pobūdžio reikalavimų, kurie šioje byloje atmesti, nagrinėjimo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, ieškovo prašymas tenkintinas, nes būtina kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją išspręsti šios bylos (jos dalies) priskirtinumo klausimą.

Pagal CPK 36 straipsnio 2 dalį, Teismų įstatymo 37 straipsnį, bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo ginčus dėl bylų priskirtinumo rašytinio proceso tvarka išsprendžia speciali teisėjų kolegija. Taigi įstatymas bendrosios kompetencijos teismus, įskaitant ir Lietuvos apeliacinį teismą, byloje kilus ginčui dėl jos priskirtinumo skirtingoms teismų rūšims (atitinkamai administraciniam ar bendrosios kompetencijos teismui) įgalina kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją tam, jog toks ginčas būtų išspręstas. Bendrosios kompetencijos teismai su tokiu prašymu ar nutartimi į specialiąją teisėjų kolegiją gali kreiptis bet kurioje proceso stadijoje.

Pagal CPK 26 straipsnio 2 dalį, jeigu byloje vienas iš pareikštų reikalavimų yra susijęs su individualaus pobūdžio administraciniu teisės aktu, kurio teisėtumas ginčijamas šioje byloje, tai bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėdamas bylą, joje išsprendžia ir tokio akto teisėtumo klausimą. Vertinant šią nuostatą, darytina išvada, jog bendrosios kompetencijos teismų kompetencija pagal savo pobūdį yra platesnė, o šie teismai, nagrinėdami civilinius teisinius ginčus, turi teisę išspręsti ir su tokiais ginčais susijusius administracinio teisinio pobūdžio klausimus. Tačiau specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2007 m. vasario 2 d. nutartyje, kuria vadovavosi ir pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą, pažymėjo, kad taisyklė, jog bendrosios kompetencijos teismų kompetencija, kaip platesnė pagal savo pobūdį, turi apimti tuos atvejus, kai ginčas nėra grynai administracinio pobūdžio, nėra absoliuti ir ji neturi būti dirbtinai taikoma visais atvejais, kai vienoje byloje yra pareikšti skirtingos teisinės prigimties reikalavimai, ir tie reikalavimai nėra taip susiję, jog pagal įstatymuose įtvirtintas rūšinio teismingumo taisykles negalėtų būti nagrinėjami skirtingų kompetencijų teismuose. Ginčuose, susijusiuose su statybos teisiniais santykiais, statybos leidimo teisėtumo klausimas yra pagrindinis (arba vienas iš pagrindinių), nuo kurio išsprendimo visiškai arba iš dalies priklauso ir kitų susijusių reikalavimų (jeigu tokie yra pareikšti) išsprendimas. Dėl to yra svarbu, kad tokie ginčai (susiję su statybos leidimų teisėtumu) būtų nagrinėjami administraciniuose teismuose, kurie būtent ir formuoja praktiką, nagrinėjant šios kategorijos bylas. Priimdama 2007 m. vasario 2 d. nutartį specialioji teisėjų kolegija nustatė, kad jos nagrinėtoje byloje pareikštas reikalavimas dėl įpareigojimo atstatyti perdengimą tarp namo palėpės ir buto yra išvestinis ir tiesiogiai priklausantis nuo reikalavimo panaikinti statybos leidimą, kuris (reikalavimas) to konkretaus ginčo atveju buvo dominuojantis, išsprendimo.

Vertinant tai, jog ieškinyje reiškiami reikalavimai yra susiję su keliais teisiniais santykiais (mišrūs teisiniai santykiai), teismą, priskirtiną nagrinėti šiuos reikalavimus (jų dalį), turi lemti dominuojančio (pagrindinio) santykio teisinė prigimtis ir pobūdis. Nusprendus, kad byloje dominuoja administracinio teisinio pobūdžio santykis, pareikšti reikalavimai turėtų būti nagrinėjami administraciniame teisme. Kadangi speciali teisėjų kolegija yra sudaryta spręsti ginčytinus klausimus dėl konkrečių bylų priskirtinumo atitinkamos rūšies teismams, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, būtent ši speciali teisėjų kolegija yra kompetentinga daryti išvadas, kurie konkrečioje byloje pareikšti reikalavimai, mišrūs pagal teisinių santykių pobūdį (t. y. ir administracinės teisinės, ir civilinės teisinės prigimties reikalavimai), yra vieni kitų atžvilgiu dominuojantys (pagrindiniai), o kurie išvestiniai ir tiesiogiai priklausomi, bei pagal tai spręsti dėl bylos (jos dalies) priskirtinumo administraciniam arba bendrosios kompetencijos teismui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendime paminėtos specialiosios teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 2 d. nutarties ir čia nagrinėjamos bylos ratio decidendi nėra vienodos. Pateikiamas teisės normos (teisės) aiškinimas visada yra susijęs su konkrečios bylos fabula, todėl teismo procesinis sprendimas teisės šaltinio galią turi tik analogiškos bylos atveju. Teisės išaiškinimu, kaip precedentu, privalu vadovautis tik tokioje byloje, kuri iš esmės panaši į ankstesnę, tai yra kurios ratio decidendi sutampa su nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis. Bylą nagrinėjantys teismai, taikydami teisę, turi atsižvelgti į teismų praktiką, tarp jų ir specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti suformuotas teisės taikymo taisykles, tačiau ne a priori, bet visų konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste. Nagrinėjamoje byloje yra pareikšta daugiau skirtingo turinio reikalavimų negu byloje, dėl kurios priskirtinumo buvo priimta specialiosios teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 2 d. nutartis. Byloje, kurioje buvo priimta 2007 m. vasario 2 d. nutartis ir suformuotos tam tikros teisės aiškinimo taisyklės, buvo pareikšti reikalavimai iš dalies panaikinti statybos leidimą dėl palėpės rekonstrukcijos ir įpareigoti atsakovę atstatyti perdengimą tarp namo palėpės ir buto į buvusią iki palėpės rekonstrukcijos padėtį. Čia nagrinėjamoje byloje pareikšti reikalavimai dėl sprendimo patvirtinti žemės sklypo detalųjį planą panaikinimo, dėl statybos leidimo, projektavimo sąlygų sąvado, projekto korektūrų, statinių pripažinimo naudoti tinkamais aktų panaikinimo, taip pat dėl pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos, įpareigojimo nugriauti statinius. Pažymėtina ir tai, kad byloje, kurioje buvo priimta specialiosios teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 2 d. nutartis, administraciniame teisme buvo nagrinėjama byla dėl to paties statybos leidimo panaikinimo, tačiau administracinis teismas skundą paliko nenagrinėtą tuo pagrindu, jog Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla dėl to paties leidimo panaikinimo. Analogiškų ar labai panašių faktinių aplinkybių čia nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, konkrečios bylos (visų ar dalies joje pareikštų reikalavimų) priskirtinumo klausimas iškilus ginčui tarp skirtingos rūšies teismų arba esant dėl to pagrįstoms abejonėms, spręstinas atskirai (individualiai).

Civilinio proceso tikslas - ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti arba ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę (CPK 2 str.). Civiliniame procese galioja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai (CPK 7 str.), todėl teismui kylančios abejonės dėl nagrinėjamų reikalavimų priskirtinumo turi būti pašalintos kuo operatyviau. Laiku ir tinkamai išsprendus klausimą, koks teismas turi jurisdikciją spręsti byloje pareikštus reikalavimus, būtų išvengta procesinių pasekmių dėl bylų paskirstymo tarp administracinio teismo ir bendrosios kompetencijos teismo taisyklių galimo pažeidimo (CPK 329 str.). Nesiėmus spręsti šio klausimo dabartinėje bylos proceso stadijoje, o bylų priskirtinumo taisyklių pažeidimo faktą konstatavus vėliau (pvz. kasaciniame teisme), tokio fakto pasekmės proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų požiūriu neabejotinai turėtų didesnę neigiamą reikšmę, kadangi ieškovo apeliacinio skundo bei jo atstovo paaiškinimų argumentais yra akcentuojamas ir absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 6 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai, nagrinėjančiai bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. sausio 4 d. sprendimo, iškilo šioje nutartyje išdėstytais argumentais grindžiamos teisinės abejonės dėl bylos (jos dalies) priskirtinumo nagrinėti bendrosios kompetencijos teisme arba administraciniame teisme, todėl ji laikosi nuostatos, jog būtina kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją su prašymu spręsti klausimą dėl bylos (jos dalies) priskirtinumo atitinkamos rūšies teismui (CPK 36 str. 2 ir 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36, 302 straipsniais,

nutaria:

Kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją, prašant išspręsti, ar byla (jos dalis) pagal ieškovo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro ieškinio, ginant viešąjį interesą, reikalavimus atsakovams Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Neringos savivaldybės administracijai, akcinei bendrovei poilsio namams „Ąžuolynas“, uždarajai akcinei bendrovei „Verslo investicijų projektų centras“, I. S. , J. S. , D. K. , E. K. , S. R. , M. R. , R. G. , V. B. G. dėl administracinių aktų bei sandorių pripažinimo negaliojančiais, teisinės registracijos panaikinimo, restitucijos taikymo ir įpareigojimo nugriauti statinius (tretieji asmenys byloje Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, Klaipėdos miesto pirmojo notarų biuro notaras E. S. , akcinė bendrovė SEB Vilniaus bankas, akcinė bendrovė bankas „Hansabankas“, akcinė bendrovė SAMPO bankas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė) priskirtina nagrinėti bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui (pirmosios instancijos teisme bylos Nr. 2-36-33/2008, apeliacinės instancijos teisme bylos Nr. 2A-321/2008).