- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-30
- Bylos Nr.
- 1S-78-885/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Bartkus
- Nuteistasis
- V. U.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Bartkus rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. U. (V. U.) (toliau – ir nuteistasis) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 9 d. nutarties, kuria atmestas V. U. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. sausio 6 d. nutarimo Nr. 59-2 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam V. U.“ (toliau – ir Nutarimas).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 22 d. nuosprendžiu V. U. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą bei 284 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta galutinė subendrinta 12 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.
2. Bausmės vykdymo pradžia – 2011 m. birželio 22 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2023 m. birželio 22 d. Lygtinio paleidimo terminas atlikus du trečdalius laisvės atėmimo bausmės – 2019 m. birželio 22 d. Neatliktos bausmės dalis 2021 m. gruodžio 30 d. – 1 metai 5 mėnesiai 23 dienos.
3. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija), 2022 m. sausio 6 d. nutarimu Nr. 59-2 nutarė netaikyti nuteistajam V. U. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Nutarime nurodyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio ir pakartotinio smurtinio elgesio rizikos yra vidutinės, taip pat V. U. pasižymi itin menka motyvacija vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu disciplinuotumu nepasižymėjo. Komisija pabrėžė, kad V. U. elgesys stokoja kontrolės, yra išryškėjęs negebėjimas laikytis nustatytų taisyklių bei apribojimų, o jo elgesys tik pastaruosius 10 mėnesių išskirtiniais sunkumais nepasižymėjo.
4. Nesutikdamas su Komisijos sprendimu, nuteistasis V. U. jį apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2022 m. vasario 9 d. nutartimi skundą atmetė ir paliko galioti Komisijos nutarimą. Teismas nurodė, kad nuteistasis šiuo metu dar nėra pakankamai kritiškai įvertinęs savo elgesio, nėra padaręs tinkamų išvadų bei pasiruošęs pavyzdingu elgesiu įrodyti, jog jis pasitaisys. Atsižvelgus į nuteistojo V. U. elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, padarytą nusikalstamą veiką, už kurią nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, jos pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, galimybių adaptuotis laisvėje stoką bei nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis, vidutinę pakartotinio nusikalstamumo riziką bei pažangos nebuvimą mažinant ją, vyraujančius dinaminius veiksnius, nėra pakankamo pagrindo manyti, kad V. U., būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals.
II. Skundo prašymai ir argumentai
5. Skunde nuteistasis V. U. prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartį ir peržiūrėti Komisijos 2022 m. sausio 6 d. nutarimą Nr. 59-2.
5.1. Skunde nurodoma, kad Komisija klaidingai teigė, jog bausmę nuteistasis atlieka lengvosios grupės sąlygomis, kadangi iš tikrųjų bausmę jis atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad savo turimus finansinius įsipareigojimus nuteistasis bandė spręsti ir 2015 m. spalio 16 d. atlygino padarytą žalą. Nors Komisija nurodė, jog nuteistasis nevykdo socialinės reabilitacijos priemonių bei nutarime užsimena apie individualų socialinės reabilitacijos planą, tačiau skunde pabrėžiama, jog yra du planai – Alytaus pataisos namų planas ir Vilniaus pataisos namų planas, su kuriuo nuteistasis supažindintas nebuvo.
5.2. Nuteistasis pažymi, kad apskundus Komisijos nutarimą teismui, pataisos namų darbuotojai bandė įtikintį V. U. pasirašyti po Vilniaus pataisos namų plano papildymu, tačiau jis tą daryti atsisakė. Nuteistojo įsitikinimu, tokiais veiksmais Komisija gudrauja, kadangi jis iš esmės negali vykdyti ar nevykdyti priemonių, kurios iki dabar nebuvo paskirtos.
5.3. Pasak nuteistojo, teismas daro išvadą, kad jo teiginiai dėl įdarbinimo yra deklaratyvūs bei neatsižvelgia į tai, jog pažyma apie numatomą darbą pašalina apie 3 procentus visų rizikos balų pagal „OASys“ metodiką. Taip pat nuteistasis pabrėžia, jog minėtą pažymą teismas iš esmės skirtingais atvejais traktuoja nevienodai teigdamas, kad atsižvelgta į tai, kad pažymą nuteistasis turi ir bus įdarbintas ūkvedžio padėjėju stačiatikių bažnyčioje Lietuvoje.
5.4. Nuteistasis mano, kad teismas skundžiamoje nutartyje pats sau prieštarauja, kadangi teigia, jog nuteistojo nusikalstamo rizika yra didėjanti ir nėra pažangos mažinant šią riziką, tačiau atsižvelgia į tai, kad bausmės vykdymo metu nuteistasis nepadarė pažeidimų, susijusių su narkotinių ar psichotropinių medžiagų arba alkoholio vartojimu. Nuteistojo nuomone, šios aplinkybės kaip tik parodo, kad jo pažanga yra didėjanti.
5.5. Nurodo, kad religinė bendruomenė taip pat yra sociumas ir religinių poreikių tenkinimą jam garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija. Taip pat pažymi, kad teismas mini, kad nėra įrodyta tai, kad jis dalyvavo elgesio pataisos programoje – meno terapijoje „R.A.K.T.A.S.“ ir ją baigė, tačiau kitur tai pripažįsta kaip faktą.
5.6. Nuteistasis pabrėžia, jog Vilniaus pataisos namuose jam nebuvo pasiūlytas darbas, kurį jis būtų galėjęs atlikti gerai. Jis yra meniškas žmogus, todėl darbai prie statybų jam netinka.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo išvados ir argumentai
7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba tie, kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, lygtinai gali būti paleisti atlikus du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada bei nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Tačiau vertinant galimybę paleisti nuteistąjį lygtinai yra svarbus ir materialiojo BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyto kriterijaus nustatymas. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo yra matyti, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
8. Nuteistasis V. U. atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, jis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat yra būtinos ir materialiosios sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Visais atvejais taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos galima tik esant pirmiau nurodytų pagrindų visumai.
9. Teismas, patikrinęs skundžiamą nutartį ir Komisijos nutarimą, įvertinęs pateikto skundo motyvus bei susipažinęs su nuteistojo asmens byla, sprendžia, kad Komisija 2022 m. sausio 6 d. nutarimu Nr. 59-2 pagrįstai bei teisėtai atsisakė V. U. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, o Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 9 d. nutartimi, tinkamai išanalizavęs visas lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir V. U. charakterizuojančią medžiagą, priėmė teisingą sprendimą atmesti nuteistojo skundą.
10. Akcentuotina, kad pirminio nuteistojo V. U. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo metu, atlikto 2015 m. rugpjūčio 31 d. Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, taikant „OASys“ metodiką, buvo nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri išliko ir 2015 m. gruodžio 17 d. įvertinimo metu. Tačiau, vadovaujantis 2021 m. gruodžio 20 d. socialinės tyrimo išvados Nr. 57-262 duomenimis, pažymima, kad šiuo metu yra nustatyta vidutinė V. U. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Šis pokytis nustatytas atsižvelgus į objektyvius su nuteistojo nusikalstamo elgesio raiška siejamus kriminogeninius poreikius bei stebimus dabartinius elgesio ypatumus. V. U. nusikalstamo elgesio rizikos didžiąją dalį sudaro dinaminiai veiksniai, kurie iš esmės priklauso nuo pačio nuteistojo elgesio pataisos įstaigoje, t. y. nuteistojo elgesio korekcija teigiama linkme vis dar yra galima, tačiau nuteistasis nededa maksimalių pastangų tai padaryti. Atkreiptinas dėmesys, kad pagrindas asmenį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo įstaigos tais atvejais, kai jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra priskiriama ne žemai grupei, yra būtent pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog įvertinus V. U. pakartotinio smurtinio elgesio riziką taikant HCR-20 metodiką, buvo nustatyta, jog nuteistojo pakartotinio smurtinio elgesio rizika šiuo metu taip pat yra vidutinė. Dėl šių priežasčių pritariama pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog nors skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad V. U. atlieka tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau abejotina, ar nuteistasis yra nuoširdžiai motyvuotas keisti savo elgesį teigiama linkme, ar siekia tik formaliai atitikti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto taikymo sąlygų reikalavimus.
11. Šiame kontekste pabrėžiama, kad V. U. atveju nustatyti du apsauginiai kriminogeniniai veiksniai, kurie yra būdingi didžiajai daliai nuteistųjų (past. – ryšių palaikymas su artimaisiais, galimybės dirbti laisvėje ir pasirinktos gyvenamosios vietos po paleidimo iš pataisos įstaigos patvirtinimas), kurie neatsveria dviejų statinių ir net vienuolikos dinaminių kriminogeninių veiksnių. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistojo V. U. nusikalstamą elgesį lemiantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai yra susiję su smurtiniu elgesiu, susijusiu su alkoholio vartojimu, impulsyvumu, tam tikromis kriminalinį elgesį palaikančiomis nuostatomis, problemų sprendimo įgūdžių stoka, nepakankamu savo elgesio vertinimu, todėl nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo manyti, kad V. U., būdamas laisvėje, pakartotinai nenusikals.
12. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste svarbu pabrėžti, kad V. U. bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus nuo 2011 m. rugsėjo 9 d. pažeidė 30 kartų, kas, teismo vertinimu, patvirtina nuteistojo polinkį, net ir esant nuolatinei kontrolei bei priežiūrai, nesilaikyti nustatytų elgesio taisyklių. Paskutinioji nuobauda nuteistajam skirta 2021 m. vasario 11 d. Reali nuteistojo V. U. motyvacija įsitraukti į resocializacijos procesą, vykdyti rekomenduojamas socialinės reabilitacijos priemones matytina tik pastaruoju metu, nuo 2020 m. pabaigos. 2021 m. gruodžio 20 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-262 yra nurodyta, jog pastebimos nuteistojo negatyvios nuostatos darbinės veiklos atžvilgiu, o darbinės patirties neturėjimas gali apsunkinti V. U. socialinės integracijos į laisvę procesus. Nors nuteistasis demonstruoja tam tikras pastangas keistai savęs realizavimo aplinkoje būdus ir priemones, tačiau nuteistojo elgesys suponuoja prielaidas, kad nuteistasis vis dar negeba pakankamai atsiriboti nuo rizikingų situacijų bei apriboti savo elgesio ir poreikių, kas lemia tai, jog jo nusikalstamo elgesio rizika gali turėti didėjimo tendencijas.
13. Nuteistasis skunde teigia, kad nagrinėjamu atveju yra du skirtingi individualūs socialinės reabilitacijos planai, iš kurių su antruoju, kuris sudarytas Vilniaus pataisos namuose, jis nebuvo supažindintas. Teismas atkreipia dėmesį, kad, priešingai nei teigiama skunde, 2018 m. balandžio 24 d. individualus socialinės reabilitacijos planas, sudarytas Alytaus pataisos namuose, Vilniaus pataisos namuose 2020 m. spalį buvo tik papildytas, o ne perdarytas iš naujo, todėl nuteistojo argumentai yra atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad su 2018 m. balandžio 24 d. sudarytu individualiu socialinės reabilitacijos planu nuteistasis yra pasirašytinai susipažinęs, tačiau kai buvo 2022 m. sausio 14 d. iškviestas individualiam pokalbiui dėl minėto plano papildymų ir koregavimų, V. U. atsisakė su šiuo planu pasirašytinai susipažinti. Šie duomenys sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad nuteistasis V. U. buvo supažindintas su plano pakeitimais ir apie jam nustatytas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones žinojo.
14. Nuteistasis V. U. teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai pažymėjo, jog nuteistasis yra linkęs koncentruotis išskirtinai į savo religinių poreikių tenkinimą. Nors sutinkama su skundo argumentais, kad religijos laisvė yra garantuojama Lietuvos Respublikos Konstatuojama bei su tuo, jog religinė bendruomenė taip pat yra tam tikras sociumas, tačiau šioje vietoje pabrėžiama, kad religinė bendruomenė yra tik dalis socialinės bendruomenės visumos. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog nuteistasis iš tikrųjų deda daug pastangų į savo religinių poreikių tenkinimą, bendrauja su stačiatikių šventiku, stačiatikių bažnyčia yra pateikusi garantinį raštą dėl to, kad priimtų nuteistąjį dirbti pagal darbo sutartį ūkvedžio padėjėju (b. l. 15). Nors teismas vertina šias nuteistojo V. U. pastangas įsilieti į socialinės bendruomenės dalį, taip pat pažymima, jog pastangos įsilieti išskirtinai į religinę bendruomenę negali būti vertinamos kaip pakankamos pripažinimui, kad nuteistasis gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos.
15. Skunde Vilniaus apygardos teismui nuteistasis V. U. pabrėžia, kad bausmės atlikimo metu jam nebuvo pasiūlyta jokių darbų, tuo labiau darbų, kuriuos jis galėtų atlikti gerai. Nuteistasis teigia, jog jis yra meniškos sielos žmogus, todėl darbai prie statybų jam netinkami. Šie nuteistojo argumentai teismo vertinami kaip nepagrįsti bei paneigti byloje esančių duomenų. Iš Komisijos 2022 m. sausio 6 d. nutarimo matyti, kad nuteistojo nuostatos darbinės veiklos pataisos įstaigoje atžvilgiu neigiamos, jis buvo baustas už atsisakymą dirbti mokamus darbus, bausmės atlikimo metu nerodė ir nerodo jokios motyvacijos dirbti pataisos įstaigoje. Pastebėtina, kad nuteistajam daug kartų siūlyta dirbti pataisos įstaigoje, tačiau šis pasiūlymų atsisakydavo. Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad nuteistajam siūlomas darbas galimai nėra susijęs su V. U. labiausiai priimtina sritimi, nėra pakankamas pagrindas sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad jam nebuvo siūlytas darbas pataisos įstaigoje. Taip pat pabrėžiama, kad nuteistasis turi teisę ir pats reikšti iniciatyvą dėl darbo pataisos įstaigoje, tačiau to nedarė.
16. Apibendrinant pažymima, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas iš esmės nėra imperatyvus įpareigojimas kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 ar 3 punktuose numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį visais atvejais taikyti. Tai išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias bei nepalankias aplinkybes, priima sprendimą. Šiuo atveju aukštesnysis teismas visapusiškai pritaria skundžiamos nutarties motyvams, kad šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis įdėjo maksimalias pastangas įrodyti, kad ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau pabrėžiama, kad toks teismo procesinis sprendimas neužkerta kelio spręsti dėl nuteistojo teisinės padėties ateityje. Nuteistasis gali imti veiksmų, kurie rodytų jo motyvaciją sistemingai keisti savo elgesį bei įrodyti, kad pateisins teismo išreikštą pasitikėjimą, taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo V. U. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.