Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-08-25 · Byla Nr. 1N-202-165/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. 1N-202-165/2015Nutartis · 2015-08-25Lietuvos apeliacinis teismas
  2. T-650-754/2016Nutartis · 2016-05-30Vilniaus miesto apylinkės teismas
  3. T-649-810/2016Nutartis · 2016-09-05Kauno apylinkės teismas
  4. T-63-295/2017Nutartis · 2017-01-20Vilniaus miesto apylinkės teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-08-25
Bylos Nr.
1N-202-165/2015
Teisminio proceso Nr.
1-17-1-00734-2013-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Elena Vainienė
Nuteistasis
V. N.
Advokatai
Julija Asovskaja
Kategorijos
  • 2.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.4.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.4.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Byla Nr. 1N-202-165/2015
Teisminio proceso Nr. 1-17-1-00734-2013-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.1.1; 2.4.1.2; 2.4.1.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugpjūčio 25 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Elena Vainienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. N. (V. N.) gynėjos advokatės Julijos Asovskajos skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 15 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo V. N. prašymas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 25 d. nuosprendžio paduoti.

Teisėja, susipažinusi su baudžiamosios bylos, skundo nagrinėjimo medžiaga ir skundu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-100-172/2015, V. N. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 180 straipsnio 1 dalį nuteistas subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymą atidedant 2 metams, įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, už tai, kad jis kartu su T. M. (T. M.) ir A. L. bendrais veiksmais sunkiai sužalojo A. K. sveikatą, t. y. 2013 m. kovo 19 d., apie 00.20 val., viešoje vietoje – naktiniame bare „Naktida“, esančiame (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio, po to kai T. M. įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, konflikto su nukentėjusiuoju A. K. metu, tyčia ranka sudavė vieną kartą jam į veidą, nukentėjusiajam išbėgus iš naktinio baro, ties (duomenys neskelbtini) namu, (duomenys neskelbtini), pasivijo nukentėjusįjį ir iš chuliganiškų paskatų, įžūliais veiksmais demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimą: viešoje vietoje rankomis ir kojomis tyčia sudavė nukentėjusiajam A. K. ne mažiau kaip 7 smūgius į įvairias kūno vietas bei elektrošoko prietaisu ne mažiau kaip 2 kartus paleido elektros iškrovą nukentėjusiajam į kojas; be to ir už tai, kad jis kartu su T. M. ir A. L. panaudojęs fizinį smurtą ir atėmęs galimybę nukentėjusiajam pasipriešinti, toliau veikdami kartu, iš nukentėjusiojo A. K. pagrobė svetimą, 1 705 Lt vertės turtą: mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson“, 650 Lt vertės, kuriame buvo SIM kortelė, 20 Lt vertės, mobiliojo ryšio telefono dėklą, 35 Lt vertės, ir auksinę grandinėlę, 1 000 Lt vertės.

Vilniaus apygardos teisme 2015 m. liepos 13 d. gautas nuteistojo V. N. prašymas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 25 d. nuosprendžio paduoti. Prašyme nuteistasis teigė, kad jo interesus ginantis advokatas nedalyvavo skelbiant nuosprendį, o jis, kaip žmogus, neturintis jokio suvokimo apie teisinius dalykus, neturėjo jokio pagrindo abejoti teismo priimto ir paskelbto nuosprendžio pagrįstumu ir teisėtumu, t. y. jog teismas padarė teisės taikymo klaidą ir netinkamai prieš jį pritaikė BK 75 straipsnio nuostatas bei atidėjo jam paskirtos bausmės vykdymą. Nuteistasis tvirtino, kad jo gynėjas po nuosprendžio paskelbimo jam neišaiškino, kad apygardos teismas padarė nurodytą klaidą, o apie tai jam tapo žinoma tik 2015 m. birželio 26 d. gavus prokuroro apeliacinį skundą dėl priimto nuosprendžio. Todėl nuteistasis neturėjo galimybės apskųsti priimtą teismo nuosprendį. Be to, nuteistasis nurodė ir tai, kad jis tiek paskelbiant nuosprendį, tiek iki 2015 m. liepos 7 d. buvo nedarbingas, todėl buvo apsunkintos jo galimybės judėti ir bendrauti. Nuteistasis pažymėjo, kad gavęs prokuroro apeliacinį skundą ir suvokdamas, jog teismas galbūt padarė kažkokią klaidą, pradėjo ieškoti teisininko, kuris galėtų išaiškinti susidėjusią situaciją, tačiau greitai to padaryti jam nepavyko, nes buvo atostogų laikotarpis, su advokatu teisinių paslaugų sutartį sudarė tik 2015 m. liepos 7 d. Atsižvelgęs į tai, kas pasakyta, taip pat į tai, kad nuo nuosprendžio paskelbimo iki prašymo dėl termino atnaujinimo padavimo praėjo tik 1,5 mėnesio, nuteistasis prašė paminėtas priežastis pripažinti svarbiomis termino praleidimo paduoti apeliacinį skundą priežastimis ir atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 25 d. nuosprendžio paduoti.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 15 d. nutartimi nuteistojo V. N. prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 25 d. nuosprendžio paduoti netenkino. Pirmosios instancijos teismas tokią išvadą pagrindė tuo, kad byloje nenustatyta objektyvių ir svarbių priežasčių, sutrukdžiusių V. N. laiku paduoti apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 25 d. nuosprendžio. Teismas konstatavo, kad V. N. dalyvavo paskelbiant Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 25 d. nuosprendį, jam buvo išaiškinta nuosprendžio apskundimo tvarka, kurią jis suprato. Teismas vertino, kad nuteistojo prašyme nurodyta aplinkybė, jog jis tik gavęs prokuroro apeliacinio skundo nuorašą suprato, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis neteisėtas, nepagrįsta ir nesuteikia pagrindo atnaujinti praleistą terminą. Teismo nuomone, tuo atveju, jeigu nuteistasis nesuprato nuosprendžio esmės, teisinės terminologijos, abejojo nuosprendžio teisėtumu ir pagrįstumu, po nuosprendžio nuorašo gavimo galėjo iš karto kreiptis į jį teisme atstovavusį arba bet kurį kitą advokatą ar kompetentingą teisininką, kad būtų išaiškinta nuosprendžio esmė, jo teisinės pasekmės, tačiau to nepadarė. Teismas nuteistojo teiginius, susijusius su sveikatos būkle, sutrukdžiusia susirasti gynėją bei apskųsti nuosprendį, atmetė kaip nepatvirtintus jokiais duomenimis. Teismas nustatė, kad Sodros duomenų bazėje nėra užregistruotas V. N. nedarbingumas, nėra duomenų, jog jam būtų buvusi išmokėta ligos pašalpa. Apibendrinęs aptartas aplinkybes, apygardos teismas priėjo prie išvados, kad nėra pagrindo nuteistojo nurodytas priežastis pripažinti svarbiomis termino paduoti apeliacinį skundą praleidimo priežastimis, nes šios priklausė tik nuo nuteistojo valios. Teismas pabrėžė, kad 20 dienų nuosprendžio apskundimo terminas yra pakankamas tam, jog būtų atskleista nuosprendžio esmė, apeliacinio skundo padavimo sąlygos, tokiam skundui parengti surastas gynėjas.

Šalies argumentai

Nuteistojo V. N. gynėja, nesutikdama su Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 15 d. nutartimi, skunde prašo ją panaikinti ir dėl skundo priimti naują sprendimą – prašyme nurodytas priežastis pripažinti svarbiomis termino praleidimo priežastimis ir atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 25 d. nuosprendžio paduoti. Skunde nuteistojo gynėja iš esmės dėsto analogiškus argumentus, kuriuos pats nuteistasis buvo nurodęs prašyme dėl termino atnaujinimo. Gynėja pažymi, kad nuteistajam paskelbto teismo nuosprendžio esmė, paskirta bausmė ir jos sąlygos buvo suprantamos ir nekėlė jokių abejonių. Anot gynėjos, nuteistasis, būdamas įsitikinęs paskelbto teismo nuosprendžio pagrįstumu ir sutikdamas su juo, neturėjo jokio pagrindo paduoti dėl jo skundą, kreiptis dėl jo išaiškinimo, o apie tai, kad apygardos teismas, priimdamas nuosprendį, padarė teisės taikymo klaidą, sužinojo tik gavęs prokuroro apeliacinį skundą. Gynėja taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl nuteistojo nedarbingumo, nes iš tiesų V. N. nuo 2015 m. gegužės 12 d. iki 2015 m. liepos 7 d. buvo nedarbingas, o tai, jog ligos pašalpa nemokama nustatytu terminu, nėra nuteistojo kaltė. Todėl gynėja mano, kad aptariamu atveju nuteistojo prašyme nurodytos priežastys pripažintinos svarbiomis termino praleidimo priežastimis ir terminas apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 25 d. nuosprendžio paduoti atnaujintinas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis nenaikintina. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes, teisiškai reikšmingas sprendžiant klausimą dėl praleisto termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo, nepažeidė baudžiamojo proceso įstatymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 37 ir 314 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju siekiama, kad nuteistajam V. N. būtų atnaujintas terminas apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 25 d. nuosprendžio paduoti.

Teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo nuosprendį kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą. Bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema suponuoja, kad bet kurį pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą galima apskųsti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka bent vienos aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 111 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju yra aktualūs tokios teisės įgyvendinimo pagrindai ir tvarka, kurie nustatyti BPK VI dalyje (Bylų procesas apeliacinės instancijos teisme). Pagal įstatymo leidėjo įtvirtintą tvarką, neįsiteisėjęs teismo nuosprendis apskundžiamas paduodant apeliacinį skundą (BPK 313 straipsnio 1 dalis). BPK 313 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas paduodamas per nuosprendį priėmusį teismą. Vadovaujantis BPK 313 straipsnio 3 dalimi apeliacinis skundas dėl teismo nuosprendžio gali būti paduodamas per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos (BPK 313 straipsnio 4 dalis). Pabrėžtina, kad įstatymo leidėjas yra sudaręs visas teisines prielaidas užtikrinti, jog niekas nekaltas nebūtų nuteistas, būtų apsaugotos nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų veikų asmenų teisės ir teisėti interesai, nebūtų nepagrįstai suvaržytos asmenų, padariusių nusikaltimus, teisės, vilkinamas baudžiamosios bylos nagrinėjimas, baudžiamojo proceso dalyviai nepiktnaudžiautų proceso ar (ir) kitomis teisėmis. Kiekvienas asmuo savo teisėmis turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, nes tik tokiu būdu užtikrinamas teisinių santykių stabilumas, įgyvendinamas teisinio saugumo principas. Asmenys, manantys, kad jų teisės buvo pažeistos, turi ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Baudžiamojo proceso įstatyme aiškiai nustatyta, kad jeigu apeliacinis skundas paduodamas praleidus terminą, jis nesukelia teisinių pasekmių ir grąžinamas apeliantui (BPK 313 straipsnio 7 dalis). Tačiau, jeigu turintys teisę paduoti apeliacinį skundą asmenys dėl svarbių priežasčių praleido apskundimo terminą, jie turi teisę priėmusį teismą prašyti šį terminą atnaujinti (BPK 314 straipsnio 1 dalis).

Priežasties, dėl kurios praleistas terminas, svarbumą kiekvienu atveju vertina ir nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Taigi spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, yra teismo prerogatyva. Priežastis laikoma svarbia, jeigu ji kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti proceso teisę per įstatyme nustatytą terminą ir kuri gali pateisinti termino praleidimo laikotarpį, t. y. iš esmės nepriklausė nuo suinteresuoto asmens valios. Kiekvieną kartą sprendžiant klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo, būtina įvertinti aplinkybių visumą: nurodomas priežastis, kreipimosi į teismą operatyvumą po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti skundą, išnykimo, suinteresuoto asmens elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektus, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat atsižvelgti į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus ir pan. Be to, svarbu nustatyti ir tai, kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 25 d. nuosprendis, kuriuo V. N. nuteistas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 180 straipsnio 1 dalį 2 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymą atidedant 2 metams, įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, jam pasirašytinai įteiktas 2015 m. gegužės 25 d. (baudžiamoji byla Nr. 1-100-172/2015; 3 t., b. l. 27). Tai reiškia, kad nuteistasis V. N., siekdamas įgyvendinti savo teisę į apeliaciją, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 25 d. nuosprendžio turėjo paduoti iki 2015 m. birželio 15 d. (įskaitytinai), tačiau įstatymo nustatyta tvarka ir terminais apeliacinio skundo nepadavė (BPK 313 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis 2015 m. liepos 13 d., t. y. praėjus beveik 2 mėnesiams po nuosprendžio paskelbimo, kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu atnaujinti praleistą terminą nuosprendžiui apskųsti.

Iš nuteistojo prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, taip pat iš gynėjos skundo turinio matyti, kad iš esmės pagrindinis argumentas, kuriuo grindžiamas praleistas terminas apeliaciniam skundui dėl nuosprendžio, priimto prieš nuteistąjį, paduoti yra tas, jog V. N. apie tai, kad teismas, priimdamas nuosprendį, padarė teisės taikymo klaidą, susijusią su jam paskirtos bausmės atidėjimu, tapo žinoma tik gavus prokuroro apeliacinį skundą. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 25 d. nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas apeliacine tvarka dar nėra patikrintas (teismo posėdis numatytas 2015 m. rugsėjo 10 d. 9.30 val.), todėl konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas iš tiesų padarė kokią nors teisės taikymo klaidą, kol kas nėra teisinių prielaidų. Kaip minėta, priežastis laikoma svarbia tik tuo atveju, jeigu ji asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti proceso teisę per įstatyme nustatytą terminą ir kuri gali pateisinti termino praleidimo laikotarpį. Aptariama apeliacinio skundo praleidimo priežastis niekaip nesuponuoja išvados, kad ji V. N. sutrukdė ir (ar) atėmė jam galimybę įgyvendinti teisę į apeliaciją per baudžiamojo proceso įstatymo nustatytą 20 dienų terminą, kuris pakankamas suformuoti gynybos poziciją bei taktiką, o taip pat parengti apeliacinį skundą. Baudžiamojoje teisėje galioja bendrasis teisės principas, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 2 straipsnis). Be to, aplinkybė, kad neva tai apie padarytą teisės taikymo klaidą paskelbtame nuosprendyje nuteistajam tapo žinoma tik gavus prokuroro apeliacinį skundą, neparemta jokiais objektyviais duomenimis. Tokios aplinkybės savaime nepatvirtina ir V. N. teiginiai apie tai, kad jį pirmosios instancijos teisme gynęs advokatas jam neišaiškino, jog galbūt teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, padarė tam tikrą klaidą. V. N. dalyvavo paskelbiant Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 25 d. nuosprendį ir patvirtino, kad jį suprato (3 t., b. l. 4-10). Gynybos organizavimas iš esmės yra ginamojo ir jo gynėjo, tarpusavio susitarimo reikalas. Gynėją ir ginamąjį sieja ir / ar turi sieti fiduciariniai (pasitikėjimo) santykiai, nuteistasis gali nesiimti jokių aktyvių gynybos veiksmų, tačiau taip pat gali gintis ir aktyviai, viskas priklauso nuo pasirinktos gynybos pozicijos, taktikos pobūdžio. Pritartina pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad tuo atveju, jeigu nuteistasis nesuprato nuosprendžio esmės, teisinės terminologijos, abejojo nuosprendžio teisėtumu ir pagrįstumu, po nuosprendžio nuorašo gavimo galėjo iš karto kreiptis į jį teisme gynusį arba bet kurį kitą advokatą ar kompetentingą teisininką, jog būtų išaiškinta nuosprendžio esmė, jo teisinės pasekmės, tačiau to nepadarė. Kita vertus, byloje nepaneigta ir ta aplinkybė, kad susiklosčiusi situacija galbūt yra nuteistojo ir jo gynėjo pasirinktos gynybos taktikos pasekmė, nes paskelbtas nuosprendis (galbūt ir neteisėtas) nuteistajam buvo palankus.

Atsižvelgęs į tai, kas pasakyta, nustatęs, kad nuteistasis suprato ir / ar turėjo suprasti teisines pasekmes, galinčias kilti dėl laiku nepaduoto apeliacinio skundo, įvertinęs nuteistojo elgesį rūpestingumo, apdairumo ir sąžiningumo imperatyvų aspektais, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad nurodytos aplinkybės leido apygardos teismui paminėtą priežastį pripažinti subjektyvia, t. y. išimtinai priklausiusia nuo V. N. valios. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad nepaisant to, jog teisė į gynybą yra viena svarbiausių asmens teisių, ši teisė įtvirtinta BPK 10 straipsnyje, ją garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalis bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, tačiau, kaip nurodyta pirmiau, kiekvienas asmuo savo teisėmis turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, nes tik tokiu būdu užtikrinamas teisinių santykių stabilumas, įgyvendinamas teisinio saugumo principas.

Sutiktina su nuteistojo gynėjos skundo argumentais, kad apygardos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl nuteistojo nedarbingumo. Prie skundo pridėta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2015 m. liepos 29 d. Pažyma apie asmeniui išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus Nr. 6-42-544 patvirtina, kad V. N. iš tikrųjų nuo 2015 m. gegužės 12 d. iki 2015 m. liepos 7 d. buvo nedarbingas. Tačiau, aukštesnės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju daryti išvadą, kad dėl ligos nuteistajam buvo apsunkinta galimybė judėti ir siekti aktyviai gintis, nėra pagrindo. Kaip nurodyta anksčiau, nuteistasis dalyvavo paskelbiant prieš jį priimtą apkaltinamąjį nuosprendį. Pastebėtina, kad byloje nėra duomenų, jog V. N. būtų buvusi išduota Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. V-823 redakcija patvirtintos formos Nr. 094-1a medicininė Pažyma dėl neatvykimo į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą, teismą ar karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją, kuriai esant liga pripažįstama svarbia asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastimi (BPK 37 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Tai, kad paskelbiant nuosprendį dalyvavo tik nedarbingas V. N., o gynėjas nedalyvavo, savaime neleidžia konstatuoti, jog nuteistasis terminą apeliaciniam skundui paduoti praleido dėl nuo jo valios nepriklausiusių, tuo pačiu objektyvių priežasčių, užkirtusių kelią jam pasinaudoti teise į apeliaciją. Dalyvauti ar nedalyvauti paskelbiant teismo nuosprendį yra nuteistojo teisė, o ne pareiga. Ar paskelbiant nuosprendį dalyvaus tik ginamasis ir (ar) tik gynėjas ar abu kartu, yra ginamojo ir gynėjo susitarimo dalykas. Kita vertus, nuteistasis prašyme nepaaiškino, kokios priežastys lėmė, kad paskelbime dalyvavo tik jis, o ne ir (ar) gynėjas, kada nutrūko tarp jo ir gynėjo susiklostę teisinės gynybos santykiai (bylos duomenimis advokatas J. Jasaitis V. N. gynė pagal teisinių paslaugų sutartį), tokių aplinkybių nenurodė ir bylą nagrinėjant aukštesnės instancijos teisme.

Aplinkybė, kad žemesnės instancijos teismas nevertino bylos duomenų taip, kaip būtų palankiau V. N., nesuponuoja išvados, jog teismas neteisingai išsprendė termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo klausimą, ir nesuteikia pagrindo panaikinti ar pakeisti iš esmės teisėtą bei pagrįstą apskųstą nutartį. Aukštesnės instancijos teismas vertinti apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo aplinkybes kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas, neturi jokio pagrindo. Nuteistojo nurodytos priežastys, dėl kurių jis praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti, pagrįstai pripažintos subjektyviomis ir nesuteikiančiomis pagrindo atnaujinti praleistą terminą. Teigti, kad V. N. neatnaujinus apeliacinio skundo padavimo termino bus kokiu nors būdu pakenkta teisingumui, taip pat nėra jokių teisinių prielaidų.

Todėl nuteistojo gynėjos skundas netenkinamas, o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis nenaikinama.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo V. N. (V. N.) gynėjos advokatės Julijos Asovskajos skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo ir yra neskundžiama.

Teisėja Elena Vainienė