- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-12
- Bylos Nr.
- 1A-229-519/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07125-2019-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gražvydas Poškus (pirm.), Laisvydas Zederštremas, Nerijus Masiulis
- Nuteistasis
- A. T.
- Advokatai
- Zoja Kastėnienė
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. T. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019 m. gegužės 22 d. nuosprendžio, kuriuo A. T. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalies ir 2 dalies taisyklėmis, paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. T. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.
Laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. A. T. nuteistas už tai, kad jis vengė atlikti laisvės atėmimo bausmę, būtent: 2018 m. lapkričio 16 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1-1529-284/2018, teisminio proceso Nr. 1-01-1-28680-2018-8, nuteistas Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį – 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, žinodamas apie paskirtą bausmę, skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą, 2019 m. sausio 30 d. Šiaulių apygardos teismui nutartimi atmetus jo skundą ir palikus galioti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2018 m. lapkričio 16 d. nutartį, nuo Šiaulių apygardos teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, t. y. 2019 sausio 30 d., būdamas nesuimtas, vengdamas atlikti laisvės atėmimo bausmę išvyko iš savo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini) ir slapstėsi nuo nuosprendį vykdančių pareigūnų iki 2019 m. vasario 21 d., kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. T. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019 m. gegužės 22 d. nuosprendį ir sušvelninti jam paskirtą bausmę.
2.1. Teigia, kad nuosprendyje jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 242 straipsnį, teisingai nurodytos ir faktinės bylos aplinkybės, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme, mano, jog jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė yra per griežta.
2.2. Apelianto nuomone teismas skirdamas jam bausmę už padarytą veiką, neatsižvelgė į visas jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltę jis pripažino visiškai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, nevengė duoti parodymų nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme, nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamų veikos. Nurodo, kad jis kaip galėjo, taip paaiškino, kodėl išvažiavo iš gyvenamosios vietos į (duomenys neskelbtini). Žinojo, kad jam reikės atlikti laisvės atėmimo bausmę, jog greitai bus suimtas.
2.3. Nurodo, jog jo santykiai su tėvais nėra geri, be to, jie gyvena neturtingai, todėl žinojo, kad jam pataisos namuose niekas nepadės, jis neturės nei būtinų priemonių, nei pinigų. Lengvabūdiškai tikėjosi, kad iki jį suimant, jis spės užsidirbti šiek tiek pinigų, kad palengvintų savo buvimą įkalinimo įstaigoje ir grįš į nuolatinę gyvenamąją vietą. Apie tai, kad paskelbta jo paieška, jis nežinojo. Taip pat jam nepavyko užsidirbti pinigų. Supranta, kad dėl tokio savo poelgio jis „užsidirbo“ dar vieną teistumą bei bausmę, dėl to labai išgyvena, tačiau nieko negali pakeisti. Teigia, kad pataisos namai, jų aplinka, žmonės, atlikinėjantys bausmę, jį labai gąsdina. Suvokus, kad reikės atlikinėti realią laisvės atėmimo bausmę, pasikeitė jo mąstymas, suprato, kad reikėjo gyventi visiškai kitaip: galėjo turėti žmoną, auginti vaiką, dirbti, kurti ateities planus, tai yra normaliai gyventi ir džiaugtis gyvenimu. Apelianto teigimu, jis padarė išvadas ir pažada nebedaryti naujų nusikaltimų, administracinių nusižengimų, jog darys viską, kad juo patikėtu: dirbs, gerbs Lietuvos įstatymus bei savo tėvus, kuriems pridarė daug nemalonumų bei išgyvenimų. Teigia, kad jo patalpinimas į pataisos namus dėl realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo skaudžiai atsilieps ne tik jam pačiam, bet ir jo mažamečiam vaikui, kuris augs be tėvo, kuriam reikalinga jo pagalba.
3. Teismo posėdyje nuteistojo A. T. gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
4. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
5. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, paveikti jį, kad nuteistasis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
5.1. Analizuojant pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį matyti, kad teismas, parinkdamas nuteistajam A. T. BK 242 straipsnio sankcijoje numatytą bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, į tai, kad A. T. teisiamas septintą kartą, nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, neatlikus bausmės, baustas administracine tvarka, nedirba, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo, jo atsakomybę sunkinančią – nusikalto būdamas recidyvistu. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, ir tai, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog A. T. už ankstesnius teistumus taikytos bausmės teigiamo poveikio nepadarė, jis nekeičia savo elgesio ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. T. už nusikalstamą veiką tinkamai parinko bausmės rūšį – laisvės atėmimą.
5.2. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad už BK 242 straipsnyje numatyto nesunkaus nusikaltimo padarymą pirmosios instancijos teismas skyrė švelnesnę nei minėto straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmę. Be to, nuteistajam A. T., vadovaujantis BK 64¹ straipsnio pagrindu, paskirta galutinė subendrinta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu, todėl dar labiau mažinti apeliantui paskirtą laisvės atėmimo bausmę nėra pagrindo.
5.3. Pažymima, kad nuteistojo prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, pirmosios instancijos teismo jau buvo įvertinta skiriant bausmę. Dar kartą vertinti šią aplinkybę apeliacinės instancijos teismui pagrindo nėra.
6. Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, jog jis padarė išvadas ir pažada nebedaryti naujų nusikaltimų, administracinių nusižengimų, jog darys viską, kad juo patikėtų: dirbs, gerbs Lietuvos įstatymus bei savo tėvus, kuriems pridarė daug nemalonumų bei išgyvenimų, jog jo patalpinimas į pataisos namus dėl realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo skaudžiai atsilieps ne tik jam pačiam, bet ir jo mažamečiam vaikui, kuris augs be tėvo, kuriam reikalinga jo pagalba, nemenkina jo kaltės padarius nusikalstamą veiką ir nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo.
7. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad naikinti ar keisti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019 m. gegužės 22 d. nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo A. T. apeliacinį skundą.