- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-12-19
- Bylos Nr.
- e2-22970-950/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16014-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Ridikas
- Ieškovas
- D. K.
- Atsakovas
- H. S.
dalyvaujant ieškovei D. K., jos atstovams - advokatui A. G. ir įgaliotiniui G. K., atsakovui H. S., trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų V. S., trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (Kauno skyriaus) atstovei vyriausiajai specialistei E. G.,
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. K. 2017-08-07 ieškinį atsakovui H. S., tretiesiems asmenims be savarankiškų reikalavimų - V. S. ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, dėl pripažinimo teisės gauti statybą leidžiantį dokumentą savavališkos statybos įteisinimui be bendraturčio sutikimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė D. K. ieškiniu, pareikštu 2017-08-07 Kauno apylinkės teisme, prašė:
(1) pripažinti jai teisę be bendraturčio H. S. sutikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), antrame aukšte savavališkai pastatytam priestatui, kurio statyba konstatuota 2017-06-21 savavališkos statybos aktu Nr. SSA-20-170621-00054, įteisinti;
(2) priteisti jai iš atsakovo H. S. visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
D. K. 2017-08-07 ieškinyje nurodė, kad ji ir H. S. yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Jai priklausanti gyvenamojo namo dalis atiteko po E. S. mirties. Tapusi dalies gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininke, ji pradėjo rūpintis paveldėto turto išsaugojimu. Kreipėsi į UAB „Skena“, kad būtų įvertinta ginčo gyvenamojo namo stogo konstrukcijų techninė būklė. UAB „Skena“ pateikė išvadas, jog ginčo gyvenamojo namo stogo techninė būklė neatitinka būtinų techninių reikalavimų, nes stogo medinės konstrukcijos yra deformuotos bei pilnai susidėvėjusios. Atsižvelgiant į nurodytas išvadas, ji nedelsiant pakeitė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogą. Keičiant stogą buvo pailgintos dvi gegnės ir murlotas apie 1,5 m., taip pat atstatytas supuvęs, prieš 50 m. nugriautas, balkonas. Vietoj kabančio stogelio virš buvusio balkono, padarytas ištisinis stogas, o atstatytas balkonas apkaltas dailylentėmis ir apšiltintas iš vidaus. Tokiu būdu buvusio balkono vietoje buvo suformuotas priestatas. Prieš atlikdama stogo keitimo darbus ir balkono apkalimo darbus, ji kreipėsi į likusios gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies savininką H. S., kad šis duotų sutikimą dėl tokių statybos darbų atlikimo. Atsakovas darbų atlikimui neprieštaravo, netgi žadėjo prisidėti pinigais prie stogo pakeitimo darbų. Tuo metu H. S. rašytinio sutikimo statybos darbų atlikimui nepasirašė teigdamas, jog dar nėra sutvarkyti paveldėjimo teisės dokumentai, jis dar oficialiai nėra namo bendraturtis. Nekilnojamojo turto registre nurodytas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturtis V. S. seniai buvo miręs, todėl nebuvo galimybės iš jo gauti sutikimo stogo pakeitimui bei balkono atstatymui ir apkalimui. Tačiau dėl to, jog buvo būtina kaip galima greičiau pakeisti netinkamos techninės būklės namo stogą, ji savo lėšomis tai padarė, bei atstatė sunykusį balkoną vietoj jo suformuodama priestatą. Atsakovas H. S. niekada nereiškė jokių prieštaravimų jos atliktiems statybos darbams. Tačiau 2017 m. pradžioje atsakovas kreipėsi su skundu į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos dėl jos savavališkai atliktų darbų. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareigūnai atliko patikrinimą ir 2017-06-21 surašė jai savavališkos statybos aktą, kuriame nustatė pažeidimą - rekonstruotas vienbutis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), pristatant priestatą (2,25 m. X 1,57 m.) antrame aukšte. 2017-06-22 buvo surašytas privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius, kuriuo ji įpareigota išardyti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), priestatą (2,25 m. X 1,57 m.) antrame aukšte, kad atitiktų 1992-06-23 kadastro bylos duomenis. Ji siekia įgyvendinti jai įstatymų suteiktą teisę įteisinti savavališkai pastatytą priestatą gaunat statybą leidžiantį dokumentą. Tačiau tam būtinas atsakovo H. S., kaip gyvenamojo namo bendraturčio, sutikimas. 2017-07-17 ji raštu kreipėsi į atsakovą, jog būtų išduotas toks sutikimas. Atsakovas sutikimo nedavė, taip pat nenurodė jokių pagrįstų priežasčių dėl ko atsisako tai padaryti. H. S. yra puikiai žinoma, kokius statybos darbus ji siekia įteisinti (priestatas jau pastatytas), ginčo priestatas niekaip nepažeidžia jo teisių (priestatas pastatytas buvusio balkono vietoje, antrame aukšte), atsakovas daugiau kaip šešis metus nereiškė jokių prieštaravimų atliktiems statybos darbams, nenurodo svarbių priežasčių, kodėl atsisako išduoti sutikimą. Atsižvelgiant į tai, ji prašo teismo pripažinti teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą savavališkos statybos įteisinimui be bendraturčio sutikimo.
Ieškovė D. K. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogą rekonstravo ir ginčo priestatą pastatė 2010 m. Atsakovas ir jo sutuoktinė V. S. tiesiogiai stebėjo minėto gyvenamojo namo rekonstrukciją, viską žinojo apie jos vykdomus statybos darbus. Jie tuo metu gyvenamo minėtame name ir vykdomai rekonstrukcijai neprieštaravo. 2010 m. gyvenamojo namo rekonstrukciją atliko, nes stogas tuo metu praleido vandenį, medinės stogo konstrukcijos buvo visiškai sutrūnijusios. Po atliktos rekonstrukcijos gyvenamojo namo techninė būklė tapo daug geresnė, pagražėjo bendras jo vaizdas. Savavališkai ji pastatė tik priestatą antrame aukšte. Visi nesutarimai kilo prieš metus, kai ji paprašė iš atsakovo kompensuoti dalį lėšų už atliktus stogo remonto darbus. Jiems susipykus, atsakovas ją paskundė Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos. Minėtos institucijos darbuotojai ir surašė savavališkos statybos aktą dėl jos pastatyto priestato. Tačiau savavališkai pastatytas priestatas nedaro jokio įtakos atsakovo ir jo sutuoktinės teisėms, netrukdo jiems naudotis turimą gyvenamojo namo dalimi, nes jis pastatytas antrame aukšte, o H. S. ir V. S. gyvena išimtinai pirmame jo aukšte. Prieš rekonstrukciją į gyvenamojo namo pastogę buvo galima patekti iš vidaus, t.y. iš jai priklausančios gyvenamojo namo dalies. Tai galima padaryti ir dabar, ji nedaro jokių kliūčių atsakovui patekti į palėpę, jam reikia tik jos paprašyti. Kol kas tokių prašymų nėra sulaukusi. Savavališkai pastatytas priestatas nesudaro jokių kliūčių atsakovui prieiti prie kamino. Kolona laikanti priestatą taip pat niekaip nepažeidžia atsakovo ir jo sutuoktinės teisių, nes prie kolonos esančiu įėjimu į namą niekas nesinaudoja, o jeigu ir naudotųsi - kolona tam netrukdo.
Ieškovės D. K. atstovas advokatas A. G. teismo posėdžio metu teisiniais argumentais pagrindė D. K. nurodytas faktines aplinkybes ir prašė jos pareikšto ieškinio reikalavimus tenkinti visiškai.
Atsiliepimas
Atsakovas H. S. su jo atžvilgiu pareikštu ieškiniu nesutiko. 2017-09-01 pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė D. K. statybą leidžiančio dokumento namo dalies rekonstravimui nepateikė, todėl ir negavo jo sutikimo. Ieškovės argumentas, jog jis nebuvo įregistravęs paveldėjimo būdu įgytų nuosavybės teisių, yra nepagrįstas, nes jis turėjo notaro patvirtintą paveldėjimo teisės liudijimą ir su juo ieškovė privalėjo derinti tiek stogo rekonstrukciją, tiek ir priestato statybą. Ieškovės noras dabar įteisinti savavališką namo dalies rekonstrukciją neatitinka jo interesų. Jis sutikimo ieškovei neduoda todėl, kad namo dalies rekonstrukcija pablogino architektūrinę ir prekinę jo vertę, atėmė galimybę per stoglangius patekti į jam priklausančią pastogės dalį, ko pasėkoje jis negali prieiti prie dūmtraukio. Teiginiai, kad jis su ieškovės D. K. savivaliavimu šešis metus sutiko ir netgi jam pritarė, neatitinka tikrovės, nes jis tam visuomet prieštaravo.
Atsakovas H. S. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad priestatas yra sudėtinė stogo dalis, stogas buvo rekonstruotas tik siekiant pristatyti priestatą. Stogo rekonstrukcija yra padaryta taip, kad jis prarado galimybę patekti į savo pastogės dalį. Kadangi šildosi kietu kuru, krosnimi, jis dėl atliktos rekonstrukcijos negali išsivalyti dūmtraukio. Kaip buvo vykdoma stogo rekonstrukcija ir statomas priestatas jis matė, nes ten gyvena. Visi statybos darbai buvo atlikti gal 2010 m. Tuo metu stogas buvo geros būklės - danga buvo gera, medines gegnes ieškovė galėjo pakeisti ir be stogo rekonstrukcijos. Prieš stogo rekonstrukciją jis galėjo patekti į palėpę iš vidaus - buvo liukas ir kopėčios, taip pat jis galėjo patekti ir iš išorės - iš vienos stogo pusės buvo liukas, iš kitos stogo pusės - stoglangis. Dabar ieškovė jo neįsileidžia į jai priklausančias patalpas, neleidžia patekti į palėpę, o iš išorės buvusius du įėjimus ji panaikino. Taip pat rekonstrukcijos metu buvo pastatyta kolona priešais jo įėjimą į namą. Ji apriboja jo erdvę prie įėjimo, ten jis norėtų statyti naujus laiptus, tačiau dabar to padaryti negali. Iki šiol jis nesinaudojo nurodytu įėjimu, bet kažkada jam gali prireikti juo naudotis. Jis niekada nesutiko dėl stogo rekonstrukcijos. 2010 m. į jokias institucijas dėl D. K. vykdomų statybos darbų nesikreipė, nes galvojo, kad ji turi visus būtinus leidimus. Skundą parašė, kai sužinojo, kad ieškovė neturėjo leidimo stogo rekonstrukcijai.
Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų V. S. atsiliepimo į 2017-08-07 ieškovės D. K. ieškinį Kauno apylinkės teismui nepateikė.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų V. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovė nesikreipė į juos sutikimo, nors žinojo, kad H. S. yra likusios gyvenamojo namo dalies paveldėtojas. Ieškovė visą laiką tvirtino, kad turi statybos darbų atlikimui reikalingus leidimus. H. S. visą laiką prieštaravo ieškovės vykdomiems statybos darbams. Sutinka, kad 2010 m. gyvenamojo namo stogui buvo būtinas remontas, bet ne kapitalinė rekonstrukcija. Priestatas jiems mažina erdvę prieš duris, dėl stogo rekonstrukcijos jie nebegali patekti į palėpę. Anksčiau galėjo patekti į palėpę per stoglangį iš išorės arba per antro aukšto gyventojų patalpas. Dabar prie kamino per palėpę patekti negali, jiems neleidžia ieškovė.
Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2017-09-05 pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį. Pateiktame atsiliepime detaliai aprašė aplinkybes, susijusias su 2017-06-21 savavališkos statybos akto Nr. SSA-20-170621-00054 surašymu bei nurodė, kad neturi teisinio suinteresuotumo nagrinėjamos civ. bylos baigtimi, dėl ko prašo ją nagrinėti teismo nuožiūra.
Teismo posėdžio metu trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovė E. G. nurodė, kad 2017-06-21 savavališkos statybos aktas Nr. SSA-20-170621-00054 buvo surašytas tik dėl savavališkai pastatyto priestato. Jokių kitų pažeidimų, taip pat ir pažeidimų susijusių su stogo rekonstrukcija, nustatyta nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Nagrinėjamoje civ. byloje surinkti faktiniai duomenys liudija, kad ieškovei D. K. nuosavybės teise priklauso 177/322 dalys žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 55/100 dalys gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini). Likusios 145/322 dalys minėto žemės sklypo ir likusios 45/100 dalys minėto gyvenamojo namo nuosavybės teise priklauso atsakovui H. S.. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovės nuosavybės teisės į 55/100 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotos 2010-05-21, o atsakovo nuosavybės teisės į 45/100 dalis anksčiau nurodyto gyvenamojo namo buvo įregistruotos 2013-01-22.
Tarp ieškovės ir atsakovo nėra ginčo dėl to, jog dar 2010 m. D. K. atliko statybos darbus gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), t.y. pakeitė gyvenamojo namo stogo medines konstrukcijas, stogo dangą, taip pat vietoj anksčiau buvusio (sunykusio) medinio balkono liekanų suformavo priestatą. Kad buvo atlikti prieš tai nurodyti statybos darbai bei kad tai buvo padaryta būtent 2010 m., teismo posėdžio metu patvirtino tiek ieškovė D. K., tiek atsakovas H. S., tiek trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų V. S. (Lietuvos Respublikos CPK 187 str. 1 d.). Atliktų statybos darbų faktą iliustruoja ir ieškovės D. K. kartu su ieškiniu pateiktos fotonuotraukos.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2017-06-21 surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-170621-00054, kuriuo konstatavo, kad ieškovė D. K. savavališkai, neturėdama statybą leidžiančio dokumento, rekonstravo gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), t.y. statinio antrame aukšte pristatė priestatą, kurio matmenys: 2,25 m. X 1,57 m.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2017-06-22 surašė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-170622-00072, kuriuo ieškovę D. K. pareikalavo ne vėliau kaip iki 2017-12-21 išardyti vienbučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), priestatą (2,25 m. X 1,57 m.) antrame aukšte, kad atitiktų 1992-06-23 kadastro bylos duomenis. Taip pat minėtame privalomajame nurodyme buvo nurodyta, kad asmuo turi teisę kreiptis į statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Siekdama įteisinti savavališkai pastatytą gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), priestatą, t.y. siekdama gauti statybą leidžiantį dokumentą, ieškovė D. K. 2017-07-17 raštu kreipėsi į anksčiau minėto gyvenamojo namo bendraturtį - atsakovą H. S., prašydama duoti sutikimą rekonstruoti gyvenamąjį namą, prie jai priklausančios jo dalies pristatant priestatą. Atsakovas H. S. raštu pateikė atsakymą ieškovei D. K., kuriame nurodė, kad dėl sutikimo davimo jis apsispręs paaiškėjus civ. bylos Nr. 2-9193-920/2017 baigčiai, t.y. tokios sutikimo ieškovei nedavė.
Atsakovui H. S. gera valia neduodant sutikimo įteisinti savavališkai atliktą gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) rekonstrukciją, t.y. gauti statybą leidžiantį dokumentą priestato antrame aukšte statybai, ieškovė D. K. 2017-08-07 pateikė Kauno apylinkės teismui ieškinį dėl pripažinimo teisės gauti statybą leidžiantį dokumentą savavališkos statybos įteisinimui be bendraturčio sutikimo.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos CK 4.75 str. 1 d. yra nustatyta pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, pagal kurią bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu.
Vienas teisės laisvai disponuoti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimu daiktu ribojimų yra įpareigojimas statytojui gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su būsima statyba ar rekonstrukcija, t.y. bendraturčių, sutikimą (Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 27 str. 5 d. 7 p.). Teisės aktuose įtvirtintas imperatyvus reikalavimas pateikti rašytinį bendraturčio sutikimą rekonstruoti statinį suteikia teisę bendraturčiui išreikšti savo valią dėl tokios rekonstrukcijos. Bendraturtis, kaip suinteresuotas asmuo, turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti tam tikrus statybos darbus, tačiau toks atsisakymas turi būti pagrįstas realia jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš rekonstrukcijos darbų. Bendraturčio nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Bendraturčiai gali ginčyti ne teisę, bet jos įgyvendinimo būdą ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus. Esant ginčui dėl atsisakymo duoti sutikimą, teisme yra nagrinėjamos konkretaus atsisakymo priežastys. Asmuo (nagrinėjamos bylos atveju – atsakovas), neduodamas sutikimo, turi nurodyti konkrečias faktines aplinkybes ir pateikti konkrečius įrodymus joms pagrįsti (Lietuvos Respublikos CPK 178 str.), iš kurių galima būtų daryti išvadą, kad kito bendraturčio (nagrinėjamos bylos atveju - ieškovės) savavališkai pastatytas statinys - antro aukšto priestatas, iš esmės pažeidžia (arba gali pažeisti) jo teises ar įstatymo saugomus interesus.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad neteisėta statinio rekonstrukcija gali būti legalizuota tik esant dviejų būtinų juridinių faktų sutapčiai: pirma, turi būti konstatuota, kad savavališkos statybos įteisinimas esmingai nepažeis suinteresuotų asmenų teisių ir įstatymo saugomų interesų; antra, kompetentingos valstybės institucijos turi teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti atliktos rekonstrukcijos atitiktį normatyvinių statybos techninių dokumentų bei paveldosaugos ir saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2008-02-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2008; Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2014-09-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2014; Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2014-10-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014; kt.).
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl ieškovės D. K. teisės be bendraturčio, t.y. atsakovo H. S., sutikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą ir taip įteisinti savavališkai pastatytą antro aukšto priestatą, kurio matmenys: 2,25 m. X 1,57 m., kadangi bendraturtis, remdamasis jo teisių pažeidimu, atsisakė duoti tokį sutikimą. Kilus ginčui tarp bendraturčių dėl atsisakymo duoti sutikimą savavališkai pastatytam antro aukšto priestatui įteisinti, būtina nustatyti, ar atsakovo, kaip bendraturčio, atsisakymo duoti sutikimą priežastys gali būti laikomos pateisinančiomis tokį jo elgesį.
Teismas pažymi, kad ieškovė D. K. nėra paruošusi ir nėra į nagrinėjamą civilinę bylą pateikusi savavališkai antrame aukšte pastatyto priestato techninio projekto, kuris būtų parengtas pagal jau esamą faktinę padėtį. Ieškovė ir jos atstovas advokatas A. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad toks projektas bus parengtas po to, kai bus gautas bendraturčio sutikimas arba teismo tvarka bus pripažinta teisė įteisinti savavališką statybą be bendraturčio sutikimo. Atsižvelgiant į tai, teismas pažymi, kad ginčo objektas - antrame aukšte ieškovės savavališkai suformuotas priestatas - buvo pastatytas dar 2010 m. Minėto priestato matmenys yra užfiksuoti tiek savavališkos statybos akte Nr. SSA-20-170621-00054, tiek ir privalomajame nurodyme pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-170622-00072, t.y. 2,25 m. X 1,57 m. Nurodytas priestatas vizualiai yra aiškiai užfiksuotas ir matomas ieškovės D. K. pateiktuose fotonuotraukose. Remiantis tuo, konstatuotina, kad minėti faktiniai duomenys pakankamai apibūdina savavališkai pastatytą priestatą ir esminius jo architektūrinius sprendimus, nurodyti duomenys yra pakankami įvertinti, ar savavališkai pastatytas priestatas daro (gali daryti) neigiamą įtaką bendrasavininko H. S. teisėms ir interesams. Todėl tai, kad ieškovė nėra paruošusi ir nėra pateikusi savavališkai antrame aukšte pastatyto priestato techninio projekto nelaikytina kliūtimi, trukdančia išspręsti jos pareikšto materialinio reikalavimo pagrįstumą.
Kaip jau buvo minėta anksčiau, ieškovei D. K. nuosavybės teise priklauso 55/100 dalys gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), likusios 45/100 dalys minėto gyvenamojo namo nuosavybės teise priklauso atsakovui H. S.. Konkreti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu (gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini)) tvarka tarp bendraturčių nėra nustatyta, turimos nekilnojamojo turto dalys tarp bendraturčių nėra atidalintos. Tačiau tiek ieškovė D. K., tiek ir atsakovas H. S., tiek ir trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų V. S., teismo posėdžio metu patvirtino, kad D. K. faktiškai naudojasi visomis gyvenamojo namo antrojo aukšto patalpomis, o atsakovas faktiškai naudojasi visomis gyvenamojo namo pirmojo aukšto patalpomis.
Nagrinėjamoje civ. byloje surinkti faktiniai duomenys neginčijamai liudija, kad: (1) ieškovė savavališkai ginčo priestatą pastatė antrame gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), aukšte, t.y. išimtinai prie tos gyvenamojo namo dalies, kuria ji faktiškai naudojasi; (2) nurodytas priestatas yra itin mažo ploto - vos 3.53 kv.m. (2,25 m. X 1,57 m.); (3) savavališkai pastatytas priestatas yra uždengtas bendru viso gyvenamojo namo stogu, taip pat jo stabilumui užtikrinti yra sumontuota kolona (einanti nuo žemės iki antro gyvenamojo namo aukšto); (4) H. S. apie savavališkai pastatytą priestatą žinojo nuo jo pastatymo momento, t.y. nuo 2010 m., jis betarpiškai stebėjo atliekamus statybos darbus, nes nuolat gyvena gyvenamajame mane, esančiame (duomenys neskelbtini).
Atsakovo H. S. pateiktame atsiliepime nurodyti argumentai bei teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai liudija, kad pagrindiniai motyvai, dėl ko jis nesutinka išduoti ieškovei D. K. sutikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą ir įteisinti savavališkai pastatytą priestatą yra šie: (1) ieškovei atlikus gyvenamojo namo rekonstrukciją ir savavališkai pastačius priestatą vietoje sunykusio balkono, jis nebegali patekti į palėpę, nebegali prieiti prie kamino ir dūmtraukio; (2) jo nuomone, pastačius priestatą pablogėjo estetinis namo vaizdas ir sumažėjo jo vertė; (3) kolona, laikanti pastatytą priestatą, kliudo jam tinkamai naudotis įėjimu į namą, kliudo įrengti naujus laiptus.
Teismas, įvertinęs nagrinėjamoje byloje esančius įrodymus, atsakovo išdėstytus argumentus dėl galimų jo teisių pažeidimo, konstatuoja, kad H. S. neįrodė, jog D. K. savavališkai pastatytas statinys - antrame aukšte įrengtas priestatas (2,25 m. X 1,57 m.), įvardytas 2017-06-21 savavališkos statybos akte Nr. SSA-20-170621-00054, kaip nors pažeidžia jo, kaip gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčio, teises ir teisėtus interesus arba trukdo jam naudotis turima minėto gyvenamojo namo dalimi (Lietuvos Respublikos CPK 178 str.).
Kaip jau buvo minėta anksčiau, ieškovės savavališkai pastatytas priestatas yra labai nedidelio ploto - vos 3.53 kv.m. (2,25 m. X 1,57 m.), suformuotas sunykusio balkono vietoje. Nors jis ir yra uždengtas bendru gyvenamojo namo stogu, tačiau pats savaime neuždengia/neblokuoja jokių gyvenamojo namo dalių ar elementų (langų, stoglangių, liukų ar pan.), kurie leistų patekti į gyvenamojo namo pastogę ar kitą patalpą. Pastatytas priestatas yra visiškai atskiras, niekaip nesusijęs su gyvenamojo namo pastogės patalpomis. Todėl kaip nepagrįsti atmestini atsakovo H. S. argumentai, kad savavališkai pastatytas priestatas kliudo jam patekti į pastogę, kliudo išvalyti kaminą ir dūmtraukį. Teismas pažymi, kad atsakovo nurodyti argumentai dėl tariamai jo teises ir interesus pažeidžiančio, neteisėto stogo remonto, kurio metu buvo pašalinti būtent ant stogo buvę stoglangiai ir liukai, nepatenka į šios civ. bylos dalyką, nes nagrinėjamoje civ. byloje yra sprendžiamas klausimas tik dėl ieškovės D. K. savavališkai pastatyto priestato (2,25 m. X 1,57 m.) įteisinimo galimybės. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atsakingi pareigūnai, atlikę patikrinimą gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), nenustatė jokių pažeidimų, susijusių su ieškovės atliktu gyvenamojo namo stogo remontu, kas atsakovui buvo paaiškinta 2017-06-22 raštu Nr. (15.2)-2D-8915. Minėtame rašte H. S. buvo nurodyta, kad gyvenamojo namo stogo dangos keitimas - tai paprastojo remonto darbai, o stogo laikančiųjų konstrukcijų pakeitimas - tai kapitalinio remonto darbai, kuriems statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas. Atsakovas nurodyto atsakymo teisės aktų nustatyta tvarka neskundė, nors tokią galimybę turėjo.
Atsakovo argumentus, susijusius su tuo, kad ieškovei D. K. pastačius priestatą (bei atlikus stogo remonto darbus) pablogėjo viso gyvenamojo namo estetinis vaizdas ir sumažėjo jo vertė, teismas laiko subjektyvaus pobūdžio, iš esmės deklaratyviais, neparemtais jokiais faktiniais duomenimis. Remiantis elementariais logikos dėsniais yra akivaizdu, kad pakeitus namo stogo dangą nauja danga, pakeitus naujomis susidėvėjusias stogo laikančiąsias konstrukcijas, ieškovei atnaujinus gyvenamojo namo dalį, kuria ji naudojasi (t.y. antrą aukštą apkalus naujomis medinėmis dailylentėmis), gyvenamojo namo techninė būklė pagerėjo, kartu išaugo, o ne sumažėjo, kaip kad teigia atsakovas, jo vertė. Tai, kad atsakovui galimai ieškovės savavališkai pastatytas priestatas yra neestetiškas (negražus), negali būti pripažįstama pagrįsta ir svarbia priežastimi neleisti jai gauti statybą leidžiantį dokumentą ir įteisinti savavališką statybą.
Teismo vertinimu ir ieškovės D. K. pastatyta kolona, tarnaujanti kaip atraminė sija ir laikanti savavališkai pastatytą priestatą, nedaro jokios neigiamos įtakos atsakovo H. S., kaip gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies savininko teisėms tinkamai naudotis turima nekilnojamojo turto dalimi. Iš ieškovės kartu su ieškiniu pateiktų fotonuotraukų akivaizdu, kad kolona niekaip netrukdo tinkamai naudotis po savavališkai pastatytu priestatu esančiu įėjimu į pirmo aukšto patalpas, kuriuo atsakovas, be kita ko faktiškai ir nesinaudoja (tai jis pats patvirtino teismo posėdžio metu). Nagrinėjamoje civ. byloje nėra jokių duomenų, kad minėta kolona yra pastatyta atsakovui H. S. priklausančioje žemės sklypo dalyje, nes žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), tarp bendraturčių taip pat nėra padalintas, nėra nustatyta ir naudojimosi juo tvarka. Pastatyta kolona negadina ir estetinio gyvenamojo namo vaizdo (ji nedidelė, medinė, tinkamai įsilieja į bendrą namo architektūrą).
Teismas reikšminga aplinkybe laiko ir tai, kad atsakovas H. S. nuo 2010 m. žinojo apie ieškovės atliktus statybos darbus (pakeistą stogo dangą ir laikančiąsias konstrukcijas; savavališkai pastatytą priestatą; pastatytą koloną), tačiau iki pat 2017 m. pradžios nereiškė D. K. jokių pretenzijų dėl atliktų statybos darbų. Toks H. S. elgesys liudija, kad ieškovės atlikti darbai, daugiau kaip šešis metu jam netrukdė tinkamai naudotis turima gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalimi, nedarė jokios įtakos jo, kaip minėto gyvenamojo namo bendraturčio, teisėms. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovas pirmąjį skundą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos 2017-01-23 pateikė dėl D. K. galimai neteisėtai pastatytos verandos, kertamų medžių bei kitų kiemo tvarkymo darbų. Sekantį skundą H. S. 2017-04-06 Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pateikė dėl D. K. galimai neteisėtai pastatytų statinių (ūkinio pastato ir tvoros pamato) bei kasamų duobių. Ir tik galiausiai sekė atsakovo skundas dėl D. K. galimai neteisėtai atliktos stogo rekonstrukcijos ir priestato statybos. Toks atsakovo H. S. elgesys liudija apie konfliktiškus jo ir kito bendraturčio (ieškovės D. K.) santykius, norą visais įmanomais būdais trukdyti ieškovei tinkamai naudotis, valdyti ir disponuoti jai priklausančia nekilnojamojo turto dalimi.
Teismas atkreipia dėmesį ir pažymi, kad nagrinėjamoje civ. byloje yra sprendžiama tik dėl pirmosios sąlygos savavališkai pastatyto (rekonstruoto) statinio - gyvenamojo namo priestato - įteisinimo, t.y. sprendžiama ar savavališkos statybos įteisinimas esmingai nepažeis suinteresuotų asmenų (šiuo atveju - atsakovo H. S.) teisių ir įstatymo saugomų interesų. Tuo tarpu dėl antrosios savavališkos statybos įteisinimo sąlygos, t.y. atliktos rekonstrukcijos atitikties normatyvinių statybos techninių dokumentų bei paveldosaugos ir saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, spręs kompetentingos valstybės institucijos, ieškovei D. K. parengus savavališkai pastatyto statinio - gyvenamojo namo priestato - techninį projektą bei pateikusi visus kitus būtinus dokumentus, reikalingus statybą leidžiančiam dokumentui gauti. Kadangi atliktos rekonstrukcijos ar statybos darbų atitiktį viešosios teisės normų reikalavimams Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka pagal savo kompetenciją vertina atitinkamos kompetentingos institucijos ir subjektai jau turėdami bendraturčių sutikimą (nes pagal Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 27 str. 5 d. 7 p. bendraturčio sutikimas pateikiamas kartu su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą), todėl jos, nustačiusios neatitiktis, įpareigoja tokias neatitiktis pašalinti, o to nepadarius - neišduoda statybą leidžiančio dokumento ir neleidžia įteisinti savavališkos statybos darbų (Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 27 str. 9 d. - 20 d.). Taigi šių institucijų tikrinamos atitikties teisės aktų reikalavimams teismas nevertina.
Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir išdėstytais motyvais, teismas sprendžia, kad ieškovės D. K. pareikštas ieškinys yra pagrįstas. Todėl ieškovei pripažintina teisė be bendraturčio H. S. sutikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), antrame aukšte savavališkai pastatytam priestatui, kurio statyba konstatuota 2017-06-21 savavališkos statybos aktu Nr. SSA-20-170621-00054, įteisinti.
Teismas, išnagrinėjęs civ. bylą privalo paskirstyti šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d. numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, teismas priteisia iš antrosios šalies.
Ieškinį patenkinus, ieškovei D. K. iš atsakovo H. S. priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos - 75,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 500,00 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d.).
Tenkinus ieškovės D. K. 2017-08-07 ieškinį, valstybei iš atsakovo H. S. priteistinos ir teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidos - 8,28 EUR (Lietuvos Respublikos CPK 92 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Pripažinti D. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) teisę be bendraturčio H. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) sutikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), antrame aukšte savavališkai pastatytam priestatui, kurio statyba konstatuota 2017-06-21 savavališkos statybos aktu Nr. SSA-20-170621-00054, įteisinti.
Priteisti D. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš H. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) patirtas bylinėjimosi išlaidas - 75,00 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) sumokėto žyminio mokesčio ir 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Priteisti valstybei iš H. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidas - 8,28 Lt (aštuonis eurus ir 28 ct.). Nurodyta suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas - 5660).
Sprendimas per 30 d. (trisdešimt dienų) nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.