Tauragės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. R. atstovės advokatės I. G. pareiškimą suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje (CPK 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjos tėvai buvo B. R. ir J. R.. Tėvai susituokė (duomenys neskelbtini)Gyvenant santuokoje pareiškėjos tėvai įgijo nekilnojamąjį turtą adresu (duomenys neskelbtini).

Byloje nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos mama B. R.. Po B. R. mirties tik pareiškėjos tėvas ir toliau rūpinosi visais paliktais mamos ir sutuoktinės asmeniniais, namų apyvokos bei apstatymo daiktais, bei likusiu aukščiau nurodytu nekilnojamuoju turtu. Tėvas liko gyventi santuokos metu įgytame gyvenamajame būste, adresu(duomenys neskelbtini), mokėjo visus su nekilnojamuoju turtu susijusius mokesčius, rūpinuosi juo, jį prižiūrėjo iki savo mirties (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu faktiškai priėmė sutuoktinei priklausančius asmeninius daiktus ir 1/2 dalį jai priklausančių namų apyvokos daiktų, baldų.

Iš Šilutės rajono savivaldybės administracijos Saugų seniūnijos seniūno pažymos matyti, kad sutuoktiniai J. R. ir B. R. gyveno kartu ir vedė bendrą namų ūkį (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinės B. R. mirties (duomenys neskelbtini) J. R. liko gyventi ten pat, rūpinosi, prižiūrėjo ir toliau valdė santuokinį turtą iki savo mirties (duomenys neskelbtini).

Iš 2004 m. balandžio 20 d. Klaipėdos apskrities sprendimo Nr. 33-8557 matyti, kad po pareiškėjos mamos mirties B. R. vardu buvo atkurta nuosavybės teisė į 2,00 ha žemės, 1,23 ha miško, adresu(duomenys neskelbtini). Pareiškėja šiuo metu neturi galimybės paveldėti šios teisės, kadangi tėvas po savo mamos ir sutuoktinės mirties įstatymų nustatyta tvarka nesikreipė į notarą dėl jos palikimo priėmimo.

Byloje nustatyta, kad po B. R. mirties tik pareiškėjos tėvas rūpinosi jos paliktais asmeniniais, namų apyvokos bei apstatymo daiktais, bei likusiu santuokos metu įgytu nekilnojamuoju turtu savo mirties(duomenys neskelbtini).

Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 1.63 straipsnio 1 dalis). Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse – priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą yra turtinė teisė, todėl mirus šios teisės turėtojui ji tampa palikimo dalimi ir paveldima bendra tvarka. Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Byloje nėra pateikta duomenų, jog po B. R. mirties (duomenys neskelbtini), notaro biure būtų užvesta paveldėjimo byla ir išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Šilutės rajono savivaldybės administracijos Saugų seniūnijos seniūno pažyma taip pat patvirtina, kad po sutuoktinės B. R. mirties (duomenys neskelbtini), J. R. ir toliau liko gyventi adresu (duomenys neskelbtini) rūpinosi, prižiūrėjo ir toliau valdė santuokinį turtą iki savo mirties (duomenys neskelbtini).

Iš pateiktų į bylą duomenų teismas daro išvadą, kad po palikėjos B. R., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, palikimą priėmė, valdė, juo naudojosi jos sutuoktinis J. R. iki savo mirties

Taip pat nustatyta, kad per visą laikotarpį nuo palikėjos B. R. mirties jokie kiti potencialūs įpėdiniai neginčijo aplinkybės, kad J. R. pradėjo mirusiosios turtą valdyti kaip savo iš karto po palikėjos mirties, taip pat jokie kiti potencialūs įpėdiniai nepareiškė prieštaravimų dėl teisės paveldėti palikėjos vardu valdyto turto.

Esant šiems įrodymams nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas paveldėjimo teisės liudijimo gavimui, turtinėms teisėms realizuoti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad po B. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jos palikimą priėmė ir faktiškai valdė jos sutuoktinis J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iki savo mirties (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.