Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Z. gynėjo advokato Regimanto Špelverio ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus apeliacinius skundus dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 11 d. nuosprendžio, kuriuo R. Z. pripažintas kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 str. 2 d. ir jam paskirtas laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams;

pagal BK 300 str. 3 d. ir jam paskirtas laisvės atėmimas 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 8 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant jį 1 metus 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui priteista 19 395,25 Eur turtinės žalos atlyginimui. Likusi ieškinio dalis atmesta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. Z. nuteistas už tai, kad 2008 m. birželio 5 d. žinodamas, kad jo žmona R. Z. yra nėščia, siekdamas savo naudai įgyti turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą ir jį užvaldyti, tai yra teisę iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) biudžeto gauti motinystės (tėvystės) pašalpas, šiems tikslams įgyvendinti panaudojant savo įkurtą ir faktiškai valdytą juridinį asmenį „(duomenys neskelbtini)“ filialą, į. k. (duomenys neskelbtini), (nuo 2013 m. vasario 20 d.), registruoto (duomenys neskelbtini), būdamas „(duomenys neskelbtini)“ filialo (nuo 2007 m. sausio 16 d. iki 2009 m. rugpjūčio 31 d.), registruoto (duomenys neskelbtini), steigėju ir faktiniu vadovu bei įgaliotu asmeniu, VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriui asmeniškai pateikė žinomai neteisingus duomenis apie gautą darbo užmokestį iš „(duomenys neskelbtini)“ filialo už tą laikotarpį, už kurį skaičiuojama motinystės (tėvystės) pašalpa:

ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje kompiuterinės technikos pagalba surašė ir grafoje „atsakingas asmuo R. Z.“ pasirašė 2008 m. liepos 15 d. pranešimą apie „(duomenys neskelbtini)“ filialo apdraustuosius už 2008 m. II ketvirtį Nr. (duomenys neskelbtini), forma SAM su priedais SAMF4 ir SAM3SD, melagingai nurodydamas, kad 2008 m. II ketvirtį jis gavo 9 800 Lt pajamų, nuo kurių į VSDFV biudžetą apskaičiuota 3 330, 04 Lt įmokų;

tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą ir suvokdamas, kad „(duomenys neskelbtini)“ filialas jokios veiklos nevykdo ir jis kaip atsakingas asmuo jokio atlygio iš filialo negauna, VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriui asmeniškai pateikė žinomai neteisingus duomenis apie gautą darbo užmokestį iš „(duomenys neskelbtini)“ filialo už tą laikotarpį, už kurį skaičiuojama motinystės (tėvystės) pašalpa: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje kompiuterinės technikos pagalba surašė ir grafoje „atsakingas asmuo R. Z.“ pasirašė 2008 m. spalio 15 d. pranešimą apie „(duomenys neskelbtini)“ filialo apdraustuosius už 2008 m. III ketvirtį Nr. (duomenys neskelbtini), forma SAM su priedais SAMF4 ir SAM3SD, melagingai nurodydamas, kad 2008 m. III ketvirtį jis gavo 23 727,27 Lt pajamų, nuo kurių į VSDFV biudžetą apskaičiuota 8 062, 53 Lt įmokų;

tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą ir suvokdamas, kad jis neturi teisės į tėvystės pašalpą, 2009 m. sausio 10 d. gimus vaikui, asmeniškai 2009 m. kovo 30 d. pateikė VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriui paties užpildytą ir pasirašytą prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, kartu pateikdamas 2009 m. kovo 30 d. NPD prašymą be numerio, vaiko gimimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, darbo užmokesčio 2009 m. kovo 30 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) bei prašymą pinigus pervesti į jo asmeninę sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas (duomenys neskelbtini) banke, pagal kuriuos VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriaus direktoriaus pavaduotoja N. S. R. Z. apgaulės įtakoje, manydama, kad jis turi teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą, 2009 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) perskaičiavimo 2010 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir perskaičiavimo 2010 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) iš viso skyrė 108 570,13 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą už laikotarpį nuo 2009 m. kovo 30 d. iki 2011 m. sausio 10 d., iki vaikui sukaks dveji metai, t. y. apgaule savo naudai įgijo turtinę teisę į jam nepriklausantį didelės vertės – 31 444,08 Eur (108 570,13 Lt) svetimą turtą ir laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 30 d. iki 2011 m. sausio 10 d. realiai įgijo didelės vertės VSDFV biudžeto turtą – 19 395,25 Eur (66 967,91 Lt), išskaičius gyventojų pajamų mokestį ir padarė 19 395,25 Eur turtinę žalą.

Be to, R. Z. nuteistas už tai, kad suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo: 2008 m. birželio 5 d., žinodamas, kad jo žmona R. Z. yra nėščia ir norėdamas nepagristai gauti motinystės (tėvystės) pašalpą iš VSDFV biudžeto, būdamas veiklos nevykdančios „(duomenys neskelbtini)“ filialo (nuo 2007 m. sausio 16 d. iki 2009 m. rugpjūčio 31 d.), reg. (duomenys neskelbtini), steigėju ir faktiniu vadovu bei įgaliotu asmeniu, iš anksto žinodamas, kad filialas jokios ūkinės–ekonominės veiklos nevykdo, jis atlyginimo negauna ir turėdamas tikslą apgaule, savo naudai įgyti turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą ir jį užvaldyti, tai yra teisę iš VSDFV biudžeto gauti motinystės (tėvystės) pašalpas, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo:

iš anksto žinodamas, kad „(duomenys neskelbtini)“ filialas jokios veiklos nevykdo, jis atlyginimo negauna ir neturi teisės gauti išmokas, VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriui asmeniškai pateikė žinomai neteisingus duomenis apie gautą darbo užmokestį iš „(duomenys neskelbtini)“ filialo už tą laikotarpį, už kurį skaičiuojama motinystės (tėvystės) pašalpa, t. y. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje kompiuterinės technikos pagalba surašė ir savo ranka grafoje „atsakingas asmuo R. Z.“ pasirašė 2008 m. liepos 15 d. pranešimą apie „(duomenys neskelbtini)“ filialo apdraustuosius už 2008 m. II ketvirtį Nr. (duomenys neskelbtini), forma SAM su priedais SAMF4 ir SAM3SD, kuriose įtvirtinti žinomai neteisingi duomenys apie tai, kad 2008 m. II ketvirtį jis gavo 9 800 Lt pajamų, nuo kurių į VSDFV biudžetą apskaičiuota 3 330, 04 Lt įmokų;

tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą ir suvokdamas, kad „(duomenys neskelbtini)“ filialas jokios veiklos nevykdo ir jis kaip atsakingas asmuo jokio atlygio iš filialo negauna ,VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriui asmeniškai pateikė žinomai neteisingus duomenis apie gautą darbo užmokestį iš „(duomenys neskelbtini)“ filialo už tą laikotarpį už kurį skaičiuojama motinystės (tėvystės) pašalpa, t. y. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje kompiuterinės technikos pagalba surašė ir savo ranka grafoje „atsakingas asmuo R. Z.“ pasirašė 2008 m. spalio15 d. pranešimą apie „(duomenys neskelbtini)“ filialo apdraustuosius už 2008 m. III ketvirtį Nr. (duomenys neskelbtini), forma SAM su priedais SAMF4 ir SAM3SD, kuriose įtvirtinti žinomai neteisingi duomenys apie tai, kad 2008 m. III ketvirtį jis gavo 23 727, 27 Lt pajamų, nuo kurių į VSDFV biudžetą apskaičiuota 8 062,53 Lt įmokų;

tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriui asmeniškai 2009 m. kovo 30 d. kartu su prašymu skirti motinystės (tėvystės) pašalpą Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė žinomai neteisingus duomenis apie gautą darbo užmokestį iš „(duomenys neskelbtini)“ filialo, t. y. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje kompiuterinės technikos pagalba pagamino ir savo ranka grafoje „L. e. p. direktorius R. Z.“ pasirašė 2009 m. kovo 30 d. pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) apie jo paties gautą 39 394,97 Lt atlyginimą „(duomenys neskelbtini)“ filiale už laikotarpį nuo 2008 m. birželio 1 d. iki 2009 m. vasario 28 d.; be to jis VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriui asmeniškai 2009 m. balandžio 2 d. pateikė žinomai neteisingus duomenis apie gautą darbo užmokestį iš „(duomenys neskelbtini)“ filialo, t. y. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje kompiuterinės technikos pagalba pagamino ir savo ranka grafoje „L. e. p. direktorius R. Z.“ pasirašė 2009 m. kovo 31 d. pranešimą be numerio apie jo paties gautą 1 023,91 Lt atlyginimą „(duomenys neskelbtini)“ filiale už laikotarpį nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2009 m. kovo 29 d.; be to jis VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriui asmeniškai 2009 m. balandžio 2 d. pateikė žinomai neteisingus duomenis apie gautą darbo užmokestį iš „(duomenys neskelbtini)“ filialo, t. y. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje kompiuterinės technikos pagalba pagamino ir savo ranka grafoje „L. e. p. direktorius R. Z.“ pasirašė 2009 m. kovo 31 d. pranešimą be numerio apie jo paties gautą 107,78 Lt atlyginimą „(duomenys neskelbtini)“ filiale už laikotarpį nuo 2009 m. kovo 30 d. iki 2009 m. kovo 31 d., kuriais remiantis VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriaus direktoriaus pavaduotoja N. S. 2009 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) perskaičiavimo 2010 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir perskaičiavimo 2010 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) iš viso jam skyrė 31 444,08 Eur (108 570,13 Lt) motinystės (tėvystės) pašalpą už laikotarpį nuo 2009 m. kovo 30 d. iki 2011 m. sausio 10 d., iki vaikui sukaks dveji metai ir jis įgijo teisę į jam nepriklausančią didelės vertės 31 444,08 Eur (108 570,13 Lt) motinystės (tėvystės) pašalpą ir laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 30 d. iki 2011 m. sausio 10 d. realiai apgaulės būdu savo naudai įgijo 19 395,25 Eur (66 967,91 Lt), išskaičius gyventojų pajamų mokestį, svetimą turtą, tokiu būdu R. Z. suklastojo tikrus dokumentus ir šiuos suklastotus dokumentus panaudojo padarydamas didelę žalą Valstybės socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui.

Dėl „(duomenys neskelbtini)“ filialo ūkinės finansinės veiklos ir finansinės padėties skunde pažymima, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog specialisto išvada, kuria remiamasi konstatuojant ūkinės veiklos nevykdymo aplinkybę, yra sąlyginė, paremta tik buhalterinės apskaitos teisiniu reglamentavimu, nevertinant faktinių aplinkybių. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad šioje byloje nėra „(duomenys neskelbtini)“ filialo vadovo O. P. paaiškinimo ar kokio nors kito rašto dėl buhalterinės apskaitos dokumentų buvimo vietos, kiekio ir pan., o tai kelia pagrįstų abejonių dėl atsakomybės klausimo kėlimo O. P. dėl neišsaugotų buhalterinės apskaitos dokumentų. Be to, pabrėžiama, kad teismas nevertino R. Z. pateiktų dokumentų vien todėl, kad jie yra 2007 metų. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad R. Z. nėra atsakingas už buhalterinių apskaitos dokumentų vedimą, registrus, jų išsaugojimą.

Apibendrindamas gynėjas nurodo, kad specialisto išvados (pateikta tik Buhalterinės apskaitos įstatymo apimtyje, nesant pateiktų filialo buhalterinės apskaitos dokumentų), liudytojos E. V. parodymų apie jos manymą ir prielaidas dėl vykdytos filialo veiklos ir išmokėtų sumų (nuo 2007 m. spalio mėnesio ji filialo veikloje nedalyvavo ir tolimesnių veiksmų nežino), negalima vertinti dėl to, kad nurodyti duomenys neturi sąsajų su filialo vykdyta veikla. Gynėjo teigimu, šie duomenys, kuriais teismas grindė savo nuosprendį, nei patvirtina, nei paneigia aplinkybių apie vykdytus susitarimus dėl aliejų pirkimo-pardavimo buvimo/nebuvimo. Šiuo aspektu gynėjas taip pat atkreipia dėmesį, kad teismas kritiškai vertino R. Z. pateiktus dokumentus apie aliejaus pirkimo-pardavimo aplinkybes, tačiau būtent šias aplinkybes ir patvirtino liudytojas V. S. teisiamojo posėdžio metu. Skunde pastebima, kad byloje nėra nustatyta ir/ar pateikta duomenų, kad šis asmuo negalėtų disponuoti tokiomis lėšomis ar vykdyti tokio tipo verslo.

Skunde gynėjas pažymi, kad esant tokiai situacijai, kai nėra apklaustas filialo faktinis direktorius O. P., nėra filialo dokumentų, būtina vadovautis esamais tiek liudytojų, tiek ir paties kaltinamojo paaiškinimais. Gynėjo manymu, akivaizdu, kad R. Z. darbo santykiai nebuvo fiktyvūs, o jo gauto darbo užmokesčio priedas, nors ir galėtų būti vertinamas kaip per didelis, tačiau darbo užmokesčio dydis yra dviejų šalių – darbdavio ir darbuotojo – susitarimo dalykas, juo labiau, kad kaip ir paaiškino R. Z., jis už savo verslo vykimus į (duomenys neskelbtini) valstybes, komandiruotes jokio darbo užmokesčio negavo, buvo susitarta, kad turint pinigų, bus išmokėtas tam tikras darbo užmokesčio priedas. Taigi, gynėjo teigimu, pagal esamus duomenis pagrindo išvadai, kad tokio dydžio atlyginimo priedas objektyviai buvo neįmanomas, nėra. Gynėjo nuomone, akivaizdu, kad filiale nesant tvarkos dėl buhalterinių apskaitos dokumentų tvarkymo, saugojimo, jų pateikimo institucijoms, logiškai paaiškinamas dalykas, kad pats darbuotojas (kad ir faktinis filialo vadovas) rūpinasi, jog pastarojo darbo užmokestis būtų tinkamai užfiksuotas ir apskaitytas pas mokesčių administratorių, o tai paaiškina aplinkybę, kodėl pats R. Z. teikė duomenis apie jo gauto darbo užmokesčio priedą bei mokėjo nuo jo priklausančius mokesčius.

Apibendrindamas gynėjas daro išvadą, kad vadovautis tik specialisto išvada, kurioje nurodoma, kad nesant dokumentų nėra galimybės nustatyti filialo finansinės veiklos, liudytojos E. V. parodymais, kuri filialo veikloje dalyvavo tik iki 2007 m. spalio mėn., bei mokesčių administratoriaus pateiktais duomenimis apie tai, kad deklaracijos neteiktos, o kurios pateiktos neparodo finansinių filialo galimybių, prieštarautų įrodymų vertinimo, įrodymų pakankamumo kriterijui (BPK 20 str.), juos vertinant per R. Z. kvalifikuojamų nusikalstamų veikų dispozicijų turinį.

Atsiliepimu į nuteistojo R. Z. gynėjo advokato Regimanto Špelverio apeliacinį skundą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyrius prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, nes Mažeikių rajono apylinkės teismas tinkamai įvertino sutrinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo nusikalstamas veikas pagal BK 182 str. 2 d. ir BK 300 str. 3 d.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo R. Z. gynėjas prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė abu apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. Z. gynėjo advokato Regimanto Špelverio apeliacinis skundas atmetamas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pateiktame nuteistojo R. Z. gynėjo advokato R. Špelverio apeliaciniame skunde nesutinkama su Mažeikių rajono apylinkės teismo išvada, kad R. Z. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 2 d. ir BK 300 str. 3 d., tai iš esmės grindžiant tuo, jog R. Z. „(duomenys neskelbtini)“ filiale dirbo ne fiktyviai, o nurodyto dydžio atlyginimo priedas objektyviai buvo įmanomas.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, kaltinant asmenį, kad jis apgaule neteisėtai siekė gauti ar padidinti motinystės (tėvystės) pašalpą, būtina nustatyti jo darbo santykių fiktyvumo faktą (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-243/2012, Nr. 2K–503/2011, 2K-38/2011, 2K-331/2011, 2K-448/2010, 2K-606/2010). Jeigu kaltininkas fiktyviai įdarbinamas ir surašomi bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pateikiami suklastoti dokumentai, nurodant tokio asmens darbo faktą, laikotarpį, kurį jis dirbo, ir pajamas, kurie pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą jam suteikia teisę į atitinkamo dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą, veika kvalifikuojama kaip sukčiavimas.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. Z. realiai „(duomenys neskelbtini)“ filiale nedirbo.

Teisiamojo posėdžio metu specialistė paaiškino, kad įmonės veikla – tai bet kokio pobūdžio komercinė ar gamybinė veikla, kuria siekiama gauti ar uždirbti pajamų, ar kokios kitos ekonominės naudos, ir tokios veiklos metu yra rašomi buhalteriniai pirminiai apskaitos dokumentai, tvarkoma buhalterinė apskaita, mokesčių administratoriui teikiamos deklaracijos ir mokami mokesčiai (5 t., 60 b. l.). Iš byloje esančios medžiagos: liudytojos E. V. parodymų, specialisto išvados ir pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu specialistės duotų paaiškinimų, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) (duomenys neskelbtini) skyriaus pateiktų duomenų, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) pateiktų duomenų, operatyvaus patikrinimo pažymos, matyti, kad „(duomenys neskelbtini)“ filialas mokesčių nemokėjo, nevykdė įpareigojimų teikti valstybės institucijoms duomenis, deklaracijas, teikė tik duomenis „Sodrai“ apie draudžiamus asmenis, nes tai buvo reikalinga nusikalstamai veikai vykdyti. Pažymėtina, kad finansines ataskaitas, kuriose įrašytos draudžiamosios pajamos, nuo kurių paskaičiuotos įmokos, Sodrai teikė pats R. Z. (5 t., 61 b. l.).

Be to, iš VMI operatyvaus patikrinimo pažymos matyti, kad patikrinimo metu buvo ne tik atlikta kompiuterinėse duomenų bazėse turimos informacijos analizė, bet ir apsilankyta įmonės patalpose (deklaruoto biuro adresu), kalbėtasi su ten veikiančios patalpų nuomotojų bendrijos pirmininku, taip pat apsilankyta įmonės registravimo adresu, kur buvo kalbėtasi su gyventojais, Seniūnijos administracijos, ten veikiančio Lietuvos pašto padalinio darbuotojais, tačiau jokie įmonės veiklos vykdymo požymiai nenustatyti. Pastebėtina, kad laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 13 d. iki 2009 m. kovo 31 d. įmonėje buvo įdarbinti tik trys darbuotojai, vėliau įmonėje įdarbintų asmenų nebuvo (2 t., 72–74 b. l.). AB (duomenys neskelbtini) bankas 2013 m. gegužės 23 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė informaciją, kad laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2011 m. sausio 1 d. „(duomenys neskelbtini)“ filialas atidarytoje sąskaitoje operacijų nevykdė (2 t., 107 b. l.). Teisėjų kolegijos nuomone, minėtų duomenų visuma patvirtina, kad „(duomenys neskelbtini)“ filialas veiklos nevykdė.

Pirmosios instancijos teismas įvertino ir R. Z. pateiktus dokumentus, kurie, anot jo, patvirtina, kad „(duomenys neskelbtini)“ vykdė ūkinę komercinę veiklą, t. y. 2008 m. sausio 11 d. pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos R. Z., atstovaujančio „(duomenys neskelbtini)“ filialą, su V. S., kopiją; 2008 m. sausio 17 d. pinigų priėmimo kvito, serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kopiją; 2008 m. lapkričio 5 d. pinigų grąžinimo patvirtinimo kopiją; 2007 m. gruodžio 17 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją (5 t., 36–37, 38, 39, 40–47 b. l.). Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nesant pateiktų šių dokumentų originalų ar nustatyta tvarka patvirtintų kopijų, minėti dokumentai nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad buvo vykdoma ūkinė komercinė veikla. Nors apeliantas skunde pažymi, kad šių tikrumas buvo patikrintas teisiamojo posėdžio metu apklausus V. S. kaip liudytoją, tačiau V. S. parodymai nevisiškai atitinka R. Z. parodymus. R. Z. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad per vieną dalykinį susitikimą (duomenys neskelbtini) susipažino su vyruku, su pastaruoju išsikalbėjo, ir jį domino tuo metu populiarus dalykas (duomenys neskelbtini) – aliejus (5 t., 27 b. l.). Tačiau V. S. nurodė, kad susipažino su R. Z. 2002 metais, kai gyveno (duomenys neskelbtini), o paskui netikėtai susitiko su juo ir papasakojo savo norus (6 t., 44 b. l.). Taip pat kelia abejonių ir tai, jog nors sandorio suma buvo didelė, V. S. pas R. Z. ofise nebuvo, susitikdavo mieste, kavinėje (6 t., 45 b. l.). Kadangi pinigus V. S. tiek sumokėjo, tiek gavo grynaisiais, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pinigų mokėjimai, priėmimai ir grąžinimai turėjo būti įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą. Tačiau šių finansinių operacijų nepatvirtina jokie objektyvūs įrodymai. Dėl sutarties su (duomenys neskelbtini) įmone (5 t., 40–47 b. l.) pažymėtina, kad iš sutarties akivaizdu, jog joje yra numatyti tik įsipareigojimai tiekti ir įsipareigojimai priimti prekes, tačiau ši sutartis nesuteikia jokios informacijos apie tai, kokie vyko pirkimai.

Vertinant sutartį dėl aliejų pirkimo su V. S. taip pat pabrėžtina, kad specialistė teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog įmonės, kurioje dirbo R. Z., nuostatuose buvo nurodyta tokia veikla: statyba, krovinių pervežimo, transporto agentų veikla, o aliejaus pirkimas–pardavimas nebuvo numatytas (6 t., 46 b. l.). E. V. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad įmonė užsiėmė statybomis, o 2008 m. sausio 11 d. pirkimo-pardavimo sutartis su V. S. jai nežinoma, nebuvo minties užsiimti tokia prekyba (5 t., 91 b. l.). Nors apeliantas skunde kelia abejones dėl E. V. parodymų patikimumo ir logiškumo, tačiau vien tai, kad E. V. nieko nežino apie O. P. nuo to laiko, kai jis išvažiavo iš Lietuvos (5 t., 93 b. l.), neleidžia daryti išvadų dėl jos parodymų nepatikimumo. Pastebėtina, kad nors O. P. buvo jos pažįstamas (5 t., 91 b. l.), tačiau byloje nėra duomenų, kad ji su juo palaikė draugiškus ryšius. Be to, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu R. Z. gynėjas taip pat nurodė, kad nei jis, nei R. Z. jokių duomenų apie minėtą asmenį neturi. Iš tiesų, E. V. nurodė, jog įsidarbino „(duomenys neskelbtini)“ filiale 2007 m. liepos mėnesį buhaltere (5 t., 91 b. l.), o nuo 2007 m. spalio mėnesio dėl gyvenime atsiradusių problemų nieko nebedarė (5 t., 91 b. l.). Tačiau iš E. V. parodymų matyti, kad dar jai dirbant, 2007 metų rugsėjo mėnesio pabaigoje, baigėsi O. P. viza ir jis išvyko į gimtinę. E. V. nurodė, kad vėliau prasidėjo krizė, jos žiniomis, maždaug nuo spalio mėnesio įmonė nieko nebedarė (5 t., 91 b. l.), taip pat pažymėjo, kad nuo tada, kai įmonė nebevykdė veiklos, realiai niekas jai pinigų nemokėjo (93 b. l.). Tačiau iš byloje esančių finansinių ataskaitų ir SAM pranešimų apie apdraustųjų pajamas ir nuo jų apskaičiuotas valstybinio socialinio draudimo įmokas matyti, kad E. V., kaip ir O. P., ir toliau buvo nurodomi kaip apdraustieji asmenys (2 t., 85–94 b. l.). Pažymėtina, kad lyginant 2008 m. I. ketv. draudžiamąsias pajamas su 2008 m. II ir III ketvirčiu, akivaizdu, kad tiek E. V., tiek O. P. deklaruotos pajamos sumažėjo (2 t., 78, 81, 84 b. l.) ir tik R. Z. deklaruotos draudžiamosios pajamos ženkliai padidėjo – atitinkamai 8 ir 19 kartų (2 t., 68 b. l.), t. y. padidėjo būtent draudžiamuoju laikotarpiu, kurio pagrindu R. Z. buvo apskaičiuota motinystės (tėvystės) pašalpa.

Atkreiptinas dėmesys ir į paties R. Z. parodymų nenuoseklumą. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu R. Z. neužsiminė apie aliejaus pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą, nurodė tik tai, kad filialas vykdė darbą statybos sektoriuje, dizaino srityje (2 t., 198 b. l.), jo darbo laikotarpiu buvo sudaryta daug sutarčių su gamintojais ir didmenininkais (duomenys neskelbtini) dėl baldų tiekimo į (duomenys neskelbtini) (2 t., 197 b. l.), teigė manantis, jog jam buvo išmokėtas toks didelis atlyginimas už darbo rezultatus, už sudarytas sutartis su (duomenys neskelbtini) įmonėmis (2 t., 198 b. l.). Tačiau teisiamojo posėdžio metu jau nurodė naujas aplinkybes apie tai, kad buvo sudaryta sutartis dėl aliejų, gautas avansas ir konkrečiai iš tos sumos jam buvo išmokėtas atlyginimas ir sumokėti mokesčiai (5 t., 27 b. l.), taip pat teigė, kad įmonė atlygindavo išlaidas, patirtas dėl skraidymo (5 t., 27–28 b. l.). Nors R. Z. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad filialo finansiniai rodikliai buvo geri, turėjo daug užsakovų (2 t., 198 b. l.), apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad R. Z. darbo užmokesčio negavo, buvo sutarta, kad, kai „ateis“ pinigai, tai ir bus išmokėtas tam tikras darbo užmokesčio priedas, o tai kelia abejonių dėl to, ar įmonė tikrai turėjo daug užsakovų ir ar įmonės finansinės galimybės galėjo leisti išmokėti R. Z. tokio dydžio priedą.

Apeliantas skunde taip pat pažymi, kad teismas nevertino R. Z. gautų dokumentų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju tiriamasis laikotarpis buvo nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. Taigi, 2007 metų dokumentai negali nei patvirtinti, nei paneigti aplinkybės, kad filialas tiriamuoju laikotarpiu vykdė ūkinę komercinę veiklą. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad minėti dokumentai yra teisiškai nereikšmingi.

Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad darbo užmokesčio dydis yra dviejų šalių – darbdavio ir darbuotojo – susitarimo dalykas ir vien tai, kad motinystės (tėvystės) pašalpai gauti reikšmingu laikotarpiu asmeniui nustatomas palyginti didelis darbo užmokestis, nelaikytina apgaule BK 182 str. prasme. Tačiau, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šios nuostatos taikytinos realiems, o ne fiktyviems darbo santykiams. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad vertinant šalių susitarimą dėl atlyginimo dydžio teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą įgijimo apgaule kontekste, negalima vadovautis vien tik formaliu susitarimo laisvės principu, bet būtina paisyti ir protingumo principo, atsižvelgti į byloje nustatytų aplinkybių visumą ir ypač darbo sutarties su asmeniu sudarymą sąlygojančias aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-614/2012, Nr. 2K-101/2013).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad įmonės filialas veiklos nevykdė ir R. Z. realiai nedirbo „(duomenys neskelbtini)“ filiale, todėl pripažintina, kad Sodrai pateiktose ataskaitose yra įrašyti neteisingi duomenys apie priskaičiuotą darbo užmokestį, kurio pagrindu Sodra R. Z. išmokėjo motinystės-tėvystės pašalpą. R. Z., žinodamas, kad filialas jokios veiklos nevykdo, jis atlyginimo negauna ir neturi teisės gauti išmokas, VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriui asmeniškai pateikė žinomai neteisingus duomenis apie gautą darbo užmokestį iš „(duomenys neskelbtini)“ filialo už tą laikotarpį, už kurį skaičiuojama motinystės (tėvystės) pašalpa.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai ir išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus, įvertino juos pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu, todėl keisti ar naikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 11 d. nuosprendį, kaip prašoma nuteistojo R. Z. gynėjo advokato R. Špelverio apeliaciniu skundu, nėra pagrindo.

Dėl civilinio ieškinio. Mažeikių rajono apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriaus civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriui 19 395,25 Eur (66 967,91 Lt) turtinės žalos. Apeliaciniame skunde VSDFV (duomenys neskelbtini) skyrius nurodo, kad apylinkės teismas nepateikė motyvų, kodėl imamas laikotarpis nuo 2009 m. balandžio 15 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., o ne tas laikotarpis, už kurį realiai buvo apskaičiuota ir išmokėta motinystės (tėvystės) pašalpa, ir kodėl išskaičiuojamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos, bei prašo priteisti iš nuteistojo R. Z. 26 781,46 Eur (92 471,03 Lt), t. y. ne tik faktiškai išmokėtą 85 998,41 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą, bet ir atskaitytas privalomojo sveikatos draudimo įmokas, kurios sudaro 6 472,62 Lt sumą.

Iš tiesų, Mažeikių rajono apylinkės teismas, nagrinėdamas klausimą dėl VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriaus civilinio ieškinio dydžio, skundžiamame nuosprendyje nenurodė aiškių motyvų, kodėl imamas laikotarpis nuo 2009 m. balandžio 15 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., ir kodėl priteisiama būtent 19 395,25 Eur (66 967,92 Lt). Specialisto išvadoje nurodyta, kad pagal tyrimui pateiktą 2013 m. balandžio 12 d. VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriaus pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), R. Z. tiriamuoju laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 15 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. faktiškai išmokėta 82 379,96 Lt motinystės (tėvystės) pašalpa (2 t., 68 b. l.). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad apklausos metu specialistė papildomai paaiškino, jog pateiktoje užduotyje buvo nurodytas trumpesnis laikotarpis – iki 2010 m. gruodžio 31 d., todėl ji nepriskaičiavo ir į išvadą neįrašė 3 618,45 Lt R. Z. VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriaus išmokėtos tėvystės pašalpos už 2010 metų gruodį ir 2011 metų sausio mėnesius atitinkamai 2 749,91 Lt ir 868,54 Lt. Atkreiptinas dėmesys, kad specialistė patvirtino, jog už laikotarpį nuo 2009 m. kovo 30 d. iki 2011 m. sausio 10 d. VSDFV (duomenys neskelbtini) skyrius R. Z. priskaičiavo 108 570,13 Lt ir faktiškai išmokėjo 85 998, 41 Lt motinystės (tėvystės) pašalpos (2 t., 110–111 b. l.). Tai matyti ir iš byloje esančios VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriaus pažymos apie asmeniui priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas (2 t., 103–106 b. l.). Taigi, VSDFV (duomenys neskelbtini) skyrius apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad nagrinėjant klausimą dėl civilinio ieškinio dydžio turėjo būti imamas laikotarpis nuo 2009 m. kovo 30 d. iki 2011 m. sausio 10 d., nes būtent už šį laikotarpį buvo realiai apskaičiuota ir išmokėta motinystės (tėvystės) pašalpa.

Kita vertus, nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika tik gyventojų pajamų mokestis baudžiamajame procese nėra įskaitomas į apgaule įgyto svetimo turto ar turtinės teisės vertę ir į padarytos turtinės žalos dydį. Pažymėtina, kad skunde nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2K-114/2013 buvo sprendžiamas klausimas tik dėl Gyventojų pajamų mokesčio priteisimo, nesvarstant kitų mokesčių ir įmokų, taip pat ir privalomojo sveikatos draudimo, įskaitymo į padarytos turtinės žalos dydį.

Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 17 str. 8 d. nurodyta, kad asmenys, gaunantys Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nurodytas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų mokamas pašalpas, nuo kurių Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nustatyta tvarka turi būti išskaičiuotas gyventojų pajamų mokestis, nuo šių pajamų moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas. To paties įstatymo 18 str. 2 d., be kita ko, nurodyta, kad šio įstatymo 17 str. 8 d. nurodytu atveju – įmokas išskaito Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka ir šias įmokas bei su jomis susijusias šio įstatymo 19 str. 1 d. nurodytas sumas per tris dienas perveda į Valstybinės ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sąskaitą. Taigi, privalomojo sveikatos draudimo įmokos nepriklausomai nuo to, kad išskaičiuotos iš motinystės (tėvystės) pašalpos, kuri skiriama iš VSDF biudžeto, yra pervedamos į Valstybinės ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą. Iš bylos aplinkybių matyti, kad nuteistasis 6 472,62 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokų, kurios yra sudėtinė motinystės (tėvystės) pašalpos dalis, negavo ir jo tyčia neapėmė ketinimo gauti tokio dydžio turtinę naudą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad R. Z. apgaule savo naudai įgijo teisę į 108 570,13 Eur motinystės (tėvystės) pašalpą ir realizuodamas tokią teisę apgaule pasisavino 85 998,41 Lt (29 6935,31 Eur) VSDF biudžetui priklausančių lėšų, todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas, ir VSDF (duomenys neskelbtini) skyriui priteistos turtinės žalos dydis padidinamas iki 85 998,41 Lt (24 906,86 Eur).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 3 p., 328 str.4 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 11 d. nuosprendį pakeisti:

Padidinti iš R. Z. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui priteistą turtinės žalos atlyginimą iki 24 906,86 Eur.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistojo R. Z. gynėjo advokato Regimanto Špelverio apeliacinį skundą atmesti.