- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-21
- Bylos Nr.
- N-575-2183-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-62-3-00425-2010-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Romanas Klišauskas
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutarties S. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartimi panaikino 2010 m. gegužės 12 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) nutarimą (toliau – ir Institucijos Nutarimas), kuriuo pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 2 dalį ir 127 straipsnio 2 dalį S. S. paskirta administracinė nuobauda, ir kvalifikavo S. S. veiksmus pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį bei paskyrė jam administracinę nuobaudą – 110 (vieno šimto dešimties) litų baudą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad administracinė nuobauda S. S. paskirta už tai, kad jis 2010 m. balandžio 19 d., vairuodamas automobilį „VW Passat“ šalutiniu keliu, Varnių gatvėje – Neries krantinėje, Kauno mieste, nevykdė kelio ženklo Nr. 203 „Duoti kelią“ (toliau – ir kelio ženklas Nr. 203) reikalavimų, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiavusiam troleibusui ir su juo susidūrė. Pažymėjo, jog eismo įvykio mechanizmą, kilimo priežastis tiek S. S., tiek troleibuso vairuotoja D. J. Kaminskienė nurodo iš esmės vienodai, tik S. S. teigia, jog šioje situacijoje ženklo duoti kelią veikimo zona prasideda ten, kur baigiasi ištisinė linija, todėl jo veiksmai buvo teisingi, priimtini bei saugūs, o dėl eismo įvykio yra kalta troleibuso vairuotoja, kuri, nerodydama kairiojo posūkio signalo, staiga kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją, įvažiavo į jo eismo juostą ir trenkėsi į jo automobilio priekinę dalį. Nurodė, jog bylos medžiaga nustatyta, kad įvažiuojant iš Neries krantinės į Varnių gatvę stovi minėtas kelio ženklas Nr. 203, taigi visiškai akivaizdu, jog S. S., net ir matydamas ištisinę liniją, kurią draudžiama kirsti, privalėjo besąlygiškai vykdyti šio kelio ženklo reikalavimus ir duoti kelią kertamu keliu jam iš dešinės važiuojančioms transporto priemonėms. Pridūrė, jog Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 8 punktas įpareigoja vairuotojus vadovautis kelio ženklais, jei kelio ženklų ir kelio ženklinimo reikalavimai skiriasi, be to, eismo įvykio vietos schemoje yra pažymėtos „VW Passat“ stabdymo žymės, iš kurių matyti, jog, priešingai nei teigia S. S., jis nebuvo stabtelėjęs prieš kelio ženklą Nr. 203, bet automobilį stabdė staiga, jau įvažiavęs į pagrindinį kelią. Pridūrė, jog nors S. S. ir teigia, kad minėto ženklo veikimo zona prasideda tik toje vietoje, kur baigiasi ištisinė linija, tačiau tokie jo paaiškinimai vertintini kaip interpretacijos, neparemtos jokiais KET reikalavimais, be to, šis kelio ruožas, yra ne greitėjimo juosta, bet Varnių gatvės pirmoji eismo juosta. Padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju S. S. veiksmai, t. y. kelio ženklo Nr. 203 reikalavimo nevykdymas nulėmė transporto priemonių susidūrimą, o ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispozicija apima tokius veiksmus ir šio pažeidimo nereikia kvalifikuoti atskirai pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį.
II.
S. S., nesutikdamas su Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartimi, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 44 – 45), kuriuo prašo skundžiamą teismo nutartį toje dalyje, kurioje jo veiksmai kvalifikuoti kaip KET pažeidimas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 110 litų bauda, pakeisti ir pripažinti jį nekaltu dėl 2010 m. balandžio 19 d. įvykusio eismo įvykio Varnių gatvės ir Neries krantinės sankryžoje. Apeliaciniame skunde nurodo, jog prieš Varnių gatvės ir Neries krantinės sankryžą pristabdė prie kelio ženklo Nr. 203 ir aiškiai matydamas nukreipimo salelę numatytą KET 3 priedo 1.15.1 punkte ir toliau einančią siaurą ištisinę liniją, numatytą KET 3 priedo 1.1. punkte, bei būdamas įsitikinęs, kad troleibusas jokiu būdu nekirs ištisinės linijos, pradėjo važiuoti toliau, tačiau tuo metu troleibusas, nerodydamas posūkio signalų ir kirsdamas siaurą ištisinę liniją, pradėjo važiuoti tiesiai į jo vairuojamą automobilį. Pažymi, jog jis stabdė ir bandė susidūrimo išvengti, tačiau troleibuso vairuotoja žiūrėjo ne į kelią, o į veidrodį, stebėdama elektros laidus. Mano, jog teismo padarytos išvados, kad jis, nors ir matydamas ištisinę liniją, kurią draudžiama kirsti, privalėjo besąlygiškai vykdyti kelio ženklo Nr. 203 reikalavimus ir duoti kelią kertamu keliu jam iš dešinės važiuojančioms transporto priemonėms, bei tai, kad KET 8 punktas įpareigoja vairuotojus vadovautis kelio ženklais, jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, yra nepagrįstos ir neteisingos. Mano, jog eismo įvykio vietoje esanti siaura ištisinė linija atskiria pagrindinį ir šalutinį kelius, o šios siauros ištisinės linijos pabaiga žymi kelių susikirtimą ir nurodo tą vietą, kur veikia kelio ženklas Nr. 203. Teigia, jog jei eismo įvykio vietoje nebūtų nukreipimo salelės ir toliau einančios siauros ištisinės linijos, jis būtų privalėjęs sustoti prie kelio ženklo Nr. 203 ir kelią duoti troleibusui darančiam bet kokį manevrą, tačiau esant ištisinei juostai, skiriančiai susikertančius šalutinį ir pagrindinį kelius, suvokė, kad nei viena transporto priemonė negali kirsti šios juostos ir nepažeidus KET 3 priedo reikalavimų – joks susidūrimas šioje vietoje neįmanomas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas.
S. S. Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartimi buvo pripažintas kaltu padaręs ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, tačiau jis su tokia teismo nutartimi nesutinka, teigdamas, jog dėl sukelto eismo įvykio nepagrįstai kaltu buvo pripažintas jis, o ne kitas eismo įvykyje dalyvavęs vairuotojas.
ATPK 127 straipsnio 2 dalyje inter alia numatyta, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Pažymėtina, kad sprendžiant asmens atsakomybės pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį klausimą, turi būti nustatytas KET pažeidimas bei tiesioginis priežastinis ryšys tarp KET pažeidimo ir ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytų pasekmių. Nustatinėjant tokį priežastinį ryšį nagrinėjamu atveju svarbu išsiaiškinti, ar S. S. veika, t. y. kelio ženklo Nr. 203 nesilaikymas sąlygojo eismo įvykio kilimą.
Pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektais, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog būtent S. S. veiksmai nulėmė eismo įvykio kilimą ir jo kaltė buvo įrodyta bylos duomenimis. Pažymėtina, jog Varnių gatvė Kauno mieste nagrinėjamu atveju buvo pagrindinis kelias, o Neries krantinė – šalutinis, todėl S. S. privalėjo besąlygiškai laikytis kelio ženklo Nr. 203 reikalavimų, tačiau to nepadarė, dėl ko susidūrė su pagrindiniu keliu važiavusiu troleibusu. Atkreiptinas dėmesys, kad tas apelianto teiginys, jog kelio ženklo Nr. 203 privalu buvo laikytis ten, kur siauros ištisinės linijos pabaiga žymėjo kelio susikirtimą, vertintinas kritiškai, nes, teisėjų kolegijos manymu, kelio ženklas Nr. 203 S. S. ir kitų eismo dalyvių atžvilgiu veikė ten, kur jis ir buvo pastatytas (b. l. 17), t. y. dar prieš S. S. įvažiuojant iš Neries krantinės į Varnių gatvę, todėl jis privalėjo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms pagrindiniu keliu. Teisėjų kolegija pažymi, jog jo atsakomybės dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo niekaip nešalina ta jo apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, jog jis suvokė, kad nei viena transporto priemonė, nepažeidus KET 3 priedo reikalavimų, negali kirsti šios Varnių gatvėje matomos juostos, todėl joks susidūrimas šioje vietoje neįmanomas, nes tai tėra subjektyvus jo situacijos vertinimas. Nagrinėjamu bylos aspektu pabrėžtina, jog kitų transporto priemonių KET pažeidimas negali suteikti S. S. prielaidų nesilaikyti KET 8 punkte įtvirtintos imperatyvios pareigos laikytis kelio ženklų, kurie, kaip matyti iš šio punkto dispozicijos, turi prioritetą prieš kelio ženklinimą (šiuo atveju – siaurą ištisinę kelio liniją, kurią kirsti pagal KET yra draudžiama).
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamos nutarties ir Institucijos Nutarimo naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Remiantis tuo, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
S. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.