- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-17
- Bylos Nr.
- 2YT-15960-863/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Lysionok
- Pareiškėjas
- L. Ž.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės įmonės Turto banko, A. S.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. Ž. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės įmonės Turto banko, ir A. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXVI skyriuje nustatyta tvarka, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po savo motinos L. S. mirties palikimą priėmė, pradėjusi jį faktiškai valdyti.
Šalies argumentai
Pareiškime pareiškėja nurodė, kad 2010 m. gegužės 30 d. mirė jos motina L. S., kurios paskutinė gyvenamoji vieta buvo S. S. g. 19 - 73, Vilnius. Pažymėjo, kad po palikėjos mirties jos butas bei kitas turtas pagal testamentą turėjo atitekti jai (pareiškėjai). Žinodama apie testamente išreikštą motinos valią, į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau ir toliau gyveno minėtame bute, prižiūrėjo ir tvarkė palikėjai priklaususį turtą, mokėjo komunalinius mokesčius.
Atsiliepimas
Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog teismui nustačius pakankamai aplinkybių, patvirtinančių paveldimo turto priėmimą valdyti, neprieštaraus pareiškimo tenkinimui.
Suinteresuotas asmuo A. S. atsiliepime į pareiškimą nurodė neprieštaraujantis pareiškimo tenkinimui. Pažymėjo, jog sutinka su pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis apie motinos palikto turto valdymą ir jas patvirtina.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė 2010 m. gegužės 30 d. Iš teismui pateiktų Gyventojų registro pažymų apie asmens duomenis matyti, kad mirties dieną L. S. buvo našlė (jos sutuoktinis S. S. mirė 2003 m. kovo 7 d.); mirusiosios vaikai: L. Ž. (pareiškėja) ir A. S. (suinteresuotas asmuo), yra palikėjos pirmos eilės įpėdiniai. Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad Testamentų registre yra įregistruotas 2008 m. birželio 18 d. oficialus testamentas, duomenų apie palikimo priėmimą nėra. Pareiškėja pateikė į bylą 2008 m. birželio 18 d. testamentą, kuriuo testatorė pareiškėjai paliko visą jai priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą.
Iš teismui pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė testatorei ir pareiškėjai (atitinkamai 5/8 ir 3/8 dalys).
Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Šis teisių ir pareigų perėmimas turi būti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje. Šiuo metu įstatymas įtvirtina du alternatyvius palikimo priėmimo būdus: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimas turi būti priimtas per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad po L. S. mirties nei pareiškėja nei jos brolis A. S. per civiliniame kodekse nustatytą trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą nepadavė pareiškimo dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui. Tačiau byloje taip pat nustatyta, jog pareiškėja po palikėjos mirties liko gyventi bute, esančiame S. S. g. 19-73, Vilniuje, jį visą valdė kaip savą ir rūpinosi palikėjos turtu. Pareiškėjos nurodytą aplinkybę, jog ji priėmė palikimą po motinos L. S. mirties, faktiškai pradėdama valdyti kaip savą motinos butą, patvirtina byloje esantys įrodymai: gyventojų registro išrašas apie tai, jog nuo 1988 m. liepos 26 d. pareiškėja savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius; banko sąskaitos išrašai, iš kurių matosi butui teikiamų paslaugų mokėjimas iš karto po palikėjos mirties ir vėlesniais laikotarpiais, taip pat suinteresuoto asmens A. S. atsiliepime į pareiškimą išdėstyti paaiškinimai.
Tokiu būdu pareiškėja, pradėjusi valdyti ir rūpintis motinos paliktu turtu iškart po jos mirties, nepraleido įstatymo nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino palikimui priimti.
Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad pareiškėja priėmė savo mirusios motinos palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos pareiškimas nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą yra pagrįstas ir tenkintinas, nes toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su pareiškėjos subjektinėmis teisėmis įforminant palikimą.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio (palikimo priėmimo) fakto nustatymo patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo motinos L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2010 m. gegužės 30 d., priėmė palikimą per 3 mėnesių laikotarpį, faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po L. S. mirties, paveldėjimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacinius skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.