- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-07-21
- Bylos Nr.
- 2-36-336/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audra Kriščiūnienė
- Ieškovas
- D. Š.
- Atsakovas
- M. G.
- Išvadą teikia
- Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių
- Advokatai
- Rima Šmigelskytė
- Kategorijos
- 76.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
institucijos, teikiančios išvadą, - Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei D. D.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. Š. ieškinį atsakovui M. G. dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, įtraukiant instituciją, teikiančią išvadą - Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Parengiamajame teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovas patikslino ieškinio reikalavimus ir prašo nustatyti, kad atsakovas M. G. yra jos sūnaus N. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, priteisti iš atsakovo sūnaus N. Š. išlaikymui 116 Eur (400 Lt) dydžio kas mėnesį mokamą periodinę išmoką nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, paskirti ją uzufrukto teise tvarkyti sūnaus N. Š. išlaikymui skirtas lėšas, nustatyti nepilnamečio N. Š. gyvenamąją vietą su ja, motina D. Š., nustatyti bendravimo su vaiku tvarką (b. l. 1-3, 69).
Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) pagimdė sūnų, kuriam suteikė N. vardą. Kategoriškai tvirtina, kad biologinis dukters tėvas yra atsakovas M. G.. Su atsakovu draugavo 2013 m. birželio – liepos mėnesiais Olandijoje, gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, turėjo intymius santykius ir tuo metu nuo atsakovo pastojo. Dėl tėvystės ji jokių abejonių neturi, kadangi daugiau su niekuo intymių santykių neturėjo. Atsakovas žinojo, kad ji yra pastojusi ir kad jis yra vaiko tėvas, tačiau ją paliko ir 2013 m. liepos mėnesį išvažiavo į Vokietiją, vėliau į Angliją. Apie jos nėštumą žinojo ir atsakovo sesuo. Gimus vaikui internetu pasiuntė atsakovui M. G. žinutę, kad gimė sūnus N.. Atsakovas į šią žinutę atrašė: „gerai“, žadėjo vaiku rūpintis. Nurodė, kad atsakovas tėvystę pripažįsta, tačiau nesutiko tėvystės įteisinti. Vaiko išlaikymui per mėnesį reikia 700-800 Lt: vaiko maitinimui – 350-400 Lt, rūbams ir avalynei – 100 Lt, higienos priemonėms – 100 Lt, vaistams ir vitaminams – 30 Lt per mėnesį. Šiuo metu su sūnumi gyvena pas mamą, kuri prisideda prie vaiko išlaikymo. Nurodė, kad materialinė padėtis yra labai bloga, ji nedirba ir gauna socialinę pašalpą 87 Eur (301,25 Lt) ir išmoką už vaiką 28 Eur (97,50 Lt). Gaunamų piniginių lėšų pragyvenimui nepakanka, dažnai tenka skolintis pinigų, todėl be kitų asmenų pagalbos negalėtų išgyventi. Vaiko tėvas išlaikymo neteikia nuo vaiko gimimo.
Ieškovės atstovas adv. Raimundas Gargasas ieškovės pareikštą patikslintą ieškinį prašo tenkinti pilnai, kaip pagrįstą ir įrodytą byloje išanalizuotais įrodymais. Nurodė, kad bendravimo tvarką su vaiku teismo prašo nustatyti neterminuotai, o ne iki vaikui sukaks 3 metai.
Atsakovas M. G. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovas nedirba (b. l. 29, 55), procesinių dokumentų jo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) jam įteikti nepavyko, gautas atsakymas kad atsakovas laiško neatsiėmė (b.l. 26). Gyventojų registro duomenimis atsakovas 2013-06-21 išvyko į Jungtinę Karalystę (b. l. 28). Ieškinys kartu su priedais ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo buvo įteikti atsakovo seseriai J. F. (b. l. 16). 2014-09-18 Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi buvo nutarta atsakovą atvesdinti (b. l. 35), tačiau iš Kauno a. VPK Jonavos rajono policijos komisariato gautas tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad nuvykus nurodytu adresu, (duomenys neskelbtini), buto duris atidarė atsakovo sesuo J. F., kuri pasakė, kad M. G. yra išvykęs į Angliją ir artimiausiu laiku į Lietuvą nežada grįžti (b. l. 38). Teismas 2014-10-06 nutartimi paskelbė atsakovo paiešką (b. l. 41,42), kuri pradėta 2014-10-17 (b. l. 47). Kauno a. VPK Kėdainių rajono policijos komisariato 2015-01-15 rašte nurodyta, kad galimai M. G. gyvena Anglijoje, tačiau tikslus adresas nežinomas (b. l. 50). 2015-02-24 teismo nutartimi atsakovo kuratore paskirta advokatė Rima Šmigelskytė (b. l. 56-57). Minėta nutartis paskelbta specialiame internetiniame tinklalapyje bei išsiųsta atsakovo seseriai J. F.. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovas būtų dingęs be žinios, kad nepalaikytų ryšių su seserimi. Teismo nuomone, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovui apie jam iškeltą bylą yra žinoma, tačiau atsiliepimo į ieškinį atsakovas nepateikė, bylos eiga visiškai nesidomėjo, adreso, kuriuo jam būtų galima įteikti procesinius dokumentus, nenurodė nei teismui, nei ieškovei, to nepadarė nei atsakovo artima giminaitė – sesuo, nors turėjo tokią galimybę, apie visus veiksmus teismo buvo informuojama, kviečiama į teismo posėdį kaip liudytoja, šaukimai jai buvo įteikti asmeniškai, pagal teismo nutartį neatvesdinta , nes nerasta namuose (b. l. 74, 86, 83,90 ), be to 2015-06-29 teisme gautas jos prašymas nekviesti į teismą liudyti dėl brolio M. G., nurodė, kad ji brolį ir D. yra mačiusi vieną kartą kartu (b.l.87). Teismas ėmėsi priemonių nustatyti atsakovo buvimo vietą, tačiau nustatyti jo buvimo vietos nepavyko. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui apie teisme iškeltą civilinę bylą dėl tėvystės nustatymo yra žinoma, tačiau bylos eiga atsakovas visiškai nesidomėjo, savo buvimo vietos nenurodė, teismui išnaudojus visas galimybės nustatyti jo buvimo vietą, siekiant užtikrinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principus bei užkirsti kelią proceso vilkinimui, byla teismo posėdyje nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė kuratorė adv. Rima Šmigelskytė nurodė, kad su ieškiniu sutinka, kadangi ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas byloje išanalizuotais įrodymais.
Kėdainių r. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė D. D. pateikė išvadą, kad ieškovės ieškinys pagrįstas, todėl turėtų būti patenkintas, nurodė, kad išklausius ieškovės paaiškinimus ir liudytojų parodymus yra pakankamai duomenų teigti, kad atsakovas yra ieškovės sūnaus tėvas,
Liudytoja O. S. parodė, kad ieškovė D. Š. turi vieną vaiką – N.. Vaiko tėvas yra M. G.. 2013 m. M. G. išvažiavo į Olandiją pas D. Š. ir ten jie kartu gyveno, tuo metu ir pastojo. D. Š. grįžo į Lietuvą būdama 3-4 nėštumo mėnesyje. Iki vaiko gimimo D. Š. jokių kitų vyrų neturėjo. D. Š. sakė jai, kad M. G. pripažino tėvystę.
Liudytoja D. Š. parodė, kad N. tėtis yra M. G.. Nurodė, kad pokalbio metu 2012 m. per „Skype“ programą M. G. pasidžiaugė, kad gims vaikas. M. G. tėvystę pripažino. D. Š. grįžo į Lietuvą būdama 3-me nėštumo mėnesyje. M. G. sesuo taip pat žino, kad M. G. yra N. tėvas. N. panašus į savo tėvą M. G.. Atsakovo sesuo domisi N., atvežė lauktuvių, davė pinigų. Mano, kad per mėnesį vaiko išlaikymui reikia bent jau 800 Lt. Ji prisideda materialiai prie N. išlaikymo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš byloje esančios gimimo liudijimo AA Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos (b. l. 5) matyti, kad N. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), Kėdainių r. sav., a. k. (duomenys neskelbtini), motina yra D. Š., grafoje apie tėvą duomenys neįrašyti.
Kiekvieno vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus, pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus ir tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams (Vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d.). Šios teisės užtikrinimą laiduoja Civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje, kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) išvardytos įrodinėjimo priemonės. Tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams, nes DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma vadovaujantis vien šiuo įrodymu, nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų. Tuo atveju, jeigu šalys atsisako ekspertizės (arba dėl tam tikrų objektyvių priežasčių nėra galimybės jos atlikti), pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, atsakovo pripažinimas tėvystės ir kitos aplinkybės, kurias įrodinėti galima visomis CPK išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. CPK 388 straipsnio 2 dalis numato, kad atsakovo dalyvavimas nagrinėjant bylą dėl tėvystės nustatymo yra būtinas, tačiau išimtiniais atvejais teismas turi teisę nagrinėti bylą nedalyvaujant atsakovui, jeigu nėra galimybės užtikrinti jo dalyvavimo ar jo dalyvavimas neturi įtakos sprendimo priėmimui. Teismas ėmėsi visų priemonių užtikrinti atsakovo dalyvavimą teismo posėdžiuose, atsakovas tinkamai informuotas apie bylą, tačiau atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdžius neatvyko, taip išreikšdamas savo abejingumą būsimam teismo sprendimui.
Teismui pateiktoje D. Š. nėštumo eigos įrašų kortelėje jos vyru įrašytas atsakovas M. G., taip pat nurodyta, kad jis yra išvykęs (b. l. 78). Šis rašytinis įrodymas patvirtina, kad ieškovė nuo nėštumo pradžios ir vėliau jai gimusio sūnaus N. tėvu laikė M. G..
Teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos patvirtino ieškovės išdėstytas aplinkybes apie jos ir atsakovo bendrą gyvenimą iki sūnaus gimimo. Nurodė, kad M. G. tėvystę pripažino.
Iš byloje esančio J. F. ( atsakovo sesers atsiųsto teismui laiško b.l.87) matyti, kad ji teismui patvirtino, jog yra mačiusi brolį M. G. su D. Š. per kamerą, naudodamasi programa „Skype“, vieną kartą. Teismo prašo jos nekviesti liudyti.
Išanalizavus įrodymus matyti, kad ieškovė pateikė teismui patikimus įrodymus, patvirtinančius jos sūnaus N. Š. tėvystę. Byloje surinkti duomenys apie ieškovės ir atsakovo bendrą gyvenimą iki sūnaus gimimo, šių santykių, nors ir trumpalaikių, šeiminis pobūdis - artumas ir viešumas, sudaro teismui pakankamą pagrindą nustatyti, kad atsakovas M. G. yra ieškovės sūnaus N. Š. tėvas (CK 3.146 str. 1 d., 3.148 str. 1 d.).
CK 3.165 str. 1 d. numatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystimąsį, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d. numato, kad imantis bet kokių veiksmų liečiančių vaiką, svarbiausi yra vaiko interesai. Ieškovė prašo sūnaus N. Š. gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Atsižvelgdamas į vaiko interesus ir siekdamas užtikrinti vaiko teisę į jo gyvenimo stabilumą, išanalizavęs įrodymų visumą, t.y. išklausęs ieškovės ir jos atstovo, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės paaiškinimus, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė rūpinasi sūnumi nuo jo gimimo ir viena jį augina, motina yra sudariusi berniukui tinkamas gyvenimo sąlygas (2014-08-13 buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas; b. l. 20), byloje nesant įrodymų dėl ieškovės netinkamo motinos valdžios įgyvendinimo, į tai, kad atsakovas su sūnumi N. visiškai nebendrauja, išlaikymo neteikia, vaikas tėvo nepažįsta, teismas daro išvadą, kad nepilnamečio N. Š. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitinka vaiko interesus, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatytina kartu su motina – ieškove D. Š. (CK 3.168 str., 3.169 str., 3.174 str. 2 d.).
Pagal CK 3.175 str. 2 d. teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Ieškovė prašo nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku, tokią tvarką: atsakovas gali bendrauti su vaiku kiekvieno mėnesio 1 ir 3 šeštadieniais ir sekmadieniais nuo 11.00 iki 16.00 val. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas visiškai nebendrauja ir nesidomi savo sūnumi, tikslinga nustatyti, kad M. G. gali bendrauti su sūnumi jo gyvenamojoje vietoje kiekvieno mėnesio 1 ir 3 šeštadieniais ir sekmadieniais nuo 11.00 iki 16.00 val. M. G. privalo D. Š. informuoti prieš vieną parą apie ketinimą bendrauti su vaiku. Šalims susitarus, bendravimo tvarka gali būti pakeista.
Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.). Nustačius, kad atsakovas M. G. yra N. Š. tėvas bei tai, kad atsakovas pareigos išlaikyti nepilnametį sūnų nevykdo, iš atsakovo priteistinos lėšos vaiko išlaikymui.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.). CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaiko išlaikymo, bet ir kitus su vaiku susijusius klausimus. Vaiko išlaikymui skiriama suma turi patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, ugdymui ir kt. (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8, 11-14 str.). Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (požiūrių) sistemai, už paramą vaikui siekiant išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaikais. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.
Iš ieškovės paaiškinimų, byloje surinktų įrodymų matyti, kad ieškovė viena išlaiko sūnų N., tai yra užtikrina vaiko kasdienius poreikius maistui, būstui, aprangai, apavui, higienos priemonėms, vaistams ir vitaminams, ugdymo priemonėms ir kt. Kaip teigia ieškovė, atsakovas vaikui neteikia jokio išlaikymo nuo jo gimimo. Nustatyta, kad ieškovė šiuo metu nedirba, gauna per mėnesį socialinę pašalpą 87 Eur (301,25 Lt) ir išmoką vaikui 28 Eur (97,50) (b. l. 7-8). Kitų pajamų ieškovė neturi. Ieškovei vaiką išlaikyti padeda jos mama. Ieškovė nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi, savo vardu nėra įregistravusi transporto priemonių (b. l. 9-10). Atsakovas jokio nekilnojamo turto Lietuvos Respublikoje neturi, Lietuvoje nedirba (b. l. 29-30, 55). Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad atsakovas šiuo metu yra užsienyje (b. l. 28). Duomenų apie gaunamą darbo užmokestį ir kitas pajamas, turimus kitus išlaikytinius, atsakovas nepateikė. Atsakovo darbingumą bei galimybes prisidėti prie sūnaus išlaikymo paneigiančių duomenų byloje nėra.
Ieškovė nurodė, kad sūnaus N. išlaikymui per mėnesį reikalinga apie 700-800 Lt suma. Ieškovės paskaičiavimu vien vaiko maistui išleidžiama vidutiniškai apie 350-400 Lt per mėnesį, rūbams ir avalynei – 100 Lt, higienos priemonėms – 100 Lt, vaistams ir vitaminams – 30 Lt per mėnesį. Akivaizdu, kad vaikui būtinos išlaidos ir rūbams, apavui, higienos priemonėms, vaistams, vitaminams, ugdymui, kt. Įvertinęs vaiko amžių, jo kasdienius poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, ugdymui, poilsiui, laisvalaikiui, teismas sprendžia, kad nepilnamečio vaiko N. Š., išlaikymui būtinos lėšos vidutiniškai po 232 Eur (800 Lt) per mėnesį, tai yra 1 MMA (minimalaus mėnesinio atlyginimo) dydžio neviršijanti suma. Tokia tėvų privalomo teikti vaiko išlaikymo suma yra reali ir pagrįsta. Tokią išvadą davė ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas. Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti pusę vaiko išlaikymui reikalingos sumos, t. y. 116 Eur (400 Lt).
Pagal savo turtinę padėtį atsakovas, gyvendamas užsienyje, neturėdamas kasdieninės pareigos rūpintis vaiku, teismo manymu, turi didesnes galimybes teikti vaikui išlaikymą, nei viena mažametį vaiką auginanti ir šiuo metu nerandanti darbo ieškovė, tačiau spręsdamas šį reikalavimą, nedalyvaujant atsakovui, teismas remiasi ieškovės reikalaujama priteisti suma. Nėra jokių duomenų, kad atsakovas negali teikti vaikui tokio išlaikymo, kokio reikalauja ieškovė. Susilaukdamas vaiko su ieškove atsakovas savo valia ir sąmoningai prisiėmė pakankamai didelę socialinę riziką. Atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus, todėl teismo manymu, jis privalo siekti ir gali teikti savo vaikui išlaikymą, kuris tenkintų ne vien tik vaiko minimalius (fiziologinius) poreikius maistui. Atsakovas neteikdamas jokio išlaikymo apskritai, nebendraudamas su sūnumi elgiasi akivaizdžiai neteisingai. Atsakovo vaikas gyvena tik su ieškove, kuri imasi aktyvių priemonių vaiko turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti: teikia išlaikymą, aprūpino vaiką tinkamu gyventi gyvenamuoju būstu, be to, ieškovei tenka ir kasdieninė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo yra pagrįstas, iš atsakovo M. G. nepilnamečiui vaikui N. Š. išlaikyti priteistinos 116 Eur (400 Lt) dydžio kas mėnesį mokamos periodinės išmokos nuo ieškinio padavimo teisme 2014-08-06 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant vaiko motiną D. Š. (CK 3.192, 3.208, 3.185 str.).
Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).
Ieškovei 2014-07-15 Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. TP-2-(2.2)-14-T-2737-3253 (b. l. 4) esant atleistai nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš atsakovo M. G. valstybei priteistinas 83,00 Eur dydžio žyminis mokestis (už reikalavimus nustatyti tėvystę, priteisti išlaikymą), 11,59 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ir 208,44 Eur ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 5 p., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p., 10 p., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str., 99 str.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290- 291 str., 259-260 str., 263-268 str., 270 str., 307 str. 1 d., 392 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti, kad atsakovas M. G., a.k. (duomenys neskelbtini), yra N. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), tėvas, o N. Š., gim. 2014-03-25, a.k. (duomenys neskelbtini) yra M. G. a.k. (duomenys neskelbtini) sūnus.
Nustatyti N. Š., gimusio (duomenys neskelbtini) a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina D. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), jos gyvenamojoje vietoje.
Nustatyti atsakovo M. G. tokią bendravimo su vaiku tvarką: M. G. gali bendrauti su sūnumi N. Š. jo gyvenamojoje vietoje kiekvieno mėnesio 1 ir 3 šeštadieniais ir sekmadieniais nuo 11.00 iki 16.00 val. M. G. privalo D. Š. informuoti prieš vieną parą apie ketinimą bendrauti su vaiku. Šalims susitarus, bendravimo tvarka gali būti pakeista.
Iš atsakovo M. G. priteisti išlaikymą sūnui N. Š., mokant kas mėnesį periodines išmokas po 116 Eur (vieną šimtą šešiolika eurų) nuo 2014-08-06 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti ieškovę D. Š. uzufrukto teise tvarkyti N. Š. priklausantį išlaikymą.
Priteisti iš atsakovo M. G. bylinėjimosi išlaidas valstybei – 94,59 Eur (devyniasdešimt keturis eurus 59 ct) (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660).
Priteisti iš atsakovo M. G. bylinėjimosi išlaidas valstybei - 208,44 Eur ( du šimtus aštuonis eurus 44ct) (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5630).
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.