- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-05
- Bylos Nr.
- 2A-1498-221/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-21-3-03055-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Atsakovas
- R. Ž.
- Ieškovas
- Balansas
- Kategorijos
- 1.2.13pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-891-214/2014 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Balansas“ ieškinį atsakovui R. Ž. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Balansas“ kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 5 113,60 Lt nuostolių atlyginimą, 785,63 Lt kitose bylose turėtas bylinėjimosi išlaidas, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas nagrinėjamoje byloje (b. l. 26–28).
Nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2012 m. sausio 6 d. civilinėje byloje Nr. 2A-112-153-2012 priėmė sprendimą, kuriuo priteisė iš ieškovės UAB „Balansas“ bendrovei „BTA Insurance Company“, SE 4 113,60 Lt, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 785,63 Lt bylinėjimosi išlaidas. Dar 2011 m. liepos 26 d. Kauno apylinkės teismas nustatė, kad 5 113,60 Lt nuostoliai susidarė dėl Austrijoje įvykusio autoįvykio. UAB „Balansas“ buvo apdraudęs automobilį MERCEDES BENZ 1841 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), priekabos Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu UAB „BTA draudimas“. 2008 m. liepos 18 d. Austrijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis VW CORRADO. Austrijos policija nustatė, kad įvykio kaltininkas R. Ž., tuo metu dirbęs UAB „Balansas“ ir vairavęs bendrovei priklausančią transporto priemonę, pasišalino iš įvykio vietos. UAB „BTA draudimas“ tokį poelgį pripažinus nedraudiminiu įvykiu, 2009 m. balandžio 8 d. išmokėjo 5 113,60 dydžio draudimo išmoką (1 481,00 EUR) nukentėjusiam asmeniui dėl automobilio VW CORRADO sugadinimų ir pareiškė reikalavimą padengti patirtus nuostolius regreso tvarka UAB „Balansas“. Kadangi atsakovas eismo įvykio metu dirbo UAB „Balansas“ vairuotoju–ekspeditoriumi, todėl jis buvo tiesiogiai atsakingas už atsiradusią žalą. Atsakovas, atlikdamas darbines pareigas, jas vykdė neatsakingai, t. y. apgadinęs transporto priemonę, pasišalino iš įvykio vietos ir Austrijos policijos buvo pripažintas kaltu, todėl jis buvo įtrauktas į bylinėjimosi procesą pirmosios bei antrosios instancijos teismuose trečiuoju asmeniu. Ieškovė įvykdė prievolę atlyginti žalą už atsakovą kreditoriui UAB „BTA draudimas“. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis bei Kauno apygardos teismo nutartimi, kuria pripažinta UAB „Balansas“ prievolė išmokėti UAB „BTA draudimas“ atsakovo padarytą žalą, ieškovė UAB „Balansas“ įgyja regreso teisę į atsakovą. Šalys buvo sudarę pilnutinės materialinės atsakomybės sutartį, todėl atsakovas privalo atlyginti padarytą žalą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas (b. l. 44–46).
Nurodė, kad byloje nėra pateikti įrodymai, kad ieškovė turi regreso teisę į atsakovą dėl ieškinyje minimo eismo įvykio metu atsiradusios žalos, kadangi nepateikti duomenys apie žalos atlyginimą. Atsakovas nedalyvavo žalos nustatymo procese. Atsakovo teigimu, jis jokio eismo įvykio nepadarė, nejautė, kad būtų kliudęs kitą automobilį ir padaręs eismo įvykį, nes tokiu atveju būtų sustojęs įvykio vietoje. Automobilis buvo draustas, todėl jokio tikslo pasišalinti iš įvykio vietos nebuvo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. kovo 28 d. sprendimu (b. l. 115–119) ieškinį tenkino iš dalies; priteisė ieškovei iš atsakovo 2 824,23 Lt žalos atlyginimą, 785,63 Lt bylinėjimosi išlaidas, turėtas pirmosios ir antrosios instancijos teismuose, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Likusią ieškinio dalį atmetė. Priteisė ieškovei iš atsakovo 596 Lt bylinėjimosi išlaidas ir valstybei – 20 Lt išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą. Priteisė iš ieškovės atsakovui 585 Lt bylinėjimosi išlaidas ir valstybei – 12 Lt išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą.
Teismas nustatė, kad atsakovui įsidarbinant ieškovės įmonėje vairuotoju–ekspeditoriumi, su juo buvo sudaryta individualios pilnutinės materialinės atsakomybės sutartis. Pagal minėtos sutarties 1 punktą, atsakovas prisiėmė visišką materialinę atsakomybę už darbdavio jam perduotas materialines vertybes ir įsipareigojo atlyginti darbdaviui (ieškovei) dėl teisės pažeidimo padarytą žalą. Teismo vertinimu, atsakovo padaryta eismo įvykio metu žala nepriskirtina materialinėms vertybėms, už kurias atsakovas prisiėmė visišką materialinę atsakomybę. Teismas nustatė, kad dėl atsakovo kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas kitas automobilis ir atsirado žala, kurią atlygino ieškovė. Nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja, jog atsakovas yra kaltas dėl eismo įvykio, jo veiksmai kvalifikuotini kaip neteisėti, neatsargūs bei tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su eismo įvykio pasekmėmis – transporto priemonių apgadinimu. Eismo įvykį atsakovas sukėlė vykdydamas darbo funkcijas. Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 6 d. sprendimu iš UAB „Balansas“ priteista draudimo įmonei BTA „Insurance Company“ SE 4 113,60 Lt draudimo išmoka. Teismui byloje nenustačius, kad atsakovas privalo atlyginti visą padarytą žalą (DK 255 straipsnis), atsakovo materialinė atsakomybė ribojama trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžiu (DK 254 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu (b. l. 129–131) atsakovas prašo teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti bei priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos.
2. Teismas neteisingai nustatė, kad 2008 m. liepos 18 d. Austrijoje įvykusio eismo įvykio kaltininkas buvo atsakovas ir kad jis pasišalino iš įvykio vietos. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino atsakovo paaiškinimus ir liudytojo E. B. parodymus. Apeliantas įvykio metu dirbo vairuotoju ir žinojo apie pasekmes, kurios grėstų pasišalinus iš eismo įvykio vietos, o, be kita ko, ir tą aplinkybę, kad jo vairuojama transporto priemonė yra apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Akivaizdu, kad joks atidus ir apdairus pilietis nebūtų pasišalinęs iš eismo įvykio vietos, kadangi tokiu atveju jo lauktų neigiamos pasekmės. Jokia byloje esanti medžiaga neįrodo, kad būtent MERCEDES BENZ 1841 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) apgadino automobilį VW CORRADO, todėl negalima vienareikšmiškai teigti, kad apeliantas, vairuodamas automobilį, padarė žalos kitam automobiliui. Šios aplinkybės nebuvo tirtos nei šioje byloje, nei civilinėje byloje Nr. 2-5152-657/2011. Apeliantas nebuvo informuotas ir nežinojo, kad yra įtrauktas į civilinės bylos Nr. 2-5152-657/2011 nagrinėjimą trečiuoju asmeniu. Ta aplinkybė, kad atsakovas nedalyvavo ieškovui susitariant su nukentėjusiais trečiaisiais asmenimis dėl atlygintinos žalos dydžio, reikšminga. Atsakovo, kaip asmens, kuriam pareikštas regresinis reikalavimas, teisės ginčyti tokiu susitarimu nustatytą žalos atlyginimo dydį. Apeliantas žalos dydį ginčijo, tačiau pirmosios instancijos teismas neanalizavo nei žalos atsiradimo fakto aplinkybių, nei pačios žalos dydžio.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 135–138) ieškovė, atstovaujama advokatės B. P., prašo teismo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 28 d. sprendimą palikti galioti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad iš apeliacinio skundo negalima suprasti, kokias materialines ar procesines teisės normas pažeidė teismas, priimdamas sprendimą nagrinėjamoje byloje. Apeliantas skundą grindžia formaliomis žalos atlyginimo teisinėmis kategorijomis, lyg neigia įvykį, žalos dydį, tačiau pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi, kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu neginčijo surinktų rašytinių įrodymų, priešingai – posėdžio metu atsakovas pripažino, kad eismo įvykio dieną jis transporto priemonę vairavo, pripažino, kad buvo informuotas dėl tiriamo Austrijos policijos įvykio, buvo kviečiamas atvykti paaiškinti eismo įvykio aplinkybes, o vėliau gavo teismo procesinius dokumentus bei teismo sprendimą, tačiau sprendimo neskundė. Tokie apelianto veiksmai patvirtina, kad jis nesiekė nuginčyti faktinių duomenų dėl eismo įvykio. Iš eismo įvykio pasišalinusi transporto priemonė buvo drausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, tačiau dėl pasišalinimo iš eismo įvykio, eismo įvykis pripažintas nedraudiminiu. Ieškovė regreso tvarka buvo įpareigota padengti eismo įvykio metu padarytą žalą, teismo sprendimas įsiteisėjęs ir įvykdytas, todėl ieškovė ir pareiškė ieškinį eismo įvykį sukėlusiam asmeniu, o žalos dydį grindė patirtais nuostoliais, kuriuos sumokėjo draudimo bendrovei. Jei atsakovas ginčija žalos dydį, tai jis tai turėjo daryti civilinėje byloje, kuomet ir buvo spendžiamas klausimas dėl draudimo kompanijos pareikšto ieškinio regreso tvarka, kurioje jis įtrauktas trečiuoju asmeniu. Akivaizdu, kad atsakovas, valdydamas padidinto pavojaus šaltinį, sukėlė eismo įvykį bei tyčia pasišalino, apgadindamas dvi transporto priemones. Nepastebėti dviejų kliudytų transporto priemonių objektyviai blaivus, atsakingas vairuotojas, negali. Net ir vertinant atsakovo teiginį, neva jis nepastebėjo eismo įvykio, keistas ir nesąžiningas vairuotojo elgesys darbdavio atžvilgiu – neteikė paaiškinimų, nedalyvavo teismo posėdžiuose, nebendradarbiavo. Pirmosios instancijos teismas sprendimą grindė ne tik liudytojo E. B. parodymais, bet išsamiai pasisakė dėl įrodymų, pagrindžiančių žalos dydį, visumos, išanalizavo eismo įvykio faktą, darbo teisinių santykių eismo įvykio metu fiksavimą bei, remiantis byloje surinktais įrodymais, priėmė sprendimą. Apeliantas skunde nurodo, kad teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, tačiau skunde jokios praktikos, išskyrus vieną civilinę bylą, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skirtingos ginčijamu atveju, nenurodė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Teisėja nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).
Byloje nustatyta, kad tarp šalių 2008 m.birželio 26 d. sudaryta darbo sutartis Nr. 37, pagal kurią ieškovas priimtas į darbą vairuotoju-ekspeditoriumi, darbo sutartis nutraukta 2019 m. vasario 12 d. pagal DK 125 straipsnio 1 dalį (b. l. 37, 59). 2008 m. liepos 18 d. Austrijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovo R. Ž. vairuojama transporto priemonė MERCEDES BENZ 1841, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausanti ieškovei UAB „Balansas“, drausta UAB „BTA draudimas“, apgadino automobilį „VW CORRADO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o automobilio vairuotojas iš eismo įvykio vietos pasišalino (b. l. 33–37). UAB „BTA draudimas“, įvykį pripažinus nedraudiminiu, išmokėjo 5 113,60 Lt dydžio draudimo išmoką nukentėjusiajam asmeniui. Ieškovė, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytoja ir darbdavė, atlygino draudimo bendrovei jos darbuotojo, vykdžiusio darbo funkcijas, padarytą didesnio pavojaus šaltiniu trečiajam asmeniui žalą (1 000 Lt sumokėjo geranoriškai, 4 113,60 Lt priteista iš UAB „Balanas“ Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 6 d. sprendimu (prijungta civilinė byla Nr. 2-5151-657/2012). UAB „Balansas“ regreso tvarka reikalauja atlyginti 5 899,23 Lt, t. y. 5 113,60 Lt žalos atlyginimą ir 785,63 Lt bylinėjimosi išlaidas.
Pagal CK 6.280 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją nuostatą asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę, t. y. teisę reikalauti nukentėjusiajam išmokėtos sumos iš žalą padariusio asmens. Ieškovės sumokėta draudimo bendrovei žalos atlyginimo suma gali būti vertinama kaip darbdavio nuostoliai, atsiradę dėl jos darbuotojo, t. y. atsakovo, kaltės, ir gali būti priteisiama atgręžtinio reikalavimo tvarka, vadovaujantis darbo teisės normomis, reglamentuojančiomis darbuotojo materialinę atsakomybę už darbdaviui padarytą žalą (DK XVII skyrius). Darbdavys turi įrodyti, kad yra visos materialinės atsakomybės sąlygos (DK 246 straipsnis), taip pat pagrįsti jam padarytos žalos dydį. Pagal ieškovės, kaip darbdavio, regresinio reikalavimo įgyvendinimui taikytiną DK 257 straipsnio 4 dalį (CK 1.1 straipsnio 3 dalis) atlygintina žala nustatoma tokio dydžio, kurį darbdavys regreso teise įgijo dėl darbuotojo padarytos žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad darbuotojo materialinės atsakomybės specifika yra ta, kad pagal darbdavio regresinius reikalavimus kaltas darbuotojas materialiai atsako vadovaujantis bendrosiomis materialinės atsakomybės taisyklėmis, t. y. paprastai jis atsako ribotai (DK 254 straipsnis) ir tik specialiai įstatyme nustatytais atvejais (DK 255 straipsnis) – visiškai. Tai reiškia, kad tik specialiais įstatyme nustatytais atvejais darbdavys turi teisę reikalauti iš darbuotojo visiško žalos atlyginimo, neribojant jo iš anksto nustatytais dydžiais, ir, įrodęs reikalavimo pagrįstumą, tokį atlyginimą gauti.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį iš dalies, rėmėsi civilinėje byloje Nr. 2-5152-657/2012 nustatytomis aplinkybėmis. Minėtoje byloje draudimo bendrovė „BTA draudimas“ ieškinį regreso tvarka UAB „Balansas“ reiškė dėl to, kad žalą padaręs UAB „Balansas“ vairuotojas pasišalino iš įvykio vietos (Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas; CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Taigi byloje patenkinus UAB „BTA darudimas“ ieškinį, UAB „Balansas“ turėjo pareigą atlyginti draudimo bendrovei jos atlygintą žalą. Žalą UAB „Balansas“ atlygino (b. l. 60–62). Kaip matyti iš minėtos civilinės bylos medžiagos, R. Ž., t. y. autoįvykį sukėlęs ir iš įvykio vietos pasišalinęs vairuotojas, buvo įtrauktas byloje trečiuoju asmeniu, jam išsiųstas ieškinys su priedais, pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo, kurie įteikti jo sutuoktinei R. Ž. (civilinė byla Nr. 2-5152-657/2012, b. l. 101–102, 105–106, 111), atsiliepimo į ieškinį jis neteikė, teismo posėdye nedalyvavo. Jam išsiųstas byloje priimtas sprendimas, apeliacinis skundas su priedais bei pranešimu, jog turi teisę pateikti atsiliepimą, atsiliepimo į apeliacinį skundą kopija, priimtas Kauno apygardos teismo sprendimas (civilinė byla Nr. 2-5152-657/2012, b. l. 123, 139, 152, 160). Taigi, apeliantas R. Ž. žinojo apie vykstančią bylą, kurioje iš darbdavio, t. y. UAB „Balansas“ buvo reikalaujama atlyginti R. Ž. autoįvykio metu padarytą žalą, tačiau visiškai šia byla nesidomėjo, neatsiliepė į teismo siunčiamus procesinius dokumentus, neginčijo ir nenurodė jokių kitų eismo įvykio aplinkybių. Beje, apie tai, kad, gavęs dokumentus, buvo susiradęs advokatę, gavo teismo sprendimą aiškino ir jis pats teismo posėdžio metu nagrinėant jam pareikštą ieškinį (b. l. 66–70). Todėl atmestini apelianto argumentai, jog nebuvo informuotas apie minėtą bylą, nes teismo siųsti dokumentai buvo įteikti jo buvusiai žmonai, kuri, anot apelianto, jo neinformavo. Konstatuotina, jog tiek minėtoje byloje, kurioje nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią (CPK 182 sraipsnis), tiek nagrinėjamoje byloje esantys rašytiniai įrodymai – policijos pažyma, liudininkų parodymai, kad konkreti transporto priemonė sukėlė eismo įvykį (b. l. 33–36), paties atsakovo patvirtinimas, kad eismo įvykio dieną jis šią transporto priemonę valdė (b. l. 67–69), kasos išlaidų orderis, patvirtinantis komandiruotpinigių išmokėjimą apeliantui (b. l. 75), avansinė apyskaita (b. l. 80), pažyma, kad automobilis (duomenys neskelbtini) įvykio dieną buvo Austrijoje (b. l. 107–108), patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes. Apeliacinės instancios teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą grindė ne tik liudytojo E. B. parodymais, kuriuos, bei paties apelianto paaiškinimus, anot apelianto, teismas neteisingai įvertino, bet išsamiai pasisakė dėl įrodymų, pagrindžiančių žalos dydį, visumos, išanalizavo eismo įvykio faktą, darbo teisinių santykių eismo įvykio metu fiksavimą bei remiantis byloje surinktais įrodymais priėmė sprendimą. Įvertinus nurodytas aplinkybes atmestinas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė aplinkybes, susijusias su eismo įvykiu, eismo įvykio kaltininką ir žalos dydį.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ginčo teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl ieškinyje ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomas ir šio nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2008; kt.). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, konkrečioje byloje materialinei atsakomybei kilti yra visos DK 246 straipsnyje numatytos sąlygos: 1) reali žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėją ir nukentėjusią šalį teisės pažeidimo metu siejo darbo teisiniai santykiai; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-649/2002; 2004 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2004; kt.), o būtent, atsakovas (apeliantas) 2008 m. liepos 18 d. eismo įvykio metu dirbo pas ieškovę, eismo įvykio metu vykdė tarptautinio krovinio pervežimą, yra kaltas dėl eismo įvykio, pasišalino iš eismo įvykio vietos, jo veiksmai pasišalinant iš eismo įvykio vietos yra priežastiniame ryšyje su ieškovei atsiradusia žala – nes ieškovei kilo pareiga atlyginti draudimo bendrovei jos atlygintą autoįvykio metu nukentėjusiajam asmeniui padarytą žalą (Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas; CK 6.280 straipsnio 1 dalis).
Kadangi ieškovė atlygino draudimo bendrovei jos darbuotojo, t. y. apelianto, padarytą žalą, todėl įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į darbuotoją (apeliantą), dėl kurio kaltės atsirado ši žala.
Apeliantas savo skunde nurodo, kad teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotos praktikos, tačiau skunde tokios praktikos nenurodė, išskyrus vieną civilinę bylą Nr. 3K-3-210/2007. Tačiau apelianto nurodytoje civilinėje byloje ir nagrinėjamoje byloje faktinės aplinkybės iš esmės skirtingos. Apeliantas remiasi civiline byla, kurioje žalos dydis buvo šalių aptartas geranoriškai, konkrečiu atveju žalos dydis nustatytas pagal draudiminio įvykio metu nustatytą atlygintiną žalą.
Kadangi teismų praktikoje pabrėžiama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008; 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2012; kt.), apeliacinės instancijos teismas dėl kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų, nepasisako.
Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti priimto sprendimo nėra pagrindo, todėl skundas atmestinas, sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinį skundą atmetus, ieškovei iš apelianto priteistinos apeliaciniame procese turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis) (b. l. 143–145), kurios neviršija Rekomendacijų 8.15 punkte nustatyto maksimalaus dydžio.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-326 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Balansas“, įmonės kodas 133427555, 400 Lt išlaidas, turėtas apeliaciniame procese.