Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 22 d. nuosprendžio, kuriuo R. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir nuteistas laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2012 m. sausio 23 d. iki 2012 m. sausio 24 d. ir suėmimo laikas nuo 2012 m. sausio 25 d. iki 2013 m. kovo 22 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Š. nuteistas už tai, kad 2012 m. sausio 22 d., apie 22.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto su žmona A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį ranka į veidą ir ne mažiau kaip vieną smūgį ranka į krūtinę, dėl ko nukentėjusiajai pargriuvus ant grindų, jis tęsdamas savo nusikalstamą veiką, sudavė gulinčiai A. Š. ne mažiau kaip vieną smūgį ranka į veidą, įsirėmė nukentėjusiajai keliais į pilvą, vėl sudavė rankomis ne mažiau kaip šešis kartus į galvą, veidą, kaklą, rankas, krūtinę, pilvą, atsistojęs tyčia koja iš viršaus sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius A. Š. į pilvą ir krūtinę, taip savo bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajai poodines kraujosruvas, nubrozdinimus, muštinę žaizdą kaktos dešinėje, dešinės ir kairės akies viršutiniuose vokuose, kairiame skruoste ir žande, kakle, kraujosruvas galvos minkštuose audiniuose kaktos - dešinio momens - smilkinio, kairio užausio, pakaušio srityse, dešinės akiduobės stogo (kaktikaulio akiduobinės plokštelės) lūžį, poodines kraujosruvas ir nubrozdinimus plaštakose, dešinės mentės, juosmens srityje, krūtinkaulio kūno skersinį lūžį apatiniame trečdalyje, daugybinius abipusius šonkaulių lūžius (kairėje pusėje IV-VIII, dešinėje IV-XI), širdies dešinio prieširdžio ir skilvelių, kepenų abiejų skilčių, diafragmos dešinio kupolo, kairio inksto vartų plyšimus, dėl ko nuo stipraus krūtinės ir pilvo sumušimo, įvykus ūmiam vidiniam nukraujavimui į širdiplėvės ir pilvo ertmes, sukėlusiam širdies tamponadą, ūmų širdies - kraujagyslių veiklos nepakankamumą, A. Š. mirė ir taip ją nužudė, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. Š. apeliacinis skundas atmetamas.

Nuteistasis R. Š. apeliaciniame skunde neginčija savo kaltės ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo turinio, nuteistasis prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant bausmę, teismai turi laikytis visų šių reikalavimų ir nė vienam negali būti suteikiama viršenybė, o paskirta bausmė turi atitikti Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. numatytus bausmės tikslus. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 str. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

Nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, už kurios padarymą R. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už šios nusikalstamos veikos padarymą baudžiamasis įstatymas alternatyvių bausmių laisvės atėmimui nenumato. Byloje nustatyta viena R. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – R. Š. prisipažino nužudęs savo sutuoktinę A. Š., nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir viena nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalstamą veiką R. Š. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Iš byloje esančių R. Š. charakterizuojančių duomenų matyti, jog R. Š. teisiamas pirmą kartą, praeityje buvo baustas administracine tvarka, nei į psichiatrinę, nei į narkologinę įskaitą neįrašytas, nuteistasis niekur nedirba. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam R. Š., į visas nurodytas aplinkybes atsižvelgė, įvertino šių aplinkybių visumą bei paskyrė nuteistajam bausmę baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio, 54 straipsnio reikalavimų, teisingumo bei proporcingumo principų. Pirmosios instancijos teismas paskyrė nuteistajam R. Š. minimalią baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytą bausmę. R. Š. paskirtoji bausmė nėra aiškiai per griežta, jos švelninti sankcijos ribose nėra teisinio pagrindo. Byloje nėra ir Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnyje nustatytų švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo sąlygų, taip pat nenustatyta nei išimtinių aplinkybių, mažinančių R. Š. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, nei išimtinių aplinkybių, susijusių su R. Š. asmenybe, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas R. Š. už jo nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui (Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalis).

Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, apeliacinio skundo ribose nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u taria:

nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą atmesti.