- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-30
- Bylos Nr.
- e2-63-1120/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01657-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Agnė Tikniūtė (pirm.)
- Atsakovas
- D. U.
- Ieškovas
- „Audito paslauga“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-400-910/2019, kuria atmestas atsakovės prašymas atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Audito paslauga“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės D. U. (toliau – ir atsakovė) 194 832,42 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-400-910/2019 ieškovės ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės 99 324,89 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2 064,23 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė. Teismas taip pat priteisė iš atsakovės 1 242,36 Eur žyminio mokesčio, o iš ieškovės priteisė 1 193,64 Eur žyminio mokesčio, kurio mokėjimas buvo atidėtas. Teismas iš atsakovės priteisė 300 Eur baudą į valstybės biudžetą už teismo įpareigojimo pateikti įrodymus nevykdymą bei priteisė iš atsakovės liudytojai I. S. 346,86 Eur atvykimo į teismo posėdį išlaidoms atlyginti.
Šalies argumentai
3. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo pakeitimo ir ieškovės ieškinio visiško atmetimo. Atsakovė apeliaciniame skunde pažymėjo, kad jos turtinė padėtis yra prasta. Atsakovė neturi jokio privalomai registruotino turto. Atsakovės banko sąskaitose piniginių lėšų nėra. Be to, atsakovės atžvilgiu yra taikomi itin didelės apimties turto areštai. Atsakovė paaiškino, kad dėl nurodytų priežasčių neturi finansinių galimybių sumokėti už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio. Atsakovės nuomone, žyminio mokesčio sumokėjimas yra atidėtinas iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartimi atsakovės prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą atmetė, nustatė atsakovei 7 dienų terminą, skaičiuotiną nuo šios nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos, sumokėti 1 715 Eur žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.
5. Teismas nurodė, kad atsakovė prieš pat teismo procesą dovanojimo sandoriais perleido visą turėtą nekilnojamąjį turtą bei turėtas UAB „Audito paslauga LT“ akcijas savo artimai giminaitei. Teismas pažymėjo, kad atsakovė dirba penkiose įmonėse ir gauna su darbo santykiais susijusias pajamas, tačiau teismui nepateikė duomenų apie 2019 metais gautas pajamas. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad pagal byloje esančius duomenis nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovės finansinė padėtis yra tokia sudėtinga, kad ji negali sumokėti žyminio mokesčio. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovė nenurodė ir nepagrindė aplinkybių, jog jos sunki turtinė padėtis yra laikina ir ji iš esmės pagerės per ilgesnį laikotarpį (per atitinkamą laikotarpį ji gaus reikiamą pinigų sumą).
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskirajame skunde atsakovė D. U. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Jei teismas nuspręstų atsakovės atskirąjį skundą atmesti, atsakovė prašo nustatyti atskirą terminą žyminiam mokesčiui už apeliacinį skundą sumokėti.
Atsiliepimas
7. Atsakovė teigia, kad pateikė pakankamai įrodymų, kurie pagrindžia jos sunkią turtinę padėtį bei atkreipia dėmesį į tai, jog jos turtinė padėtis iš esmės pasunkėjo tik dėl nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-400-910/2019 atsakovės atžvilgiu pritaikytų itin didelio masto laikinųjų apsaugos priemonių. Jei žyminio mokesčio sumokėjimas būtų atidėtas ir atsakovės apeliacinis skundas priimtas, apeliacinės instancijos teismas galėtų pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti (ieškinį atmesti visiškai), o tuo pačiu būtų panaikintos ir laikinosios apsaugos priemonės, todėl atsakovė turėtų galimybę sumokėti atidėtą žyminį mokestį.
8. Atsakovė paaiškina, kad deda visas pastangas, siekdama, kad jos turtinė padėtis pagerėtų, t. y. siekia gauti kuo didesnes pajamas, tačiau šiai dienai atsakovės uždirbamos pajamos yra sąlyginai nedidelės ir neleidžia sumokėti itin didelę sumą atsakovei sudarančios žyminio mokesčio sumos (1 715 Eur). Be to, atsakovė pastebi, kad ieškovei už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis buvo atidėtas, todėl atsakovės analogiška teisė taip pat turėtų būti užtikrinta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva; pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas.
11. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas atsakovės prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus, įstatymai nustato konkrečią teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo tvarką ir sąlygas. Viena iš teisės į teisminę gynybą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas, kurio dydį, atleidimo nuo jo ar mokėjimo atidėjimo sąlygas ir tvarką imperatyviai reglamentuoja CPK normos (CPK 83, 84 straipsniai).
13. Nagrinėjamu atveju aktualus CPK 84 straipsnis, reglamentuojantis žyminio mokesčio sumokėjimo termino atidėjimą. Šioje teisės normoje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminį mokestį turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą.
14. Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymus, kad sprendimo priėmimo dieną jis turės galimybę sumokėti žyminį mokestį, jei ieškinys bus atmestas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017).
15. Atsakovė, prašydama atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, pirmosios instancijos teismui pateikė duomenis apie jos banko sąskaitoje esantį pinigų likutį 2019 m. rugsėjo 2 d. (177 Eur), valstybės įmonės „Regitra“ 2019 m. rugpjūčio 28 d. pažymą, kad atsakovės vardu nėra įregistruotos transporto priemonės bei valstybės įmonės Registrų centro 2019 m. rugpjūčio 28 d. raštą, kad atsakovės nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje, neįregistruotos.
16. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė ne visiškai atskleidė savo turtinę padėtį. Teismo vertinimu, atsakovės pateikti duomenys negali būti pakankamu pagrindu konstatuoti jos sunkią finansinę padėtį. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad atsakovė yra dirbanti (gauna su darbo santykiais susijusias pajamas), todėl pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė nepateikė teismui duomenų apie 2019 metais gautas pajamas. Tokių duomenų atsakovė nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui, pateikdama atskirąjį skundą. Atsakovė pateikė pažymas apie jai išmokėtą darbo užmokestį tik 2019 m. birželio (dėl dalies bendrovių), liepos, rugpjūčio mėnesiais, nors iš byloje esančio 2019 m. rugsėjo 10 d. išrašo apie asmens darbovietę, gauto iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, matyti, kad atsakovė bendrovėse, kurių pažymas pateikė, dirba gana ilgą laikotarpį (kai kuriose iš jų nuo 2006 ir 2008 metų), todėl turėjo galimybę pateikti duomenis apie darbo pajamas 2019 metais. Be to, atsakovės teismui pateiktos pažymos yra pasirašytos tik jos pačios (be vadovo parašo). Pažymėtina, kad pažymose yra netikslumų (pavyzdžiui, 2019 m. birželio 11 d. pažymoje pateikiami duomenys apie 2019 m. liepos mėnesį išmokėtą darbo užmokestį).
17. Taigi, atsakovė neįvykdė savo pareigos pateikti teismui kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad atsakovės turtinė padėtis šiuo metu neleidžia jai sumokėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Be to, atsakovė nepateikė teismui duomenų, kad jos finansiniai sunkumai laikini, t. y., kad tuo atveju, jei atsakovės atžvilgiu bus priimtas nepalankus teismo sprendimas, ji pajėgs sumokėti žyminį mokestį ateityje. Tai, kad atsakovė deklaratyviai nurodė, jog siekia gauti kuo didesnes pajamas, nereiškia, kad atsakovė pateikė įrodymus, jos sprendimo priėmimo dieną ji turės galimybę sumokėti žyminį mokestį. Atsakovė atskirajame skunde nurodo, kad, jei jos apeliacinis skundas bus patenkintas, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (areštas) bus taip pat panaikintas, todėl atsakovė turės galimybę sumokėti žyminį mokestį. Vis dėlto, kaip minėta, atsakovė turi pateikti duomenis, jog ji ateityje (priėmus galutinį teismo sprendimą) pajėgs sumokėti žyminį mokestį net ir tuo atveju, jei galutinis teismo sprendimas nebus priimtas jos naudai.
18. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pastebi, kad šiuo atveju taip pat yra reikšminga pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodyta faktinė aplinkybė (atsakovė atskirajame skunde jos neneigia), kad atsakovė prieš pat teismo procesą dovanojimo sandoriais perleido visą nuosavybės teise turėtą nekilnojamąjį turtą bei turėtas UAB „Audito paslauga LT“ akcijas savo artimai giminaitei. Byloje esantys Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad atsakovė 2018 m. rugpjūčio 8 d. ir 2018 m. rugpjūčio 30 d. dovanojimo sutartimis perleido nuosavybės teises į turėtą nekilnojamąjį turtą R. U. (5 t., b. l. 135, 158, 162). UAB „Audito paslauga“ ieškinys dėl žalos iš atsakovės priteisimo buvo paduotas 2018 m. rugsėjo 7 d. (1 t., b. l. 1). Ši aplinkybė įrodo, kad atsakovė sąmoningai blogino savo turtinę padėtį ir sąlygojo negalėjimą sumokėti žyminį mokestį.
19. Atsakovės atskirojo skundo argumentai, susiję su tuo, kad žyminio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas ieškovei, neturi teisinės reikšmės sprendžiant, ar šiuo konkrečiu atveju yra CPK nustatytos sąlygos (žyminio mokesčio atidėjimo būtinybė, atsižvelgiant į tokį prašymą pateikusio asmens turtinę padėtį) atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą atsakovei.
20. Išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai netenkino atsakovės prašymo. Nagrinėjamu atveju neegzistuoja pagrindas atsakovei atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Atsakovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
21. Procesinis terminas atsakovei sumokėti žyminį mokestį jau pasibaigęs, todėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutarties reikalavimams įvykdyti ir 1 715 Eur žyminiam mokesčiui sumokėti atsakovei nustatytinas naujas terminas, išaiškinant, kad žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantys dokumentai turi būti pateikti pirmosios instancijos teismui.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti atsakovei D. U. dešimties kalendorinių dienų terminą sumokėti 1 715 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų penkiolikos eurų) žyminį mokestį ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius įrodymus, terminą žyminiam mokesčiui sumokėti pradedant skaičiuoti nuo šios nutarties gavimo dienos.