- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-30
- Bylos Nr.
- 2-987/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00035-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Skolų valdymo departamentas“, uždarosios akcinės bendrovės REIKALAVIMAS
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „VK projektas“
- Kategorijos
- 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, V. V. ir uždarosios akcinės bendrovės „VK mechanikas“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 19 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą, civilinėje byloje Nr. B2-640-368/2014 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Skolų valdymo departamentas“, uždarosios akcinės bendrovės REIKALAVIMAS.LT ir uždarosios akcinės bendrovės „Aderosa“, trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, V. V. ir uždarosios akcinės bendrovės „VK mechanikas“ pareiškimus atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „VK projektas“ dėl bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai ir tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, prašė teismo iškelti atsakovui bankroto bylą. Nurodė, kad atsakovas yra skolingas UAB „Skolų valdymo departamentas“ 203 978,15 Lt, UAB REIKALAVIMAS.LT – 9 427,93 Lt, UAB „Aderosa“ – 7 999,78 Lt, UAB „VK mechanikas“ – 26 000 Lt ir V. V. – 255 000 Lt
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2014 m. kovo 19 d. nutartimi atsisakė iškelti atsakovui bankroto bylą. Iš atsakovo 2013 m. gruodžio 31 d. preliminaraus balanso teismas nustatė, kad atsakovo turtas sudaro 1 234 366 Lt, o pradelsti įsipareigojimai – 27 198,61 Lt, t. y. pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į atsakovo balansą įrašyto turto vertės. Dėl ieškovo UAB „Skolų valdymo departamentas“ nurodyto atsakovo 203 978,15 Lt įsiskolinimo teismas pažymėjo, kad atsakovas jį ginčija teisme, todėl šis įsiskolinimas neįskaičiuojamas į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę. Teismo vertimu, abejonių nekelia tik ieškovų UAB REIKALAVIMAS.LT ir UAB „Aderosa“ nurodyti atsakovo įsiskolinimai (atitinkamai 9 427,93 Lt ir 7 999,78 Lt). Dėl trečiųjų asmenų UAB „VK mechanikas“ ir V. V. nurodytų atsakovo įsiskolinimų teismas pažymėjo, kad jie nepagrįsti jokiais pirminiais dokumentais. UAB „VK mechanikas“ vienašališkai surašytas tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktas nepatvirtina atsakovo 26 000 Lt įsiskolinimo. Teismas nurodė, kad trečiasis asmuo V. V. nepateikė duomenų, preliminariai patvirtinančių jo 255 000 Lt reikalavimo pagrįstumą ir jo kilmę. Pažymėjo, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje pagal atsakovo vadovo pareiškimą apie tai, jog atsakovo komercijos direktorius V. V. teikia klaidingus duomenis apie įmonės finansinę veiklą, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje (apgaulingas apskaitos tvarkymas). Atsižvelgdamas į visas nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovo pradelsti įsipareigojimai sudaro 27 198,61 Lt. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas yra skolingas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 5 240,72 Lt, įmonėje dirba 8 darbuotojai. Atsakovas 2013 m. patyrė 105 080 Lt nuostolių, tačiau 2012 m. gavo 25 772 Lt pelno. Atsižvelgdamas į atsakovo finansinę būklę teismas sprendė, kad atsakovas yra moki įmonė, todėl nėra pagrindo kelti bankroto bylos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, išreikalauti iš atsakovo ilgalaikio turto sąrašą, trumpalaikio turto sąrašą, apyvartos žiniaraštį, balanso aiškinamąjį raštą, kurie būtų patvirtinti ne tik atsakovo vadovo, bet ir atsakovo apskaitą tvarkančios UAB „Bona sens“. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismas formaliai vertino atsakovo finansinę padėtį, neišreikalavo duomenų apie tikrąją atsakovo finansinę padėtį. Atsakovo teismui pateikto balanso duomenys neatitinka tikrovės. Teismas privalėjo išreikalauti duomenis apie atsakovo turtinę padėtį. Nustatęs, kad atsakovo pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės, teismas iš esmės nesprendė, ar atsakovas turi galimybę vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Teismas nepagrįstai neatkreipė dėmesio į tai, kad atsakovas 2013 m. patyrė 105 080 Lt nuostolių. Šis rodiklis yra svarbus sprendžiant, ar įmonė yra pajėgi vykdyti komercinę ūkinę veiklą. Teismas nepagrįstai nevertino, kiek ir kokių kreditorinių įsipareigojimų atsakovas apskritai turi, per kokį terminą jie turi būti įvykdyti ir ar skoloms grąžinti pakaks atsakovo turto. Teismas neišsiaiškino, ar 1 234 366 Lt vertės turtas realiai egzistuoja, neaiški jo sudėtis.
2. Tai, kad atsakovas šiuo metu ginčija ieškovo UAB „Skolų valdymo departamentas“ reikalavimą, nereiškia, jog šio įsiskolinimo apskritai nėra. Teismas turėjo įvertinti šią aplinkybę ir atsižvelgdamas į ją nustatyti galimas pasekmes esamiems ir būsimiems atsakovo kreditoriams. Taip pat teismas nepagrįstai nutarė neįskaičiuoti į bendrą atsakovo pradelstų įsipareigojimų masę atsakovo įsipareigojimų apeliantams, nes, manydamas, kad reikia papildomų įrodymų, pagrindžiančių atsakovo įsiskolinimus apeliantams, turėjo juos išreikalauti iš atsakovo arba apeliantų, tačiau nebuvo aktyvus, kaip to reikalauja įstatymas.
3. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo finansinė padėtis blogėja, yra įkurta kita įmonė, į kurią perkeliama faktinė atsakovo veikla, atsakovas nėra atsiskaitęs su daugeliu kreditorių, pagrįstai manytina, jog šio rinkos dalyvio išsaugojimas ne tik didintų jau esamų kreditorių patiriamus nuostolius, bet ir keltų grėsmę kitiems rinkos dalyviams. Dėl šių priežasčių teismas turi iš naujo visapusiškai įvertinti ir nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašo skundą atmesti ir skirti apeliantams po 5 000 Lt baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Negalima sutikti su apeliantų teiginiu, kad teismas formaliai vertino atsakovo finansinę padėtį, neišreikalaudamas duomenų apie tikrąją padėtį. Dėl atsakovo 2013 m. patirtų nuostolių pažymėtina, kad ĮBĮ įmonės nemokumo nesieja su įmonės veiklos pelningumu. Atsakovo turto sudėtis nurodyta teismui pateiktame balanse.
2. Apeliantų argumentai dėl jų ir ieškovo UAB „Skolų valdymo departamentas“ reiškiamų reikalavimų neįtraukimo į atsakovo pradelstų įsipareigojimų masę taip pat yra nepagrįsti. Traukiant suinteresuoto bylos baigtimi kreditoriaus reikalavimus į įmonės pradelstų įsipareigojimų masę turi būti aiški reikalavimo suma, pats reikalavimas neabejotinas ir neginčijamas.
3. Apeliantų pozicija vertintina kritiškai. V. V. yra UAB „VK mechanikas“ direktorius, tuo tarpu tarp atsakovo ir V. V. susiklostė konfliktiniai santykiai, nes atsakovo vadovas kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl V. V. veiksmų.
Šalies argumentai
4. Apeliantai prašo išreikalauti ir kaip patikimus į bylą prijungti atsakovo apskaitą tvarkiusios UAB „Bona sens“ patvirtintus apskaitos duomenis, tačiau minėtame ikiteisminiame tyrime būtent ir tikrinama šios įmonės kartu su apeliantu V. V. tvarkyta atsakovo buhalterinė apskaita. Be to, sutartis su šia įmone buvo nutraukta 2013 m. liepos 1 d. Apeliantų teiginiai apie atsakovo veiklos perkėlimą į kitą įmonę yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies nuostatas bankroto byla iškeliama, kai yra bent viena šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. Įmonės nemokumas yra įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Taigi, remiantis ĮBĮ nuostatomis, vertinant, ar įmonė yra nemoki, t. y. ar jai keltina bankroto byla, turi būti nustatyti pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) ir jos turimo turto vertė.
Iš teismui pateikto atsakovo preliminaraus balanso matyti, kad atsakovo turtas 2013 m. gruodžio 31 d. sudarė 1 234 366 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 1 228 993 Lt, iš kurių po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai – 340 498 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 888 495 Lt (t. 2, b. l. 29). Atsakovo apskaitos duomenimis, 2013 m. gruodžio 31 d. pradelsti įsipareigojimai sudarė 27 198,61 Lt (t. 2, b. l. 28). Atsakovo 2013 m. gruodžio 31 d. preliminarios pelno (nuostolių) ataskaitos duomenys patvirtina, kad atsakovui nuostolingi buvo 2013 metai, kai atsakovas patyrė 105 080 Lt nuostolių, tačiau 2012 metais atsakovo veikla buvo pelninga, nes atsakovas gavo 25 772 Lt pelno (t. 2, b. l. 30). Remdamasis šiais duomenimis pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pradelsti įmonės įsipareigojimai neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės, t. y. įmonė yra moki, todėl nenustatė pagrindo kelti atsakovui bankroto bylą (ĮBĮ 2 str. 2 d., 9 str. 7 d. 1 p.).
Atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas savo išvadą grindė nevisapusiškais ir neobjektyviais duomenimis, neatitinkančiais tikrovės. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo priimti sprendimo pagal preliminarius duomenis. Be to, apeliantai kaltina teismą aktyvumo stoka, nenoru rinkti įrodymus savo iniciatyva. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas 2014 m. sausio 30 d. nutartimi įpareigojo atsakovo vadovą pateikti teismui ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus (t. 1, b. l. 58). Atsakovas kelis kartus prašė pirmosios instancijos teismo pratęsti terminą šiems dokumentams pateikti, motyvuodamas tuo, kad didžioji dalis teismo reikalaujamiems dokumentams paruošti įmonės finansinių dokumentų yra perduoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, kurioje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-13047-13 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje (t. 1, b. l. 91-92, 95-98, 101-103). Dėl šios priežasties atsakovas turėjo galimybę parengti tik preliminarų balansą ir preliminarią pelno (nuostolių) ataskaitą. Šioje situacijoje pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi šiais atsakovo pateiktais dokumentais. Apeliantų prašymas išreikalauti iš atsakovo jų nurodytus atsakovo finansinius dokumentus, kurie būtų patvirtinti ne tik atsakovo vadovo, bet ir įmonės apskaitą tvarkančios įmonės UAB „Bona sens“, atmestinas, visų pirma, dėl jau minėtos aplinkybės, kad didžioji dalis atsakovo finansinių dokumentų yra perduoti ikiteisminį tyrimą atliekančiai institucijai, antra, kaip teigia atsakovas, sutartis su UAB „Bona sens“ buvo nutraukta dar 2013 m. liepos 1 d., trečia, ikiteisminiame tyrime tiriama atsakovo buhalterinė apskaita, kurią tvarkė UAB „Bona sens“. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas ėmėsi visų būtinų veiksmų nustatyti atsakovo realią finansinę padėtį, todėl priešingi apeliantų argumentai laikytini nepagrįstais.
Apeliantai klaidingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog atsakovo 2013 m. patirti 105 080 Lt nuostoliai neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Sutinkant su apeliantų teiginiu, kad įmonės veiklos pelningumo rodiklis yra svarbus, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, vis dėlto atkreiptinas dėmesys, jog jis nelaikytinas pagrindiniu faktoriumi, apsprendžiančiu įmonės bankroto bylos iškėlimą. Iš tikrųjų pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ĮBĮ įmonės nemokumo nesieja su vykdomos veiklos pelningumo rodikliais, todėl duomenys apie atsakovo nuostolius dar nepatvirtina įmonės nemokumo. Minėta, kad pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovo pelnas 2012 m. sudarė 25 772 Lt. Tai reiškia, kad atsakovas neveikia nuolat nuostolingai. Iš esmės dėl to paties įmonės nemokumo apibrėžimo nėra pagrindo sutikti su apeliantų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino, kiek ir kokių kreditorinių įsipareigojimų (nepradelstų) turi atsakovas, ar jiems įvykdyti užteks įmonės turto. Šios aplinkybės, kaip ir minėtas įmonės pelningumo rodiklis, būtų svarbūs tuo atveju, jeigu įmonės pradelsti įsipareigojimai nežymiai viršytų pusę į balansą įrašyto turto vertės ir reikėtų spręsti klausimą, ar įmonė yra pajėgi tęsti savo veiklą ir atsiskaityti su kreditoriais. Nagrinėjamu gi atveju pirmosios instancijos teismo nustatyti atsakovo pradelsti įsipareigojimai siekia vos 2,2 proc. į balansą įrašyto turto vertės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai apelianto nurodytų aplinkybių neanalizavo. Nėra pagrindo sutikti ir su apeliantų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo atsakovo turimo turto sudėties. Turto sudėtį atspindi byloje pateiktas atsakovo balansas. Kita vertus, apeliantai nepagrindžia kaip atsakovo turto sudėtis nagrinėjamu atveju galėtų turėti įtaką klausimui dėl atsakovo (ne)mokumo teisingai išspręsti.
Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai į atsakovo pradelstų įsipareigojimų masę neįtraukė ieškovo UAB „Skolų valdymo departamentas“ 203 978,15 Lt reikalavimo. Atsakovas pirmosios instancijos teismas pateikė įrodymus, kad šio kreditoriaus reikalavimas yra ginčijamas teisme. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į teismų formuojamą praktiką, kad tuo atveju, kai atsakovas ginčija ieškinyje dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytą įsiskolinimą arba jo įvykdymo terminą, šis įsiskolinimas neįskaičiuojamas į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę. Apeliantai, iš esmės sutikdami su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad byloje nėra pateikti duomenys, pagrindžiantys jų kreditorinius reikalavimus, apeliuoja į teismo pareigą būti aktyviam bankroto byloje. Apeliantai neteisingai supranta teismo aktyvų vaidmenį bankroto procese. Iš tiesų teismas, spręsdamas ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, turi būti aktyvus, tačiau tai nereiškia, kad teismas už ieškovą ar trečiuosius asmenis, pareiškiančius savarankiškus reikalavimus, turi savo iniciatyva rinkti įrodymus, patvirtinančius jų reikalavimus atsakovui. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantai, turėdami galimybę pateikti jų reikalavimus patvirtinančius įrodymus kartu su atskiruoju skundu, to nepadarė.
Apeliantų argumentai, susiję su atsakovo veiklos faktiniu perkėlimu į kitą įmonę, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti, todėl atmestini.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad skundžiama nutartis, kuria atsisakyta iškelti atsakovui bankroto bylą, yra pagrįsta ir teisėta, todėl ją naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Dėl baudos už piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis skyrimo
Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skirti apeliantams baudas dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, tačiau visiškai nemotyvuoja šio prašymo. Dėl šios priežasties atsakovo prašymas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.