Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis D. N. kaltu neprisipažino ir parodė, kad su nukentėjusiąja T. Z. 10 metų kartu gyveno nesusituokę, tačiau ji išvarė jį ir tada gavosi nesusipratimai. Jis dirbo užsienyje, kiekvienais metais atvykdavo į Lietuvą po 2-3 kartus. Viskas buvo gerai, kol nukentėjusioji nepersirašė jo nuosavybės - dalies namo, savo vardu. Anksčiau namas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausė jo močiutei. Kadangi jis turėjo daug skolų, daug ieškinių, močiutei mirus, parašė nukentėjusiajai įgaliojimą ir ji močiutės namą persirašė savo vardu. Nukentėjusiai iškelta baudžiamoji byla dėl turto pasisavinimo. Jis leido T. Z. disponuoti turtu, bet tai nereiškia, kad leido išvaryti jį iš namų. Į nukentėjusiosios sąskaitą siuntė 11000 Eur dokumentų tvarkymui, mokesčiams. Nukentėjusioji užvaldė jo namo dalį, kurio vertė 80000 Eur. Policijoje jam paaiškino, kad nukentėjusioji T. Z. pateikė dokumentus, jog namas priklauso jai, o jis yra nepageidaujamas. Prieš grįždamas į Lietuvą, nukentėjusiajai sakė, kad grįš, tik neminėjo, kada tiksliai. Grįžo automobiliu „VW Golf“. Už garažo rado garažo raktą, garaže buvo jo iš buto išnešti daiktai. Su T. Z. iki įvykio gražiai bendravo telefonu. Atvykęs namuose rado T. Z. su jos sūnumi, kuriam, gal 14 metų. Ji pasakė, kad jis čia nepageidaujamas. Bandė įeiti į vidų. T. Z. pasakė, kad tas namas jam nepriklauso. Nepatikėjo tuo. Užsienyje jam nebuvo reikalingi namo raktai, todėl juos buvo palikęs pas ją. Neigia išmušęs langų stiklą, jis grįžęs pabeldė į langą, kuris seniai buvo įtrūkęs, ir jis išdužo, stiklas šukės iš rėmo neiškrito. Langas yra aukštai, tik pasistiebęs pasiekė pabelsti. T. Z. konflikto metu buvo paėmusi jo piniginę. Nežino, kaip ji paėmė piniginę, ji ją atidavė policijai. Prieš tai ji parašė žinutę, kad paduos piniginę kaimynei. Tuo metu jis buvo išgėręs 3 skardines alaus, namo jį parvežė kitas asmuo. Matė, kad kaimynė I. J. buvo išėjusi į kiemą, kai jis sėdo į mašiną ir išvažiavo. Įvykio dieną pas nukentėjusiąją prieš jų konfliktą mėlynių nematė. Nukentėjusioji T. Z. nenori grąžinti jam namo, todėl ir apkalba jį, kad jis smurtavo prieš ją. Ji nenori, kad jis lankytų tame name gyvenantį neįgalų pusbrolį. Nukentėjusioji negalėjo jo išmesti iš namų, tai apgyvendino rūsyje. Nukentėjusiosios sūnų matė įvykio dieną policijoje. Gal konflikto metu kaltinamasis ir galėjo pastumti nukentėjusiąją ranka į krūtinę, kad pats galėtų įeitų į vidų, bet ji užsidarė duris ir jis nebegalėjo įeiti. T. Z. griežtai jo neįleido į namus. Jie koliojosi tik prie durų. Anksčiau buvo du įėjimai į namą, bet vieną T. Z. užbetonavo. Garažas yra metalinis. Garaže buvo rastas ginklas. Neįsivaizduoja, kam jis priklausė, mano, kad nukentėjusioji jį pakišo. Nes tik tada, kai prasidėjo konfliktas dėl namo, atsirado ginklas. Mano, kad dėl namo nukentėjusioji jį apkalba. Pas nukentėjusiąją jis nesilanko, lankosi pas pusbrolį. Prašo teismo skirti kuo švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Nukentėjusioji T. Z. parodė, kad D. N. pažįsta nuo 2010 metų. Kartu su juo pragyveno 7 metus. 2017 metais jis išvyko į Vokietiją dirbti. 2019 metais jų, kaip sugyventinių, ryšys nutrūko. 2020 metais jis perspėjo, kad grįš namo, paprašė palikti namo ir garažo raktus. Kadangi ji išvyko tuo metu iš namų, tai paliko tik garažo raktus sutartoje vietoje. Kaltinamasis D. N. žinojo, kad būstas priklauso jai, nuo tada, kai baigė tvarkyti dokumentus. Ji iš jo ir jo sesers M. B. pirko paveldėjimo teisę. Kaltinamasis tai žinojo. Jis jai pinigų nesiuntė. Visada kalbėjo apie tai, kad ji susitvarkys namo dokumentus savo vardu. 2019 metais sužinojo, kad kaltinamasis Vokietijoje sukūrė kitą šeimą ir jų santykiai nutrūko. Buvo susitarimas, kad jis grąžina jos investuotus pinigus ir ji jam grąžina būstą. Kaltinamasis nieko neinvestavo į tą namą. Reikėjo išpirkti kaltinamojo tetos vekselį. 2020 metais prieš kaltinamajam grįžtant į Lietuvą tarėsi su juo, kad, kai grįš, pasikalbės. Nesakė tiksliai D. N., kada grįš. Buvo palikusi jam raktą nuo garažo. Kai kaltinamasis atvyko, jis paskambino į duris. Tada per langą pamatė, kad stovi automobilis. Kaltinamasis buvo girtas. Jis įėjo į vidų. Pasakė, kad jis neblaivus ir pokalbio nebus. Tada D. N. sudavė jai dešine ranka ir koja į veidą, pakaušį, juosmenį. Į skruostą sudavė tikrai kumščiu. Tada jos sūnus išėjo iš savo kambario. Kartu su vaiku išstūmė kaltinamąjį D. N. iš namų. Kaltinamasis paėmė ją už rankų, į lauką ją ištempė už plaukų. Šaukėsi pagalbos, prašė kaimynų, vaiko, kad skambintų policijai. Išėjo į kiemą kaimynė, pradėjo raminti. Tada kaltinamasis D. N. ją paleido. Tąkart policijos nekvietė. Pirmasis konfliktas įvyko 22.25 val. Po to kaltinamasis išvyko ir grįžo po 10 minučių. Jis pradėjo vaikščioti aplink namą, šūkauti, baladotis. Ji paskambino pagalbos numeriu. Tada išgirdo, kad dužo langas. Prieš tai langas nebuvo įtrūkęs. Langas, kaip suprato, buvo išdaužytas plyta. Langas dužo kiaurai. Pusbrolis sakė, kad D. N. jo prašė nunešti plytą atgal už namo. Nežino, kas nešė tą plytą atgal. Tada D. N. sėdo į automobilį ir išvyko. Policija atvyko gal po minutės išvykus D. N.. Kitą dieną kaltinamasis buvo atvykęs į garažą. Ji iškvietė pareigūnus ir jie išvedė D. N.. Kitą dieną apžiūrėjo, kas buvo padaryta: vidiniame kieme buvo išvartytos gėlės, garaže buvo išvartyti daiktai. Ant galinės lentynos pamatė daiktą, panašų į pistoletą, jis ne jos. Anksčiau ginklo ji nematė, nematė jo ir kaltinamojo rankose. Tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ji buvo nuvykusi pas med. ekspertus. Jai buvo mėlynės ant skruosto, ant tos pačios rankos žasto, dilbio. D. N. tempė ją už plaukų nuo tarpdurio, ištempė į kiemą. Tai matė kaimynė, kuri liepė D. N. ramintis. Tuo metu kaltinamajam iškrito telefonas. Kaimynė padavė telefoną kaltinamajam. Tada jis ją paleido. Jos sūnus nėra smurtavęs prieš ją, jos santykiai su sūnumi geri. Žalą dėl lango atlygino draudimas. Ieškinio nereiškia. Po šio įvykio kaltinamasis neatsiprašė, iš jo gaudavo visokias žinutes. Gegužės mėnesį jis persekiojo ją, kai automobiliu vyko į darbą. Rugpjūčio mėnesio pradžioje buvo pradurtos jos automobilio padangos. Rugpjūčio 26 d. kaltinamasis vartais daužė jos automobilį, ji dėl tokių pkaltinamojo veiksmų vėl kreipėsi į policiją.

Liudytoja I. J. parodė, kad nukentėjusioji ir kaltinamasis yra jos kaimynai. Juos pažįsta daug metų. 2020 m. rugpjūčio 1 d. vakare miegamajame žiūrėjo televizorių. Išgirdo triukšmą. Atsikėlė pažiūrėti ir pamatė pas kaimynus atidarytas duris. Nugara į ją stovėjo vyriškis, iš silueto suprato, kad tai kaltinamasis D. N., kuri žino nuo jo vaikystės, viduje stovėjo nukentėjusioji T. Z.. Išėjus į lauką pamatė, kad D. N. smurtauja prieš ją, jis buvo suėmęs T. Z. už plaukų, buvo palenkęs jos galvą. Pasakė D. N., kad paliktų nukentėjusiąją ramybėje, nes jis moterų nemuša. D. N. paleido ją ir nuėjo. Dar rado telefoną ir jį padavė D. N., jis sakė, kad telefonas yra jo. Mano, kad kaltinamasis buvo neblaivus. Prieš ją D. N. rankos nekėlė. Jis, kai tik paklausė, ką daro, iš karto atšoko ir tik pasakė: „Neįleidžia į namus“. T. Z. mažametis sūnus buvo išėjęs į gatvę. Berniukas stovėjo, neprisimena, ar jis verkė. Tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio1 dalies 2 punktu perskaitė liudytojos I. J. aprodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 1 t., b. l. 99–100.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. J. parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 1 d. apie 22.30 val. ji jau gulėjo lovoje, kai išgirdo triukšmą - vyriškio rėkavimą, nuėjusi į virtuvę, pažiūrėjo pro langą ir pamatė, kad atidarytos kaimynės, gyvenančios (duomenys neskelbtini), T. Z. lauko durys. Tarpduryje matė stovintį vyriškį ir šūkaujantį. Suprato, kad čia bus atvažiavęs D. N., kuris anksčiau gyveno su T. Z.. Ji apsirengė chalatą ir išėjo į lauką pažiūrėti, kas vyksta. Kai išėjo, D. ir T. jau buvo (duomenys neskelbtini)gatvėje. D. buvo sugriebęs T. už plaukų pakaušio srityje ir lenkė jos galvą žemyn. O T. šaukė, kad iškviestų policiją. D. klausė, kas čia darosi, sakė jam, kad nemuštų moters, kad jis ne toks. Tada D. paklausė jos, paleido T., kuri nubėgo į namus. Ant gatvės pamatė gulintį mobilaus ryšio telefoną, jį pakėlė ir paklausė, kieno telefonas. D. pasakė, kad jo, telefoną jam ir atidavė. T. dar pasakė, kad ji pati išsikviestų policiją. Kaip supranta, iš karto T. dar policijos nekvietė. Ji grįžo namo, gal už 10 min., o gal ir vėliau, išgirdo dūžtančio stiklo garsą, pažiūrėjusi pro langą pamatė, kad išdaužtas T. virtuvės lango stiklas. Tuo metu prie T. namo jokio žmogaus nematė, kas išdaužė stiklą ir kaip, taip pat nematė. Neilgai trukus pas T. atvyko policijos pareigūnai. Ji matė, kaip D. tampė T. už plaukų gatvėje, kas vyko, kai jie buvo prieškambaryje, ji nematė, tuo metu rengėsi chalatą ir ėjo į lauką. Daugiau D. prie T. namo niekada nematė. Daugiau papildymų neturi (1 t., b. l. 99–100).

Liudytoja I. J. patvirtino duotus parodymus ir parodė, kad T. Z. prašė kviesti policiją. Iki įvykio kaimynės langų stiklas nebuvo išdužęs. Po įvykio jis jau buvo išdužęs. Su ja anksčiau ir kaltinamasis, ir T. Z., visada elgiasi pagarbiai.

L. R. K. parodė, kad jis dirba Kauno AVPK Patrulių rinktinėje 4 metus. Datos nepamena, tamsiu paros metu buvo gautas pranešimas dėl smurto. Nuvykus į Vilijampolę rado išdaužtą namo lango stiklą. Juos pasitiko moteris ir pasakojo, kad jos draugas ar sugyventinis apgadino tą langą ir pasišalino automobiliu „VW Golf“ ar „VW Passat“. Ieškojom to asmens, važinėdami Vilijampolės gatvėmis.

Teisėjas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu perskaitė liudytojo R. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 1 t., b. l. 104.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. K. parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 1 d. apie 22 val. jis dirbo radijo šaukiniu „K1905“. Apie 22.40 val. iš budinčiojo OVS pareigūno gavo pranešimą, kad maždaug prieš 10 min. vyras mušė moterį. Nuvykus nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), jį pasitiko moteris, kuri prisistatė kaip T. Z.. Ji nurodė, kad jos buvęs sugyventinis, kurio vardo, pavardės šiuo meta neatsimena, žodinio konflikto meta sudavė jai smūgius, po to išdaužė jos namo pirmo aukšto langą ir išvažiavo su automobiliu „VW Passat“, galimai vokiškais valstybiniais numeriais. Moteris nurodė kryptį, kuria nuvažiavo vyriškis. Tarnybiniu automobiliu vyko nurodyta kryptimi, apsuko aplink kvartalą bet vyriškio rasti nepavyko. Kai grįžo iki moters namo, matė pravažiuojantį automobilį „VW Passat“, jį vijosi, bet nepavyko pasivyti, mano, vairuotojas pasislėpė kažkur vietinėse gatvelėse ar kiemuose. Ant T. Z. kūno išorinių sužalojimų nematė. Įvykis buvo perduotas NVRS pareigūnams. Daugiau papildymų neturi (1 t., b. l. 104).

Liudytojas M. Z. parodė, kad jam yra 12 metų. Įvykyje dalyvavo jis, mama, D. ir kaimynė. Prieš tai jis su mama buvo pas senelius. Grįžo į Kauną. Pasakė, kad D. grįžo į Lietuvą. Jis anksčiau atveždavo lauktuvių. Kai mama atrakino duris, atėjo į namus D. ir kalbėjo negražiais žodžiais. Nelabai prisimena tų žodžių. Jis mamą mušė, spardė kojom, daužė į galvą. Mama stovėjo ir D. spyrė jai į galvą, kumščiais sudavė į veidą, į koją, į pilvą. Jo neužgavo. Jis su mama bandė išstumti D. iš namų ir išstūmė. Kaimynė pasakė: „Baik, D., negalima taip“. D. po to spardė duris, laužė jas laužė jis ir rūsio duris, anteną sulaužė. D. buvo vartojęs alkoholio. Kai gyveno su D., buvo mažas. D. visada pirkdavo alaus ir jį gerdavo. Atskiria, kada D. būna blaivus ir kada išgėręs. Po to išvažiavo ir vėl grįžo. D. tada sudaužė langą. Tuo metu atvažiavo policija. Įvykis vyko ne šiais metais, galėjo būti pernai vasaros pabaigoje. Neprisimena, koks paros metas buvo. D. bando susigrąžinti namus, kurie iš pradžių buvo D., po to jis išvyko ir dabar tai priklauso jo namai. Po D. smūgių jo mamai mėlynė buvo ant žando ir ant akies. Mama jautėsi nuskriausta. Po to įvykio D. nebuvo sugrįžęs į namus. Jis vėl atvažiuodavo, panašių įvykių buvo, todėl jo mama į policiją daug kartų kreipėsi. Tik jis ir mama buvo namuose, kai D. išdaužė stiklą. Nežino, ar kaimynė matė, kai D. išmušė langą.

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole liudytoja apklausta T. Z. parodė, kad D. N. yra jos buvęs sugyventinis. Su juo negyvena apie tris metus, visiškai yra nutraukus su juo bet kokius santykius. Kiek jai yra žinoma, jis Lietuvoje negyvena, neseniai grįžo į Lietuvą. Su D. N. jos jokie turtiniai santykiai nesieja, bendrų vaikų neturi. 2020 m. rugpjūčio 1 d. jai būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini) (namai priklauso jai), šiuo adresu atvyko D. N., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, aiškintis turtinių santykių, nors kaip minėjo, jokie santykiai jos su juo nesieja. Jai atidarius duris, D. N. ją tyčia pastūmė ir namo prieškambaryje tyčia dešiniąja ranka vieną kartą sudavė į pakaušį, vieną kartą dešinės rankos kumščiu tyčia sudavė jai į kairį skruostą ir tyčia kaire koja spyrė jai į juosmenį. Šiais savo veiksmais D. N. sukėlė jai fizinį skausmą. Ji D. stūmė iš prieškambario, jis buvo įsikibęs į ją ir ištempė iš namo prieškambario. D. ji stūmė iki gatvės. Gatvėje jis ją laikė už plaukų ir tempė jai už plaukų ir taip jai sukėlė fizinį skausmą. Gatvėje kaimynė I. J., kuri matė jų grumtynes, ramino D.. Grumtynių metu D. iškrito mobilus telefonas, kaimynė, kurios prašė iškviesti pagalbą, nuo žemės pakėlė telefoną, tuo metu D. ją paleido ir ji pabėgo, užsirakino namuose. D. savo automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. nežino, vokiški numeriai, tamsiai pilkos spalvos, nuvažiavo. Maždaug po 5-10 min. D. grįžo prie (duomenys neskelbtini) namo, Kaune, ir pradėjo daužyti jos buto duris bei išdaužė buto virtuvės, sujungtos su svetaine, plastikinio lango stiklo paketą. D., išdaužęs langą, pasišalino. Po kurio laiko vėl buvo privažiavęs prie namo, bet pamatęs kad ji telefonu skambina, kviečiasi papildomai pagalbą, pasišalino. Dėl išdaužyto lango jai padaryta 300 eurų turtinė žala. Grumtynių metu namo prieškambaryje buvo ir jos mažametis sūnus M. Z., gim. (duomenys neskelbtini)m., kuris ją gynė nuo D. veiksmų. D. M. sudavė per rankas ir sūnui iš rankų iškrito mobilus telefonas, kuriuo jis ketino iškviesti pagalbą. M. nesužalotas, jam fizinis skausmas nesukeltas. Kuomet ji pabėgo iš gatvės į namus ir užsirakino, buto prieškambaryje ant grindų rado D. piniginę. Jai padaryti nežymūs kūno sužalojimai, medikų pagalba jai nereikalinga, prašo išduoti užduotį pas teismo medicinos ekspertus kūno sužalojimo mastui nustatyti bei ikiteisminiame tyrime mane pripažinti nukentėjusiąja (1 t., b. l. 1–4).

Iš 2021 m. rugpjūčio 1 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), atlikta įvykio vietos apžiūra, konstatuoti turto sugadinimai, apžiūros metu nieko nerasta ir nepaimta (1 t., b. l. 41–50).

Iš Policijoje registruojamų įvykių registro 2021 m. rugpjūčio 1 d. išrašo matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 1 d., 22.40 val., apie įvykį pranešė T. Z., nurodydama, kad prieš 10 min pranešėją vyras mušė rankomis ir kojomis (1 t., b. l. 36).

2021 m. gegužės 27 d. garso įrašo apžiūros protokole užfiksuota, kad garso įraše, kurį į bylą pateikė Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus, girdėti, kaip T. Z. 2021 m. rugpjūčio 1 d. 22.37 val., kviečiasi policiją į (duomenys neskelbtini), pranešdama, kad buvęs sugyventinis grįžo ir ką tik panaudojo smurtą prieš ją (1 t. b. l. 56–57).

Iš 2021 m. balandžio 2 d. akistatos protokolo matyti, kad nukentėjusioji T. Z. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad ją sužalojo D. N. (1 t., b. l. 62).

Iš Kauno AVPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio G. B. 2020 m. rugpjūčio 1 d. tarnybinio pranešimo dėl gauto pranešimo matyti, kad pranešėja T. Z., nurodė, kad pas ją atvykęs buvęs sugyventinis D. N. puolė smurtauti, trenkė kumščiu į veidą (1 t., b. l. 51).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Kaltinamasis D. N. kaltu neprisipažino, teigė, kad T. Z. jį apkalba, nes nenori sugrąžinti jam namo, kurį jam dirbant užsienį pagal jo pasirašytą įgaliojimą persirašė savo vardu. Pripažįsta, kad įspėjęs T. Z. apie tai, kad jis parvyksta, atvyko pas ją adresu (duomenys neskelbtini). Rado padėtus garažo raktus, garaže buvo sudėti jo daiktai. Jis pabeldė į langą, kuris seniai buvo įtrūkęs, ir jis išdužo, stiklas šukės neiškrito. Namuose rado T. Z. su sūnumi. Ji pasakė, kad jis čia nepageidaujamas, tačiau jis bandė įeiti į vidų. Tuo metu jis buvo išgėręs 3 skardines alaus. Gal ir pastūmė nukentėjusiąją ranka į krūtinę, kad įeitų į vidų.

Šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtina jos mažamečio sūnaus M. Z. parodymai, kad D. N. mamą mušė, spardė kojom, daužė į galvą. Mama stovėjo ir D. spyrė jai į galvą, kumščiais sudavė į veidą, į koją, į pilvą. Jo neužgavo. Jis su mama bandė išstumti D. iš namų ir išstūmė. Kaimynė ramino D. N..

Liudytoja I. J. parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 1 d. apie 22.30 val. ji pas kaimynę T. Z. išgirdo triukšmą ir pamatė tarpduryje stovintį ir šūkaujantį D. N.. Išėjusi į lauką pamatė, kad D. ir T. jau buvo (duomenys neskelbtini)gatvėje. D. buvo sugriebęs T. už plaukų pakaušio srityje ir lenkė jos galvą žemyn, o T. šaukė, kad iškviestų policiją. Ji ramino D. N.. Ji padavė jam iškritusį telefoną ir D. N. išvyko. Tąkart policijos neiškvietė, tačiau už 10 min., o gal ir vėliau, išgirdo dūžtančio stiklo garsą, pažiūrėjusi pro langą pamatė, kad išdaužtas T. virtuvės lango stiklas.