Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), išsituokęs, įgijęs vidurinį išsilavinimą, dirbantis pagal individualios veiklos pažymą, neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. A. 2023 m. balandžio 16 d., apie 08.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia stumdė savo sugyventinę I. V., vėliau tyčia metė į ją drabužių pakabą ir pataikė jai į krūtinės sritį, tada tyčia rankos plaštaka sudavė jai į veidą, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

A. A. žinodamas, kad 2023 m. birželio 30 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, kuria patvirtintas prokuroro nutarimas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 212 straipsnio 5 punkto tvarka nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-13625-23 ir kuri įsiteisėjo 2023 m. liepos 10 d., jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 71 straipsnyje – 30 MGL (1 500 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, administruojamą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, nustatant, kad ši įmoka turi būti sumokėta iki 2023 m. gruodžio 31 d., tačiau tyčia šios priemonės neįvykdė, nors tam nebuvo jokių esminių, nenugalimų ir objektyvių kliūčių, susijusių su jo sveikata, turtine padėtimi ir/ar kitomis svarbiomis aplinkybėmis. Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. A. parodė, kad pripažįsta savo kaltę visiškai. Nesijautė smurtavęs prieš savo gyvenimo draugę, buvo įpykęs. Tuo metu I. V. buvo jo draugė. Miegojo automobilyje, nes tarp jų kildavo nesutarimai dėl įvairių priežasčių. Mano, kad buvo išgėręs. Užėjo į butą, jiems susibarus jis metė į nukentėjusiąją pakabą. Pykčio metu mesdamas nepagalvojo, kad gali ją sužaloti. Sudavė I. V. per veidą prieš metant pakabą. Metęs pakabą į nukentėjusiąją, užsidėjo striukę ir išėjo.

Dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, parodė, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas jam susitaikius su nukentėjusiąja. Jam buvo paskirta nutartimi vaikščioti į probaciją. Žino apie nutartį, bet greičiausiai nėra jos visos skaitęs. Apie tai, kad reikėjo sumokėti įmoką į Nukentėjusiųjų asmenų nuo nusikaltimų fondą sužinojo tada, kai jį išsikvietė tyrėja. Labai retai naudoja savo elektroninį paštą, todėl nežino ar buvo gavęs nutartį. Elektroninis paštas „(duomenys neskelbtini)“ yra jo, tačiau retai jį naudoja. Pasitikrina, kai atsiunčia ką nors svarbaus. Nematė siųstos teismo nutarties. Pažymėjo, kad pats yra kaltas, jog nematė siųstos nutarties. Žinojo, kad reikėjo eiti į probaciją, nes jam paskambino. Iki šios dienos nesikreipė į Teisingumo ministeriją dėl įmokos sumokėjimo dalimis, nes tyrėja pasakė, kad jam paskirta dar viena bauda. Žinojo apie pareigą nuvykti į probaciją, tačiau apie jam paskirtą įmoką sužinojo po naujų metų paskambinus tyrėjai. Iki šiol nesumokėjo, nes neturėjo tokių pinigų. Vykdo individualią veiklą, pajamas gauna grynaisiais pinigais, kartais būna pavedimais. Per mėnesį gauna apie (duomenys neskelbtini) eurų. Šiuo metu negauna pajamų, nes baigėsi vasaros sezonas, todėl nėra darbo. Turi nuosavą automobilį „Volvo“, kurį įsigijo prieš pusmetį. Visiškai pripažino savo kaltę dėl jam abiejų inkriminuojamų nusikalstamų veikų.

Atsakydamas į prokuroro klausimus, parodė, kad gavo iš prokuratūros pranešimą. Kai gavo pranešimą tuo metu vyko tik vienas baudžiamasis procesas. I. V. iniciatyva įvyko susitaikymas. Žinojo, kad byloje vyko susitaikymas, pasirašė dokumentus. Pasitikrina elektroninį paštą, tačiau skaito tik tai, kas susiję su darbu. Nuo 2023 m. birželio 30 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. dirbo oficialiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Gaudavo pajamas, apie (duomenys neskelbtini) eurų. Dar papildomai turėdavo individualios veiklos pažymėjimą, būdavo papildomai padirbėdavo savaitgaliais. Tuo metu nedarbingumo neturėjo. Tuo metu turėjo įsipareigojimų – skyrybos, advokatai, turto dalybos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytas nusikalstamas veikas įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Kiti bylos duomenys dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju A. A. parodė, kad kaltę pilnai pripažįsta. I. V. yra jo sugyventinė. Jie kartu gyvena apie 3 metus. Jie gyvena jai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2023 m. balandžio 16 d. ryte tarp jo ir I. įvyko žodinis konfliktas. Įvykio metu jis buvo išgėręs, todėl visų aplinkybių galimai neprisiminė. Su I. susipyko lauke, o vėliau atėjo į namus. Name jie vėl susipyko. Jis I. pastūmė. Jis norėjo susirinkti savo daiktus ir išeiti. Nuo pakabos nuėmė savo striukę, o pakabą metė į I.. Pasiėmęs daiktus, jis išėjo iš I. buto. Dėl to, kas įvyko, jis gailisi, I. atsiprašė ir jie susitaikė. Papildomų apklausų metu jis liko prie pirmosios apklausos metu duotų parodymų (t. 1, b. l. 89-90; 94-95; t. 2, b. l. 77-79).

BIRT duomenimis 2023 m. balandžio 16 d. gautas pranešimas, kad pranešėjos sugyventinis A. A. agresyvus, neblaivus, stumdo pranešėją (t. 1, b. l. 73).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji I. V. parodė, kad 2023 m. balandžio 16 d., apie 08.30 val., ji išvedė į lauką šunį ir pastebėjo, kad prie pakeliamojo užtvaro stovi automobilis, kuriame galimai miega jos sugyventinis A. A.. Priėjusi prie automobilio, ji paklausė sugyventinio, kodėl vaikšto naktimis po butą ir paprašė grąžinti buto raktus. Sugyventinis ją išvadino necenzūriniais žodžiais, atsegė raktus ir metė į ją. Ji nuėjo į namus, nes jai buvo gėda. Grįžusi į namus, ji pradėjo ruoštis savo reikalais ir išgirdo, kaip kažkas garsiai lipa laiptais. Ji priėjo prie akutės pažiūrėti kas ateina, ir pamatė, kad tai sugyventinis. Ji atidarė duris. Jis pasakė, kad ji sukrautų jo daiktus. Jis patraukė duris, jėga ją pastūmė ir įėjo į vidų. Jis liepė duoti maišą ir pradėjo krautis savo daiktus. Susikrovęs daiktus, sugyventinis toliau keikė ją necenzūriniais žodžiais. Ji paklausė, ar jis pasiims savo striukę. Tada jis nusikabino savo striukę nuo plastikinės pakabos ir tą pakabą metė į ją, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Sugyventinis buvo nusiteikęs agresyviai. Jis buvo neblaivus. Ji jam pasakė, kad yra savo namuose ir tegu jos negąsdina. Tada sugyventinis iš pykčio trenkė jai į veido sritį su rankos plaštaka, taip vėl sukeldamas jai fizinį skausmą. Kadangi tokie konfliktai vyksta jau ne pirmą kartą, ji iškvietė policiją. Kol važiavo policija, sugyventinis pasišalino. Apie ankstesnius įvykius ji nepranešė policijai, nes buvo nemalonu. Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole be esančios nukentėjusiosios I. V. apklausos protokolo pridėtos foto nuotraukos (t. 1 b. l. 28-35).

Kiti bylos duomenys dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 30 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis Nr. IBPS-V-1788553-23, kuria nutarta patvirtinti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Mariaus Zupkausko 2023 m. birželio 29 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-13625-23 dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, atleidžiant A. A. nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiąja I. V.. Paskirti A. A. baudžiamojo poveikio priemones - 30 MGL (1500 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią jis įpareigotinas sumokėti iki 2023 m. gruodžio 31 d., dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant šią priemonę įvykdyti iki 2023 m. gruodžio 31 d. (t. 1, b. l. 99-102).

Prie baudžiamosios bylos pridėti 2023 m. birželio 30 d. lydraščiai Nr. IBPS-S-376618-23, iš kurių matyti, kad A. A. el.paštu „(duomenys neskelbtini)“ išsiųsti 2023 m. birželio 29 d. nutarimas ir 2023 m. birželio 30 d. nutartis (t. l, b. l. 162-163).

Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus raštas, kuriame nurodoma, kad A. A. dalyvavo Intervencinėje programoje smurtaujantiems šeimoje (t. 1, b. l. 108).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos rašte nurodyta, kad A. A. nesumokėjo 1500 Eur, todėl buvo perduotas antstoliui dėl priverstinio skolos išieškojimo. Nuo 2024 m. kovo 7 d. išieškojimą vykdo antstolė J. B.. Iki 2024 m. balandžio 22 d. piniginių lėšų išskaičiuota nebuvo (t. 1, b. l. 132).

Baudžiamojoje byloje pateikta 2024 m. kovo 5 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma Nr. 2024/3, kurioje nurodyta, kad nuo 2023 m. birželio 30 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. A. A. buvo išmokėta (duomenys neskelbtini) Eur (t. 1, b. l. 111).

Baudžiamojoje byloje pateikta 2024 m. kovo 13 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma Nr. 202403-01, kurioje nurodyta, kad nuo 2023 m. birželio 30 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. A. A. buvo išmokėta (duomenys neskelbtini) Eur (t. 1, b. l. 119-121).

Baudžiamojoje byloje pateikti bankų sąskaitų išrašai laikotarpiai – 2023 m. birželio 30 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. (t. 2, b. l. 8-50).

Baudžiamojoje byloje pateiktas 2024 m. liepos 23 d. AB „SEB bankas“ raštas, kuriuo pateiktas A. A. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) finansinių operacijų išrašas nuo 2023 m. birželio 30 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d., iš kurio matyti, kad buvo gaunamos pajamos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 2, b. l. 47-50).

Baudžiamojoje byloje pateikta 2024 m. rugpjūčio 13 d. UAB „Inbokss“ pranešimas, kuriame nurodyta, kad prie el. pašto „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2023 m. birželio 30 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. buvo jungiamasi nuo „(duomenys neskelbtini) 2023-06-30 08:31:12 (duomenys neskelbtini)“ iki „(duomenys neskelbtini) 2023-09-14 14:15:16 (duomenys neskelbtini)“ (t. 2, b. l. 52-55).

Teisiamojo posėdžio metu apžiūrėtas savanoriškai pateiktas kaltinamojo telefonas – nustatyta, kad 2023 m. birželio 30 d. į elektroninį paštą „(duomenys neskelbtini)“ gautas iš prokuratūros laiškas su pridėtais dokumentais.

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas (nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje)

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 248 straipsnį šeimos nariais laikomi kartu su kaltinamuoju gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad A. A. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta visiškai. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. A. 2023 m. balandžio 16 d., apie 08.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia stumdė savo sugyventinę I. V., vėliau tyčia metė į ją drabužių pakabą ir pataikė jai į krūtinės sritį, tada tyčia rankos plaštaka sudavė jai į veidą, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Tai įrodo paties kaltinamojo prisipažinimas, nukentėjusiosios duoti paaiškinimai ikiteisminio tyrimo metu, BIRT žiūryklės rodmenys bei kiti byloje esantys rašytiniai dokumentai, kurie vieni kitus papildo ir iš esmės neprieštarauja tarpusavyje.

Atsižvelgiant į kaltinamojo A. A. paaiškinimus ir nustatytas nagrinėjamo įvykio aplinkybes, kaltinamasis tyčia metė drabužių pakabą į I. V., tokiu būdu pataikydamas jai į krūtinės sritį bei tyčia rankos plaštaka sudavė jai į veidą, suvokė, kad veikia pavojingai ir neteisėtai, bei kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numanė, jog jo veiksmai gali sukelti tam tikras pasekmes nukentėjusiajai ir jos sveikatai, ir nors jų galimai nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, t. y. kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis). Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad A. A. veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas (nusikalstama veika, numatyta BK 243 straipsnyje)

Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formalioji, todėl jis laikomas baigtu, kai padaroma veika, įvertinta kaip teismo paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės arba baudžiamojo poveikio priemonės vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytas baudžiamasis nusižengimas – vengimas atlikti baudžiamojo poveikio priemones – padaromas tik tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę.

Pažymėtina, kad vengimu atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – sumokėti įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą – paprastai pripažįstami atvejai, kai kaltininkas turimomis santaupomis, turtu ar gaunamomis pajamomis turi galimybę ją sumokėti, tačiau sąmoningai to nedaro, kai be pateisinamų priežasčių nedirba arba dirba nelegaliai sąmoningai siekdamas nuslėpti pajamas, kai be pateisinamų priežasčių nesiekia įsidarbinti, kad gautų pajamas ir galėtų įvykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę, ir pan.

Iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 30 d. priėmė nutartį Nr. IBPS-V-1788553-23, kuria patvirtino Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Mariaus Zupkausko 2023 m. birželio 29 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-13625-23 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, atleidžiant A. A. nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiąja I. V.. Paskyrė A. A. baudžiamojo poveikio priemones – 30 MGL (1500 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią jis įpareigotas sumokėti iki 2023 m. gruodžio 31 d., dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant šią priemonę įvykdyti iki 2023 m. gruodžio 31 d. (t. 1, b. l. 99-102). Prie baudžiamosios bylos pridėti 2023 m. birželio 30 d. lydraščiai Nr. IBPS-S-376618-23, iš kurių matyti, kad A. A. el. paštu „(duomenys neskelbtini)“ išsiųsti 2023 m. birželio 29 d. nutarimas ir 2023 m. birželio 30 d. nutartis (t. l, b. l. 162-163). Teisiamojo posėdžio metu buvo apžiūrėtas savanoriškai pateiktas kaltinamojo telefonas – nustatyta, kad 2023 m. birželio 30 d. į elektroninį paštą „(duomenys neskelbtini)“ gautas iš prokuratūros laiškas su pridėtais dokumentais. Kaltinamasis A. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad <...> žinojo apie nutartį, bet greičiausiai nėra jos visos skaitęs. Apie tai, kad reikėjo sumokėti įmoką į Nukentėjusiųjų asmenų nuo nusikaltimų fondą sužinojo tada, kai jį išsikvietė tyrėja. Elektroninis paštas „(duomenys neskelbtini)“ yra jo, tačiau retai jį naudoja. Pasitikrina kai atsiunčia ką nors svarbaus. Nematė siųstos nutarties. Pažymėjo, kad pats yra kaltas, jog nematė siųstos nutarties.

Teismas įvertinęs visus aukščiau išvardytus byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad kaltinamasis sąmoningai vengė atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Kaltinamasis visą šį laikotarpį dirbo, gaudavo darbo užmokestį, nėra jokių duomenų, kad A. A. būtų gydęsis ar būtų nedarbingas nuo 2023 m. liepos 11 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. (t. 1, b. l. 114-115), turi kilnojamojo turto (automobilį), be to, atvykęs pas tyrėją 2024 m. birželio 4 d. ir būdamas apklaustas nurodė, kad bandys kreiptis į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą ir tartis, kad jam leistų sumokėti dalimis per metus (t. 2, b. l. 66-68). Tačiau iki šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme dienos, t. y. praėjus pusei metų nuo jo išreikšto noro susitarti dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo, kaltinamasis A. A. paskirtos įmokos nėra sumokėjęs, į Teisingumo ministeriją nesikreipė dėl galimybės mokėti paskirtą įmoką dalimis. Kaltinamasis teismui nurodė, kad nesumokėjo jam paskirtos 30 MGL įmokos, nes neturėjo tam skirtų pinigų. Taigi, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis A. A. žinojo apie jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – 30 MGL (1500 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią jis buvo įpareigotinas sumokėti iki 2023 m. gruodžio 31 d., tačiau turėdamas visas galimybes, jos nesumokėjo, t. y. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Todėl kaltinamojo A. A. veika kvalifikuota teisingai pagal BK 243 straipsnį.

Bausmės skyrimas

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

BK 243 straipsnio sankcijoje yra numatytos baudos ir arešto bausmės.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. A., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį ir kaltės formą – kaltinamasis padarė dvi tyčines baigtas nusikalstamas veikas, vieną iš jų – teisingumui, kuri priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams (BK 12 straipsnis), kitą – žmogaus sveikatai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).

A. A. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nors baudžiamojoje byloje nėra alkotesterio rodmenų ar neblaivumo nustatymo akto, tačiau paties kaltinamojo duoti parodymai, nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai patvirtina, kad kaltinamojo A. A. neteisėtiems veiksmams nukentėjusios atžvilgiu turėjo įtakos alkoholio vartojimas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. A. yra darbingo amžiaus, turi sugyventinę, vaikų, SODROS duomenimis vykdo individualią veiklą (t. 2, b. l. 93), baustas už administracinių nusižengimų, susijusių su Kelių eismo taisyklių nesilaikymu, padarymą (t. 2, b. l. 102-106), neteistas (teistumas išnykęs) (t. 2, b. l. 108-110), duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra.

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. A. už padarytas nusikaltimas veikas paskyrus sankcijose nustatytą bausmės rūšį – arešto bausmę, kurios dydžiai nustatytini mažesni už vidurkį (pagal BK 49 straipsnio 3 dalį už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto, už baudžiamąjį nusižengimą nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto): už BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikaltimą paskyrus 50 parų areštą ir už BK 243 straipsnyje nustatytą baudžiamąjį nusižengimą paskyrus 25 parų areštą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės – 50 parų arešto – bausmės pridėjus dalį švelnesnės bausmės – 22 paras arešto – ir A. A. paskirti subendrintą bausmę – 72 paras arešto. Švelnesnės bausmės dalis pridedama atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

A. A. dėl nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas atidėti A. A. skirtinos subendrintos arešto bausmės vykdymą, kadangi jis neteistas (teistumai išnykę), vykdo individualią veiklą. Be to, teismo vertinimu, A. A. nėra tokio pavojingumo, kad jį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės, net ir neilgam laikui. Kaltinamojo elgesio ilgesnė kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei trumpalaikis izoliavimas, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų. Svarbu ir tai, kad, jei kaltinamasis nesilaikys arešto bausmės atidėjimo sąlygų, bausmę vykdanti institucija turės teisę kreiptis į teismą dėl tokios bausmės atidėjimo panaikinimo kaltinamajam.

Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, atidėti A. A. paskirtos arešto bausmės vykdymą 6 mėnesiams, netaikinat intensyvios priežiūros. Vietoj intensyvios priežiūros paskiriant šias pareigas: 1) raštu atsiprašyti nukentėjusiosios (BK 75 straipsnio 5 dalies 1 punktas); 2) visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas); 3) visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas).

Teismo vertinimu, būtent tokia bausmė su nustatytomis pareigomis, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam A. A. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ji paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – prie antro baudžiamosios bylos galinio tomo viršelio prisegtame voke saugomas kompaktinis diskas, paliktinas saugoti byloje. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. A. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 50 (penkiasdešimties) parų areštą.

A. A. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir paskirti jam 25 (dvidešimt penkių) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės – 50 parų arešto – bausmės pridėjus dalį švelnesnės bausmės – 22 paras arešto – ir A. A. paskirti subendrintą 72 (septyniasdešimt dviejų) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. A. paskirti galutinę bausmę – 48 (keturiasdešimt aštuonių) parų areštą.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, atidėti A. A. paskirtos arešto bausmės vykdymą 6 (šešiems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros. Vietoj intensyvios priežiūros paskiriant:

1) pareigą raštu atsiprašyti nukentėjusiosios I. V. (BK 75 straipsnio 5 dalies 1 punktas);

2) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

3) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas).

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, prie antro baudžiamosios bylos galinio tomo viršelio prisegtame voke saugomą kompaktinį diską, palikti saugoti byloje.

1. Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Probuojamieji privalo:

1) atvykti į Probacijos tarnybą (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius, Kareivių g. 1, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080, (0 5) 212 3551, elektroninis paštas rytu.skyrius@probacija.lt) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo), kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

2. jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį (teismo baudžiamąjį įsakymą) paskirtą bausmę (Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 3 dalis).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.