Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą siejo su atsakovo veiksmais, kalinant jį Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 5 d. iki 2016 m. vasario 5 d. perpildytose, avarinės būklės patalpose, pažeidžiant higienos normų reikalavimus bei ribojant judėjimo laisvę.

Atsakovas prašė taikyti pareiškėjo reikalavimui sutrumpintą 3 metų ieškinio senatį.

Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina dėl jo kalinimo perpildytose patalpose, kuriose plotas vienam nuteistajam neatitiko reglamentuotų reikalavimų.

Pravieniškių PN-AK nepateikė tikslios informacijos, kiek nuteistųjų vertinamuoju laikotarpiu kalėjo kartu su pareiškėju ginčo patalpose, tačiau, pagal suformuotą administracinių teismų praktiką, neesant tokių duomenų, apskaičiuojant plotą vadovaujamasi atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie gyvenamosiose patalpose buvusių lovų skaičių.

Atsakovo atstovo pateiktais duomenimis (I t., b.l. 30, 32-33, 110,116) pareiškėjas nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 13 d. gyveno 11 būryje 14 gyvenamojoje patalpoje, kurios gyvenamasis plotas 35,66 kv.m., joje įrengta 14 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui šioje patalpoje teko 2,55 kv.m.

Nuo 2014 m. rugpjūčio 13 d. iki 2015 m. vasario 18 d. pareiškėjas kalėjo 11 būrio 11 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 34,66 kv.m., joje įrengta 11 gyvenamųjų vietų, todėl vienam asmeniui šioje patalpoje teko 3,15 kv.m.

Laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 18 d. iki 2015 m. liepos 8 d. pareiškėjas kalėjo 9 būrio 4 gyvenamojoje patalpoje, kurios gyvenamasis plotas 17,62 kv.m., joje įrengtos 2 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui šioje patalpoje teko 8,81 kv.m.

Nuo 2015 m. liepos 8 d. iki 2015 m. rugsėjo 9 d. pareiškėjas kalėjo 8 būrio 6 gyvenamojoje patalpoje, kurios gyvenamasis plotas 17,62 kv.m., joje įrengta 5 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 3,52 kv.m.

Nuo 2015 m. rugsėjo 9 d. iki 2016 m. vasario 5 d. pareiškėjas kalėjo 2 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje, kurios gyvenamasis plotas 51,14 kv.m., joje įrengtos 7 miegamosios vietos, todėl vienam nuteistajam šioje patalpoje teko 7,31 kv.m.

Pareiškėjas teismo posėdyje sutiko su atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie 11 būrio 14 gyvenamosiose patalpose kalėjusių asmenų skaičių, kitus atsakovo atstovo pateiktus duomenis ginčijo, tvirtindamas, kad 11 būrio 11 gyvenamojoje patalpoje buvo 14 gyvenamųjų vietų (7 dviaukštės lovos), 9 būrio 4 miegamajame buvo 4 gyvenamosios vietos (2 dviaukštės lovos), 8 būrio 6 miegamajame 8 gyvenamosios vietos (4 dviaukštės lovos) bei 2 būrio 2 miegamajame buvo 11 gyvenamųjų vietų. Teismo posėdyje nurodė, jog 9 būrio 4 gyvenamojoje patalpoje iš vis nekalėjo, o atliko bausmę šio būrio 6 miegamajame, tačiau byloje esantys duomenys paneigia šį pareiškėjo tvirtinimą (II t., b.l. 3, 36).

Pareiškėjo parodymai dėl gyvenamosiose vietose buvusių nuteistųjų skaičiaus yra nenuoseklūs, vieni kitiems prieštaraujantys, nes teismo posėdyje jis tvirtino, kad 11 būrio 11 gyvenamojoje patalpoje buvo 7 dvivietės lovos, tačiau skundo papildyme (I t., b.l. 144-147) nurodė, kad šioje gyvenamojoje patalpoje galėjo būti 10-12 gyvenamųjų vietų, 8 būrio 6 patalpoje buvo 3 dviaukštės lovos, vėliau patikslino, kad keturios dviaukštės lovos. Taip pat pareiškėjas teismo posėdyje iš pradžių nurodė, kad visose gyvenamosiose patalpose buvo dviaukštės lovos, tačiau vėliau pats nurodė, kad 2 būrio 2 patalpoje buvo visos vienvietės lovos.

Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, galinčių patvirtinti jo nurodytas aplinkybes dėl gyvenamųjų vietų skaičiaus ginčo patalpose, šių aplinkybių nepatvirtino ir liudytoju byloje apklaustas nuteistasis I. S., nurodydamas, kad tikslių duomenų apie patalpose, kuriose gyveno pareiškėjas, įrengtų miegamųjų vietų skaičių pateikti negali. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima abejoti atsakovo atstovo pateiktais rašytiniais įrodymais apie patalpas, kuriose ginčo laikotarpiu gyveno pareiškėjas, jose įrengtų gyvenamųjų vietų skaičių, todėl, vertinant pareiškėjo reikalavimo pagrįstumą, vadovaujamasi atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie pareiškėjo gyvenamąsias vietas, jose įrengtų miegamųjų vietų skaičių.

Nustatyta, kad nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 13 d. pareiškėjui gyvenant 11 būrio 14 gyvenamojoje patalpoje nebuvo užtikrinta jo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje, todėl yra pagrindas valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą. Be to, nustačius gyvenamojo ploto normos pažeidimą, atsižvelgtina į tai, kad vienam asmeniui tekusį plotą santykinai mažino gyvenamosiose patalpose buvę baldai ir kiti įrenginiai.

Pareiškėjas tvirtino, kad Pravieniškių PN-AK buvo ribojama jo judėjimo laisvė. Pasivaikščioti per dieną buvo galima tik pora valandų ir tik nustatytu laiku, lankymasis sporto aikštelėje buvo normuotas, vienu metu galėjo lankytis 10-12 nuteistųjų, taip pat buvo ribojamas lankymasis bibliotekoje, koplyčioje, Sveikatos priežiūros tarnyboje ir pan.

Pažymėtina, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, t.y. jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi neišvengiamas, dėl ko jis negali turėti visiškos judėjimo laisvės. Nuteistųjų (tame tarpe ir pareiškėjo) judėjimas pataisos namuose yra reglamentuotas – jie gali laisvai judėti pataisos namų atitinkamose patalpose ir teritorijose pataisos namų direktoriaus dienotvarkėje nustatytu laiku. Iš į bylą pateiktų 3 –ojo sektoriaus nuteistųjų ir dirbančių nuteistųjų darbotvarkių, patvirtintų Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2014 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. V-545 (I t., b.l. 79-81) matyti, kad šio sektoriaus nuteistieji dienotvarkėse nurodytomis valandomis gali naudotis socialinės reabilitacijos grupinėmis priemonėmis, psichologine terapija, mokytis ar turėti laisvalaikį, jiems laisvalaikis suteikiamas ir po pietų ir vakarienės, taip pat suteikiamas papildomas laisvas laikas (pvz. nuo 18.45 iki 21.15 val.). Byloje nenustatyta, kad pataisos įstaigoje būtų priimti tam tikri įsakymai, draudžiantys nuteistiesiems pataisos namų direktoriaus dienotvarkėje nustatytu metu vaikščioti savo gyvenamose patalpose bei lokalinio sektoriaus koridoriuose, pasivaikščiojimų kieme, sporto aikštyne, bibliotekoje, koplyčioje ir pan., tokių duomenų nepateikė ir pareiškėjas, todėl jokiais objektyviais įrodymais nepagrįsti pareiškėjo argumentai dėl judėjimo laisvės ribojimo atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas kėlė pretenzijas dėl netinkamos gyvenamųjų patalpų dirbtinės ir natūralios apšvietos.

Ginčo laikotarpiu galiojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojusi iki 2015 m. lapkričio 1 d., toliau- Higienos norma HN 76:2010) bei Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – Higienos norma HN 134:2015).

Reikalavimai gyvenamųjų patalpų apšvietai įtvirtinti Higienos normos HN 76:2010 22 punkte, pagal kurį gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx..

Higienos normos HN 134:2015 14 punkte nurodyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Reikalavimų natūraliai apšvietai nėra įtvirtinta.

Atsakovo atstovas pateikė teismui 2017 m. rugsėjo 18 d. Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus viršininko 2017 m. rugsėjo 18 d. pažymą Nr. 77-2913 (I t., b.l. 32-33), kurioje nurodyta, kad Pravieniškių PN-AK 3-io sektoriaus 2,8,9 ir 11 būriuose buvo įrengtas teisinį reglamentavimą atitinkantis dieninis ir naktinis elektros apšvietimas. Gavus informaciją apie perdegusias lemputes ar sugadintus šviestuvus, jie nedelsiant buvo keičiami naujais. Tačiau, teismo nuomone, ši pažyma nepatvirtinta fakto, kad pareiškėjo kalėjimo ginčo patalpose metu natūrali ir dirbtinė apšvieta atitiko nurodytų Higienos normų reikalavimus.

Be to, į bylą pateiktas Kauno visuomenės sveikatos centro 2014 m. rugpjūčio 20 d. patikrinimo aktas Nr.36-1288 (7) (I t., b.l. 118) patvirtina, kad 2014 m. rugpjūčio 12 d. atlikus 3 sektoriaus 11 būrio 11 sekcijos patalpas buvo nustatyta, šios gyvenamosios patalpos natūralios ir dirbtinės apšvietos neatitiktis Higienos normos HN 76:2010 22 punkto reikalavimams. Tikslios šio pažeidimo pašalinimo datos atsakovo atstovas nenurodė, iš byloje esančių dokumentų matyti, kad apie šio pažeidimo pašalinimą Kauno visuomenės sveikatos centras informuotas 2014 m. lapkričio 25 d. raštu Nr. S-31563 (I t., b.l. 118), todėl darytina išvada, kad iki šio pranešimo minėtoje gyvenamojoje patalpoje buvo netinkamas apšvietimas.

Pareiškėjas skunde kėlė pretenzijas dėl buitinių parazitų gyvenamosiose patalpose buvimo.

Į bylą atsakovo atstovas pateikė teismui Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo kopijas (II t., b.l. 31-35), iš kurių matyti, jog ginčui aktualiu laikotarpiu 2015 m birželio 2 d. 8 ir 9 būryje buvo naikinamos blakės (užkrėstumo lygis - aukštas), 10-11 būriuose - tarakonai (užkrėstumo lygis - aukštas). Jokių kitų duomenų apie ginčo patalpose naikintus buitinius parazitus vertinamuoju laikotarpiu atsakovo atstovas nepateikė, todėl, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, t.y., kad patalpose randama kenkėjų, o kontrolė vykdoma nepakankamai, teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl buitinių kenkėjų buvimo gyvenamosiose patalpose yra pagrįsti. Su šiuo nustatytu pažeidimu pareiškėjas siejo aplinkybes dėl valymo priemonių nuteistiesiems neišdavimo, tvirtindamas, kad jiems nebuvo išduodamos valymo priemonės gyvenamųjų patalpų valymui, todėl jie negalėjo jų tinkamai išvalyti. Nagrinėjamu atveju konstatavus Higienos normos HN 76:2010 60 punkto ir Higienos normos HN 134:2015 20 punktų pažeidimą, dėl nurodytų aplinkybių nepasisakytina, nes jos laikytinos sudėtine šio nustatyto pažeidimo dalimi.

Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą siejo su per mažais pasivaikščiojimo kiemais, taip pat sporto aikštelių neatitvėrimu, nurodė, kad dėl to jam nuolatos kilo pavojus būti sužeistam.

Pataisos namų pasivaikščiojimo gryname ore kiemų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), 18-21 punktai. Teismas pažymi, kad šiame teisės akte reikalavimų pasivaikščiojimo kiemų plotui nėra reglamentuota, todėl pareiškėjo nurodyti argumentai dėl pasivaikščiojimo kiemų dydžio atmestini kaip nepagrįsti.

Atsakovo atstovas pateikė teismui Pravieniškių PN-AK Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus viršininko pažymas (I t., b.l. 32-33, 117), kuriose nurodyta, jog 8,9 ir 11 būrių pasivaikščiojimo kiemai nuo sporto aikštės buvo atskirti tvora, 2 būrio pasivaikščiojimo aikštelė tvora neatskirta. Šių atsakovo atstovo pateiktų duomenų pareiškėjas patikslintame skunde neginčijo (I t., b.l. 144-147), todėl pagrįstais laikytini pareiškėjo argumentai dėl sporto aikštelės neatitvėrimo, jam kalint 2 būryje.

Pareiškėjas tvirtino, kad Pravieniškių PN-AK 8-9 ir 10-11 būriuose nebuvo įrengtos rūkyklos su stogeliu, todėl nuteistieji rūkė prie durų, taip buvo nuodijami nerūkantys asmenys.

Atsakovo atstovo pažymose yra nurodyta, kad 3–iojo sektoriaus lokalinių sektorių kiemuose iki bendrabučių ir jų teritorijų rekonstrukcijos buvo įrengtos ir pažymėtos rūkymo vietos (I t., b.l. 32-33). Pareiškėjas neginčijo, jog rūkymo vietų apskritai nebuvo įrengta, jis kėlė pretenzijas dėl rūkyklų su stogeliu (blogo oro atveju) neįrengimo.

Pažymėtina, kad rūkymo vietų įrengimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 122:2006 „Rūkymo patalpų (vietų) įmonėse, įstaigose ir organizacijose įrengimo ir eksploatavimo reikalavimai“, kurioje nėra nustatyta reikalavimo rūkymo vietose įrengti stogelį, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl stogelių virš rūkyklų nebuvimo atmestinos kaip nepagrįstos.

Pareiškėjas patirtą neturtinę žalą siejo su pastatų, kuriuose buvo ginčo gyvenamosios patalpos avarine būkle, tvirtino, kad pastatai seni ir susidėvėję, konstrukcijose (šiferinis stogas, sienos, kanalizacija) buvo asbesto, kuris kėlė pavojų jo sveikatai. Nurodė, kad 8-10 būrių sienos skylėtos, apibyrėjusios, 10-11 būrių stogo danga deformuota, praleido vandenį.

Atsakovas atsiliepime į skundą (I t., b.l.20-27) bei papildomuose paaiškinimuose (I t., b.l. 110-111) patvirtino, kad 2,8,9 ir 11 būrių stogų dangoje buvo asbestinio šiferio, tačiau paaiškino, kad asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir galinius laužant, ardant, apdorojant, kai aplinkoje pasklinda smulkios, akimi nematomos skaidulos. Pareiškėjo kalinimo laikotarpiu ginčo statinių stogai nebuvo remontuojami. Atsakovo į bylą pateikti Statinių techninės priežiūros žurnalai (I t., b.l. 34-55, II t., b.l. 6-30 ) patvirtina, kad Pravieniškių PN-AK pastatų, kuriuose buvo 2, 8-9 ir 10-11 būriai techninė būklė buvo bloga. Ginčo statinių techniniai (techniniai energetiniai) pasai (I t. b.l. 56-78) patvirtina, kad pastatų stogai dengti šiferiu. Statinio techninis prižiūrėtojas rekomenduoja keisti stogo dangą, atstatyti laikančias stogo konstrukcijas, sutvarkyti lietaus nuvedimo sistemą, sustiprinti visas sąramas, atlikti patalpų einamąjį remontą, pakeisti langus ir t.t. Šie įrodymai patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl sudėvėtų šiferių stogų bei blogos pastatų, kuriuose buvo ginčo statiniai, būklės.

Pareiškėjas neturtinę žalą grindė aplinkybėmis, kad būriuose nebuvo laisvalaikio kambario, drabužių ir avalynės džiovyklos, kambario maisto produktams laikyti, virtuvėlėje trūko vietos maisto produktams laikyti (trūko šaldytuvų ir spintelių).

Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.8.-5.11. punktus, kiekvienam būriui atskirai įrengiamas laisvalaikio kambarys, drabužių ir avalynės džiovykla, kambarys maisto produktams laikyti, esant techninėms galimybėms, virtuvėlė (kiekvienam būriui). Šių taisyklių 6 punkte numatyta išimtis, kad kai esamose pataisos įstaigose dėl nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų konstrukcijos yra išimtinių aplinkybių, kliudančių įrengti nurodytas patalpas kiekvienam būriui, ir nuteistųjų judėjimas būriuose neribojamas, šios patalpos gali būti įrengiamos dviem būriams. Reikalavimai šių patalpų įrengimui nustatyti Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose (toliau – ir Aprūpinimo normos), patvirtintose 2004 m. birželio 9 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139 (galiojusiose iki 2017 m. sausio 1 d.)

Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą bei pateiktuose dokumentuose nurodė, kad 3 –iame sektoriuje buvo džiovykla, kurioje nuteistiesiems buvo sudarytos sąlygos džiovinti asmeninius drabužius. Būrių kiemuose buvo įrengtos stacionarios džiovyklos su stogeliu, laisvalaikio patalpų 2,8,9 ir 11 būriuose nebuvo įrengta, taip pat nebuvo patalpų maistui laikyti, tačiau maistą nuteistieji galėjo laikyti būriuose įrengtos virtuvėlėse, kurios buvo aprūpintis spintelėmis ir šaldytuvais (I t., b.l. 23, 32 - 33, 117). Įrodymų, patvirtinančių atsakovo teiginį dėl buvusių įrengtų džiovyklų į bylą nepateikta, todėl ši aplinkybė vertintina pareiškėjo naudai.

Atsakovo atstovas nepateikė teismui jokių duomenų apie ginčo būrių virtuvėlių įrengimą, jose buvusių spintelių ir šaldytuvų skaičių, o pareiškėjo tvirtinimu virtuvėlėse 200 nuteistųjų buvo skirtos 3-4 spintelės ir 3 šaldytuvai, todėl teismo nuomone, neesant maisto laikymo kambarių, toks spintelių ir šaldytuvų skaičius buvo nepakankamas nuteistųjų produktams laikyti.