- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-02-26
- Bylos Nr.
- A2.6.-862-888/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00472-2015-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laima Šeputienė
- Pažeidėjas
- A. B.
Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei, Vaivai Paulauskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išnagrinėjusi A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2014 m. gruodžio 27 d. 12 val. 00 min. (duomenys neskelbtini), A. B. vairavo transporto priemonę Renault Laguna, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kai vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikas pasibaigęs, nesilaikė būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus eismo saugumui, važiuodama šalutiniu keliu nedavė kelio transporto priemonei, važiavusiai žiedine sankryža, pagrindiniu keliu ir susidūrė su ja, po įvykusio eismo įvykio, neaptarė eismo įvykio aplinkybių su kitos transporto priemonės vairuotoja ir iš įvykio vietos nuvažiavo, apie įvykį policijai nepranešė. Eismo įvykio metu žmonės nesužaloti, apgadintos dvi transporto priemonės. Šiais veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 16, 154, 220 punktų reikalavimus.
Apklausta teismo posėdžio metu A. B. nepripažino savo kaltės dėl padarytų teisės pažeidimų, teismui paaiškino, jog ji sustojo prie sankryžos praleisti mašinas, priešais ją stovėjo dar kitas automobilis, kuris pajudėjo. Tada ji spustelėjo gazą, bet pamatė, kad atvažiuoja dar viena mašina ir staigia stabdė. Ji tikrai sustojo ir nieko neprilietė, tikrai negirdėjo, kad būtų lietusi tą mašiną. Važiavo ir vyras, ir uošvė kartu, nei vienas nieko negirdėjo. Paskui, kai ta mašina pravažiavo, ji pavažiavusi iki degalinės irgi sustojo, nes labai susijaudino, kad vos nepadarė avarijos. Apžiūrėjo savo mašiną, nieko nematė. Tos mašinos vairuotoja sėdo į automobilį ir nuvažiavo, tada ir jinai nuvažiavo.
Liudytoja E. D. apklausta teismo posėdžio metu parodė, kad gruodžio 27 d. ji važiavo nuo Gertrūdos g., įvažiuojant į Pilies žiedą pajudėjo ir iš kairės pajudėjo Renault Laguna automobilis, kuris įvažiavo į jos automobilį Opel Zafyra. Smūgis nebuvo didelis, bet bumbtelėjimas pakankamas buvo suvokti, kad atsitrenkei. Moteris, vairavusi Renault automobilį, persirikiavo į trečią juostą ir sustojo, išlipo, ėjo pasižiūrėti į savo mašiną, į tą pusę, su kuria trenkėsi į jos automobilį. Ji po susidūrimo taip pat sustojo, išlipo pažiūrėti į savo mašiną, kokia žala padaryta, gestais tai moteriai rodė ateiti. Tačiau ta moteris į ją pasižiūrėjo, sėdo į mašiną ir nuvažiavo Jonavos gatve. Jos automobiliui buvo nubrėžtas kairės pusės galinis mašinos kampas, bamperis.
Liudytojas R. B. apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra patrulių rinktinės I-ojo būrio vyriausias patrulis. Įvykio dieną gavo pranešimą apie eismo įvykį, nuvyko į įvykio vietą ir rado stovinčią vieną mašiną. Nukentėjęs asmuo paaiškino situaciją, jis nubraižė eismo įvykio schemą ir nuvažiavo į kelių policiją. Daugiau nieko paaiškinti negali, kadangi paties įvykio nematė.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 8 dalyje numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus numatytuosius šiame kodekse.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.
A. B. kaltė, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 8 d., 127 str. 2 d., įrodyta byloje surinkta rašytine medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame užfiksuotas teisės pažeidimų padarymo faktas (1-2 b.l.), tarnybiniais pranešimais dėl eismo įvykio, iš kurių matyti, kad 2014 m. gruodžio 27 d. 12 val. (duomenys neskelbtini) namu, buvo apgadintas automobilis Opel Zafira, v/n (duomenys neskelbtini) kita transporto priemonė iš įvykio vietos pasišalino. Apgadinto automobilio savininkė nurodė, kad žiede jos nepraleido Šauklių žiedu važiuojantis automobilis, kuris kliudė galinį bamperį ir nuvažiavo (6, 7 b.l.), eismo įvykio vietos schema bei papildomais duomenimis (8 b.l.), E. D. paaiškinimais, iš kurių matyti, jog susidūrimo metu garsas buvo pakankamai stiprus, po susidūrimo Renault automobilis sustojo prie Statoil degalinės, iš automobilio išlipo moteris šviesiais plaukais, apie 50 m., ėmė apžiūrinėti savo automobilį, būtent tą vietą, su kuria kliudė jos automobilį (9, 10 b.l.), fotonuotraukomis, iš kurių matyti transporto priemonių apgadinimai (18-23 b.l.), A. B. vairuotojo pažymėjimo kopija, iš kurios matyti, jog vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikas iki 2014-03-01 (26 b.l.), transporto priemonės techninės apžiūros aktu, iš kurio matyti, kad ant transporto priemonės Renault Laguna, v/n (duomenys neskelbtini) rasti techniniai defektai: ant priekinio bamperio dešinio kampo braukimo pėdsakai (50 cm aukštyje), likę po susidūrimo su Opel Zafyra, v/n (duomenys neskelbtini) Išvada: automobilis dalyvavo eismo įvykyje (29 b.l.), CD su vaizdo medžiaga (30 b.l.).
Byloje esančiais įrodymais yra nustatyta, kad A. B. 2014 m. gruodžio 27 d. 12 val. 00 min. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę Renault Laguna, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kai vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikas pasibaigęs, nesilaikė būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus eismo saugumui, važiuodama šalutiniu keliu nedavė kelio transporto priemonei, važiavusiai žiedine sankryža, pagrindiniu keliu ir susidūrė su ja, t.y. padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės sugadinimą (apgadinimą), ir tokia jos veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 8 d., 127 str. 2 d.
Įrodinėjant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą būtina nustatyti tam tikras, pažeidimo kvalifikavimui bei asmens kaltės nustatymui reikšmingas aplinkybes, t. y. turi būti nustatyta, kad buvo eismo įvykis, kad asmuo su šiuo įvykiu yra susijęs ir kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET. Nors paminėto straipsnio dispozicijoje aiškiai nėra nurodoma, kokia kaltės forma padaromas šis pažeidimas, tačiau teismų praktikoje tokio pobūdžio byloje yra aiškiai apibrėžta, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas gali būti padaromas tik sąmoningu veikimu, t. y. tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina, suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-3-2013). Taigi, traukiant asmenį administracinė atsakomybės pagal minėtą normą turi būti nustatyti ne tik objektyvieji šio pažeidimo sudėties požymiai, bet ir tai, kad asmuo suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai.
Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-10-2012, 2AT-11-2012).
Byloje nustatyta, kad A. B., vairuodama automobilį Renault Laguna, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesilaikė būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus eismo saugumui, važiuodama šalutiniu keliu nedavė kelio transporto priemonei, važiavusiai žiedine sankryža, pagrindiniu keliu ir susidūrė su ja, t.y. padarė eismo įvykį.
KET 231.1 punktas numato, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą šių taisyklių 97.2 ir 98 punktuose nustatyta tvarka. Pagal KET 234 punktą, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.
Byloje taip pat nustatyta, jog A. B. sukelto eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis Opel Zafira, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) A. B., vadovaudamasi KET 219, 220 punktais, privalėjo nedelsdama sustoti, pažymėti eismo įvykio vietą KET 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka ir užpildyti eismo įvykio deklaraciją arba nesutartus dėl eismo įvykio aplinkybių kviesti policiją. Tačiau administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. B. teigė, jog ji nejuto, kad kliudė kitą automobilį, todėl iš įvykio vietos nuvažiavo.
Byloje esančiais įrodymais (eismo įvykio vietos schema su papildomais duomenimis, fotonuotraukomis, tarnybiniais pranešimais, transporto priemonės techninės apžiūros aktu) nustatyta, kad A. B. kliudė automobilį Opel Zafira, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Po šio įvykio ji nesustojo eismo įvykio vietoje, nepažymėjo eismo įvykio vietos kaip to reikalauja KET, ir iš įvykio vietos išvažiavo, t.y. pasišalino iš eismo įvykio vietos. Ir nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. B. teismo posėdžio metu teigė, jog ji nejuto kaip kliudė kitą automobilį, šie jos parodymai teismui kelia pagrįstų abejonių ir teismo vertintini kritiškai, kaip pasirinkta gynybinė versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, kadangi liudytoja E. D., kuri taip pat dalyvavo šiame eismo įvykyje ir tiesiogiai, betarpiškai viską matė, apklausta teismo posėdžio metu parodė, kad smūgis nebuvo didelis, bet bumbtelėjimas pakankamas buvo suvokti, kad atsitrenkei. Moteris, vairavusi Renault automobilį, persirikiavo į trečią juostą ir sustojo, išlipo, ėjo pasižiūrėti į savo mašiną, į tą pusę, su kuria trenkėsi į jos automobilį. Ji po susidūrimo taip pat sustojo, išlipo pažiūrėti į savo mašiną, kokia žala padaryta, gestais tai moteriai rodė ateiti. Tačiau ta moteris į ją pasižiūrėjo, sėdo į mašiną ir nuvažiavo Jonavos gatve (47 b.l.). Šie liudytojos parodymai yra išsamūs, nuoseklūs ir neprieštaringi, atitinkantys jos rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas įvykio aplinkybes (9-10 b.l.), duoti įspėjus ją dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, byloje nėra duomenų apie tai, kad ji gali būti šališka ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, teismo posėdžio metu ji nurodė, kad anksčiau A. B. nepažinojo, pagrindo apkalbėti ją neturi (47 b.l.), todėl teismas jos parodymus laiko objektyviais ir jais vadovaujasi.
Minėtos liudytojos nurodytos eismo įvykio aplinkybės visiškai sutampa su aplinkybėmis, nustatytomis iš byloje esančio vaizdo įrašo. Peržiūrėjus byloje esantį vaizdo įrašą matyti, kaip 2014 m. gruodžio 27 d. 11:59:45 val. transporto priemonė Renault Laguna, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į automobilį Opel Zafira, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Abu automobiliai po susidūrimo sustojo. 11:59:53 val. automobilis Renault Laguna, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pajudėjo iš savo vietos, persirikiavo į pirmą eismo juostą ir sustojo šalikelėje. Iš abiejų minėtų transporto priemonių išlipo vairuotojos, apžiūrėjo automobilius. 12:00:43 val. automobilio Renault Laguna, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotoja įsėdo į savo automobilį ir nuvažiavo tolyn Jonavos gatve. Tuo tarpu nukentėjusioji tik po to, kai kaltininkė pasišalino iš įvykio vietos, sėdo į savo transporto priemonę ir 12:01:43 val. nuvažiavo iš įvykio vietos (30 b.l.).
Įvertinus byloje esančių duomenų, surinktų įstatymo nustatyta tvarka ir patikrintų teisminio bylos nagrinėjimo metu, visumą, taip pat atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus (eismo įvykio vietos schemą, tarnybinius pranešimus, transporto priemonės techninės apžiūros aktą), įvertinus kliudytam automobiliui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, padarytus apgadinimus ant abiejų automobilių, taip pat atsižvelgiant į liudytojos E. D. nurodytas įvykio aplinkybes, jog smūgis nebuvo didelis, bet bumbtelėjimas pakankamas buvo suvokti, kad atsitrenkei. Moteris, vairavusi Renault automobilį, sustojo, išlipo, ėjo pasižiūrėti į savo mašiną, į tą pusę, su kuria trenkėsi į jos automobilį, taip pat įvertinus iš byloje esančios vaizdo medžiagos nustatytas faktines įvykio aplinkybes, darytina išvada, kad yra visiškai įrodyta, jog A. B. matė, girdėjo ir suvokė, jog sukėlė eismo įvykį, apgadino svetimą automobilį, tačiau iš eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia, t. y. ji suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitam asmeniui priklausantį turtą, ir pasišalino iš įvykio vietos, nesutarusi dėl padarytos žalos atlyginimo ar nepranešusi policijai ir tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d.
Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad A. B. 2014 m. gruodžio 27 d. 12 val. 00 min. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę Renault Laguna, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kai vairuotojo pažymėjimo galiojimas laikas pasibaigęs, nesilaikė būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus eismo saugumui, važiuodama šalutiniu keliu nedavė kelio transporto priemonei, važiavusiai žiedine sankryža, pagrindiniu keliu ir susidūrė su ja, po įvykusio eismo įvykio, neaptarė eismo įvykio aplinkybių su kitos transporto priemonės vairuotoja ir iš įvykio vietos nuvažiavo, apie įvykį policijai nepranešė. Eismo įvykio metu žmonės nesužaloti, apgadintos dvi transporto priemonės. Šiais veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 16, 154, 220 punktų reikalavimus ir jos veiksmai atitinka teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 8 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. A. B. kalta dėl šių teisės pažeidimų padarymo, todėl baustina administracinėmis nuobaudomis.
Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
A. B. turi galiojančią administracinę nuobaudą, jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį asmeniui jau buvo skirta administracinė nuobauda (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 32 str. 1 d. 5 p). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, jai skirtinos administracinės nuobaudos - baudos, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 8 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., sankcijų ribose bei papildoma nuobauda - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Pagal suformuotą teismų praktiką administracinė nuobauda, taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. B. prašė neatimti vairuotojo pažymėjimo, tačiau teismas pažymi, kad teismo posėdžio metu jos nurodytos aplinkybės, jog gyvena su uošve, kurią reikia dažnai vežti į polikliniką, ji yra vienintelė vairuotoja šeimoje, vadovaujantis aktualia teismų praktika, nelaikytinos išimtinėmis ir turi reikšmės teismui skiriant nuobaudą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 8 d., 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytų pažeidimų sankcijų ribose, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo skirti švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatytoji įstatymo sankcijoje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 8 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 284 str. 1 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 288 str., 302⁴ str.,
nutaria:
A. B. pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 8 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai administracines nuobaudas:
pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 8 dalį – 7 Eur (septynių eurų) baudą;
pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį – 38 Eur (trisdešimt aštuonių eurų) baudą;
pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį – 955 Eur (devynių šimtų penkiasdešimt penkių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, galutinę nuobaudą paskirti 955 Eur (devynių šimtų penkiasdešimt penkių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.
Teisės vairuoti transporto priemones laikyti netekusiu nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos.
Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities VPK.
Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 6030. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d., 3 d.).
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.