Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2026-04-22 · Administracinė byla Nr. AS-463-662/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-04-22
Bylos Nr.
AS-463-662/2026
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02053-2025-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Dirvonas, Audrius Bakaveckas, Milda Vainienė
Pareiškėjas
A. Ž.
Atsakovas
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos koordinavimo tarybai
Kategorijos
  • 43.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS-463-662/2026Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02053-2025-3Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2026 m. balandžio 22 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovams Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos koordinavimo tarybai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas A. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė: 1) panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2025 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. (8.28 Mr)ATP-T-2025-00035 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti pareiškėjo prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo nagrinėti iš naujo atsižvelgiant į esamo interesų konflikto faktinę aplinkybę; 3) priteisti iš atsakovų ir trečiųjų suinteresuotų asmenų solidariai bylinėjimosi išlaidas ir 5 000 Eur neturtinę žalą.

Pareiškėjas taip pat nurodė, jog prašymą dėl padarytos ir toliau daromos turtinės žalos pateiks vėliau, nes tam bus reikalinga ekspertinė išvada ir finansavimas.

Žemesnės instancijos teismas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2025 m. spalio 31 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2025 m. lapkričio 14 d. pašalinti skundo trūkumus: patikslinti skundo reikalavimus ir jų faktinį pagrindą; nurodyti aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, konkrečius viešojo administravimo subjekto veiksmus, kurie sukėlė pareiškėjui žalą; patirtos turtinės žalos pobūdį, patirtą žalą patvirtinančius įrodymus; prašomo priteisti turtinės žalos atlyginimo dydį pagrindžiančius įrodymus bei kaip apskaičiuotas turtinės žalos dydis ir iš kokių dalių jis susideda; nurodyti tinkamą atsakovą; nurodyti pageidavimus dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka ir bylos nagrinėjimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (jei pareiškėjas pageidauja žodinio bylos nagrinėjimo).

Šalies argumentai

Pareiškėjas, siekdamas pašalinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. spalio 31 d. nutartimi nustatytus skundo trūkumus, 2025 m. lapkričio 10 d. pateikė teismui patikslintą skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Tarnybos Sprendimą; 2) įpareigoti pareiškėjo prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo nagrinėti iš naujo atsižvelgiant į esamo interesų konflikto faktinę aplinkybę; 3) priteisti iš atsakovų ir trečiųjų suinteresuotų asmenų solidariai bylinėjimosi išlaidas ir 5 000 Eur neturtinę žalą. Pareiškėjas taip pat prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio, išreikalauti iš atsakovų ir trečiųjų suinteresuotų asmenų visų pareiškėjo skundų, pareiškimų, prašymų ir atsakymų į juos kopijas nuo 2012 m., bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir nagrinėjimui panaudoti tiesiogiai tarpusavyje susijusių teisminių procesų medžiagą, apsvarstyti jų sujungimo klausimą, sprendžiant klausimą dėl atsakovų ir trečiųjų suinteresuotų asmenų dalyvavimo teisminiame procese, vadovautis lygybės principu ir vadovautis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio nuostatomis. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog prašymą dėl padarytos ir toliau daromos turtinės žalos pateiks vėliau, nes tam bus reikalinga ekspertinė išvada ir finansavimas.

II.

Regionų administracinis teismas 2025 m. lapkričio 12 d. nutartimi pareiškėjo patikslinto skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti Tarnybos Sprendimą ir įpareigoti Tarnybą pareiškėjo prašymą nagrinėti iš naujo bei priteisti iš atsakovų 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą priėmė. Pareiškėjo patikslinto skundo dalį dėl reikalavimo priteisti turtinės žalos atlyginimą laikė nepaduota.

Teismas, spręsdamas pareiškėjo patikslinto skundo priėmimo klausimą dėl reikalavimo, susijusio su turtinės žalos atlyginimu, nurodė, kad teismo 2025 m. spalio 31 d. nutartimi pareiškėjas buvo įpareigotas skundo reikalavimus suformuluoti konkrečiai įvardijant prašomą priteisti turtinės žalos atlyginimą pinigine išraiška bei nurodyti, kaip žalos dydis buvo apskaičiuotas ir iš kokių dalių jis susideda.

Teismas, susipažinęs su pareiškėjo patikslintu skundu, vertino, kad jis teismo 2025 m. spalio 31 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų neištaisė, todėl pareiškėjo patikslinto skundo dalį dėl turtinės žalos atlyginimo laikė nepaduota (ABTĮ 33 str. 1 d.).

Teismas atsižvelgęs į pareiškėjo darbingumo lygį, į tai, kad jis nedirba, jam skirta netekto darbingumo pensija, vienišo asmens išmoka ir transporto išlaidų kompensacija, tenkino pareiškėjo prašymą ir atleido jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

Teismas taip pat vertino, jog pareiškėjas nepašalino teismo 2025 m. spalio 31 d. nutartyje nurodytų trūkumų dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų įtraukimo į bylą, t. y. nepaaiškino ir nepagrindė, kokį teisinį suinteresuotumą jo nurodytos institucijos turės dėl šios bylos baigties. Teismas nurodė, kad ginčo dalykas nagrinėjamu atveju nėra susijęs su Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Regionų administracinio teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT), Nacionalinės teismų administracijos, Lietuvos Respublikos Seimo teisėmis ir pareigomis, todėl šios institucijos nelaikytinos trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje. Nurodė, kad galutinai dėl proceso šalių bus sprendžiama teismo posėdžio parengiamojoje dalyje.

Dėl pareiškėjo patikslintame skunde nurodytų procesinio pobūdžio prašymų – išreikalauti iš atsakovų ir jo skunduose nurodomų trečiųjų suinteresuotų asmenų visų jo skundų, prašymų ir atsakymų į juos kopijas nuo 2012 metų – teismas pažymėjo, kad, atsižvelgiant į tai, jog byloje priimamas nagrinėti pareiškėjo reikalavimas dėl Tarnybos Sprendimo panaikinimo, įpareigojimo Tarnybą pareiškėjo prašymą nagrinėti iš naujo ir neturtinės žalos atlyginimo, pareiškėjas nepateikė argumentų, nenurodė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad jo prašomi išreikalauti įrodymai atitinka įrodymų sąsajumo taisyklę, priimto nagrinėti ginčo kontekste. Todėl pareiškėjo prašymo dėl įrodymų išreikalavimo netenkino.

Šalies argumentai

Teismas akcentavo, jog Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nenustatyta, kad dėl to paties Sprendimo ginčijimo būtų pateikta daugiau skundų, pareiškėjas nenurodė konkrečių bylų, su kuriomis prašoma sujungti šią bylą su kitomis, neišdėstė jų tarpusavio ryšio, todėl pareiškėjo prašymo dėl administracinių bylų sujungimo netenkino ir atsisakė kreiptis į teismo pirmininką ar pirmininko pavaduotoją spręsti bylų sujungimo klausimą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pareiškėjui išaiškino, jog atsisakymas tenkinti procesinio pobūdžio prašymus šioje proceso stadijoje jam netrukdo kreiptis su pagrįstais prašymais vėlesnėje proceso stadijoje.

III.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 12 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjo patikslinto skundo dalis laikyta nepaduota, ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą patiksliną skundą nagrinėti iš esmės.

Pareiškėjas taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Pareiškėjas, pakartodamas skunde pirmosios instancijos teismui nurodytas faktines aplinkybes, nurodo, kad skundo priėmimo klausimą sprendusi teisėja ignoravo aplinkybę, jog jis neturi teisinio išsilavinimo ir negali pateikti visų reikiamų įrodymų, nepaisė pareiškėjo procesinių teisių, diskriminavo pareiškėją, vilkino teisminius procesus, neužtikrino pareiškėjo teisės į teisingą ir nešališką teismą.

Pareiškėjas teigia, kad skunde pirmosios instancijos teismui nenurodė, jog prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl šalindamas trūkumus ir teismui teikdamas patikslintą skundą, šią klaidą ištaisė, todėl patikslintas skundas atitinka ABTĮ 24, 25 ir 35 straipsnių nuostatas.

Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos kompetentingas institucijas dėl konkrečių išaiškinimų, kaip spręsti situaciją, kai teismas nagrinėjant ginčą yra tarp trečiųjų asmenų (ir jam iškyla interesų konfliktas), bei kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) dėl išaiškinimų, kodėl savo tiesiogines pareigas nesąžiningai atliekančios valstybinės įstaigos ir institucijos, prisidėjusios prie neturtinės ir turtinės žalos padarymo, negali būti baudžiamos administracine tvarka.

Atsiliepimas

Atsakovas Tarnyba atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas 2025 m. spalio 31 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją pašalinti skundo trūkumus, tačiau pareiškėjas teismo nutartyje nustatytų skundo trūkumų nepašalino, todėl teismas skundžiama nutartimi pagrįstai pareiškėjo patikslinto skundo dalį dėl turtinės žalos atlyginimo laikė nepaduota. Nurodė, kad ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą dėl turtinės žalos atlyginimo pateikiant skundą, atitinkantį ABTĮ nustatytus reikalavimus.

Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas skunde iš esmės pateikia tik savo subjektyvią nuomonę, nepagrįstą jokiais argumentais ar įrodymais, todėl kitais klausimais nepasisako.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 12 d. nutarties dalies, kuria pareiškėjo patikslinto skundo dalis dėl reikalavimo priteisti iš atsakovų ir trečiųjų suinteresuotų asmenų turtinę žalą laikyta nepaduota, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas atskirąjį skundą paprastai nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Pagal ABTĮ 141 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

Pareiškėjas atskirajame skunde išreiškia pageidavimą, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, tačiau nepateikia jokių tokio prašymo motyvų. Teisėjų kolegija, nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių bylai pagal pareiškėjo atskirąjį skundą teisingai išspręsti yra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, šią bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo skundą (prašymą, pareiškimą) teikiančio asmens pareigos pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį skundą (prašymą, pareiškimą), laikytis skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo tvarkos ir laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti, o jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., LVAT 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015; ir kt.). Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, yra tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., LVAT 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014; kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010; 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-87/2012; 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1164-502/2015; kt.).

ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktuose nustatyta, jog skunde turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai (skundo pagrindas), bei pareiškėjo reikalavimas (skundo dalykas).

Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2025 m. spalio 31 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją pašalinti skundo trūkumus, be kita ko, ir dėl turtinės žalos atlyginimo, t. y. skundo reikalavimus suformuluoti konkrečiai įvardijant prašomą priteisti turtinės žalos atlyginimą pinigine išraiška bei nurodyti, kaip žalos dydis buvo apskaičiuotas ir iš kokių dalių jis susideda. Kadangi pareiškėjas teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų dėl turtinės žalos atlyginimo nepašalino, teismas skundžiama nutartimi šią skundo dalį laikė nepaduota.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2025 m. spalio 31 d. nutartimi pagrįstai pareiškėjui nustatė terminą patikslinti skundo reikalavimo dalį dėl turtinės žalos priteisimo, be kita ko, atsižvelgiant į turtinės žalos įrodinėjimo specifiką. Teisėjų kolegija pažymi, kad ši pareiškėjo skundo reikalavimo dalis buvo ir yra neaiški, iš skundo turinio negalima suprasti, su kokios institucijos ir su kokiais konkrečiais veiksmais pareiškėjas sieja turtinės žalos atsiradimą, kokio dydžio žalą prašo priteisti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje dalyje (dėl turtinės žalos priteisimo) pareiškėjas teismo nutartimi nustatytų skundo trūkumų nepašalino, todėl pirmosios instancijos teismas 2025 m. lapkričio 12 d. nutartimi pagrįstai pareiškėjo patikslinto skundo dalį dėl reikalavimo, susijusio su turtinės žalos atlyginimo priteisimu, laikė nepaduota (ABTĮ 33 str. 1 d.).

Pasisakydama dėl pareiškėjo atskirojo skundo prašymo įvertinti galimo interesų konflikto galimybę ir kreiptis į Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos kompetentingas institucijas su prašymu išaiškinti dėl galimybės teismui nešališkai nagrinėti pareiškėjo skundą bei kaip elgtis tokiose situacijose, kurių nenumato Lietuvos Respublikos įstatymai, teisėjų kolegija, be kita ko, pažymi, kad tai yra procesinio pobūdžio prašymai, kurie turi būti sprendžiami ne skundo priėmimo stadijoje, todėl šioje bylos nagrinėjimo pagal pareiškėjo atskirąjį skundą stadijoje dėl šių procesinio pobūdžio prašymų plačiau nepasisakoma.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

ABTĮ 4 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija), teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė, dėl kokio konkretaus įstatymo (jo dalies), kuris yra taikytinas šioje byloje, prieštaravimo Konstitucijai turėtų būti kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas.

Kiti pareiškėjo atskirojo skundo reikalavimai nesusiję su atskirojo skundo dalyku nagrinėjamoje byloje, todėl dėl jų teisėjų kolegija plačiau nepasisako.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasArūnas DirvonasMilda Vainienė