- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-12
- Bylos Nr.
- 2A-672/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas, Donatas Šernas, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- UAB „LOGOTRANS“
- Atsakovas
- UAB „Europos Logistikos Sprendimai“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Donato Šerno ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto UAB „Europos Logistikos Sprendimai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „LOGOTRANS“ ieškinį atsakovui UAB „Europos Logistikos Sprendimai“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „LOGOTRANS“ prašė priteisti iš atsakovo 127 180,44 Lt skolos, 4 563,79 Lt palūkanų, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovu sudarytų užsakymų pagrindu teikė pastarajam krovinių pervežimo paslaugas. Atsakovas už suteiktas paslaugas neatsiskaitė ir liko skolingas 127 180,44 Lt. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymas) pagrindu iš atsakovo taip pat turėtų būti priteistos 4 563,79 Lt dydžio palūkanos.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Europos Logistikos Sprendimai“ sutiko, kad ieškinyje nurodytos sąskaitos liko neapmokėtos, tačiau prieštaravo reikalavimui priteisti minėto dydžio palūkanas. Nurodė, kad tarp šalių susiklostė vežimo santykiai, kai siuntėjas ir vežėjas yra skirtingų šalių teritorijose, todėl būtina remtis Tarptautinio krovinių vežimo keliais konvencija (toliau – Konvencija), kurios 27 straipsnio 1 dalis nustato 5 procentų dydžio metines palūkanas. Be to, ieškovas neteisingai skaičiuoja atsiskaitymo terminus. Atsakovas įsipareigojo apmokėti sąskaitas per 60 dienų nuo sąskaitos ir originalaus CMR važtaraščio gavimo dienos, jeigu užsakyme nebuvo susitarta kitaip. Tuo tarpu ieškovas skaičiuodamas palūkanas apmokėjimo terminą sutrumpino iki 5 dienų. Dėl šios priežasties reikalaujamos palūkanos apskaičiuotos neteisingai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai: priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 127 180,44 Lt skolos, 4 563,79 Lt palūkanų, 6 procentų dydžio procesines metines palūkanas, 3 635 Lt žyminio mokesčio ir 2 012,14 Lt kitų bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nurodė, kad kroviniai buvo pakrauti ir pristatyti į nurodytą vietą laiku, su kuo sutinka ir atsakovas, todėl laikytina, jog ieškovas tinkamai įvykdė visas savo sutartines prievoles, o atsakovui atsirado pareiga su juo atsiskaityti (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59 straipsnis). CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu iš atsakovo taip pat priteistinos 6 procentų dydžio metines procesinės palūkanos.
Teismas, spręsdamas reikalavimo dėl palūkanų priteisimo pagrįstumą, nurodė, kad, nesant sandoryje nustatytų netesybų, už įsiskolinimo terminą atsakovui priskaičiuotinos įstatyminės netesybos. Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymas numato palūkanas už pavėluotus mokėjimus pagal komercinius sandorius, taip pat šių palūkanų mokėjimo terminus. Tai specialusis įstatymas, turintis pirmenybę CK 6.210 straipsnio atžvilgiu nustatant palūkanas už pavėluotus mokėjimus, atliekamus pagal komercinius sandorius. Jei šalys nėra susitarusios dėl kitokios palūkanų normos, nustačius, kad sandoris atitinka Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatyme nurodytus komercinių sandorių požymius, jei kreditorius to reikalauja, turi būti taikomos šiame įstatyme nustatytos palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo. Teismas sprendė, kad šalys yra ūkio subjektai, kurie verčiasi ūkine komercine veikla ir yra sudarę krovinio pervežimo sandorius, pagal kuriuos už atlyginimą buvo atliekami pervežimai, todėl Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo normos taikomos šalių sudarytiems sandoriams. Teismas, įvertinęs šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalies ir 3 straipsnio 4 dalies nuostatas, taip pat pareigos atsiskaityti pagal konkrečias sąskaitas atsiradimo momentą, konstatavo, kad atsakovas pagrįstai paskaičiavo 4 563,79 Lt dydžio palūkanas.
Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad turėtų būti taikoma Konvencijoje numatyta 5 procentų dydžio palūkanų norma, nes, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimu dėl šios Konvencijos taikymo teismų praktikoje, taip pat Konvencijos 27 straipsnio ir 41 straipsnio 5 dalies nuostatų logine ir sistemine analize, darytina išvada, jog 5 procentų dydžio metinės palūkanos nustatytos tik nuo kompensacijos už krovinio praradimą ar sugadinimą sumos. Nagrinėjamu atveju ginčas kyla ne dėl pervežimo metu įvykusių sužalojimų, bet dėl neatsiskaitymo už suteiktas paslaugas, todėl Konvencija netaikytina.
Teismas taip pat priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 3 635 Lt dydžio žyminį mokestį, 1 563 Lt dydžio išlaidas už teisines paslaugas ir 449,14 Lt dydžio išlaidas už vykdomojo dokumento pateikimą vykdyti (CPK 93 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas UAB „Europos Logistikos Sprendimai“ prašo iš dalies pakeisti teismo sprendimą, atmetant ieškinio reikalavimus dėl 3 614,24 Lt palūkanų, 449,14 Lt išlaidų, patirtų perduodant vykdomąjį dokumentą vykdymui, ir 6 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo, taip pat proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteisti bylinėjimo išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas sprendime neįvertino, kad ieškovas neteisėtai sutrumpino apmokėjimo terminus, todėl neteisingai nustatė piniginės prievolės įvykdymo terminą, kas turėjo įtakos netesybų dydžiui. Dalyje užsakymų buvo numatytas 60 dienų apmokėjimo terminas, skaičiuojamas nuo teisingai išrašytos sąskaitos ir pervežimą patvirtinančių originalių dokumentų pateikimo, kituose užsakymuose – 90 dienų terminas, skaičiuojamas analogiška tvarka. Tačiau ieškovas, kreipdamasis į teismą, neteisėtai sutrumpino atsiskaitymo terminus iki 5 dienų po sąskaitų išrašymo. Be to, ieškovas prašė priteisti ir skolas, kurių mokėjimo terminai dar nebuvo suėję (sąskaitos Nr. 0002494, 0002495, 0002518, 0002522).
2. Teismas nepagrįstai netaikė Konvencijos nuostatų. Konvencija turi būti taikoma visais atvejais, kai sutartis atitinka joje numatytus požymius. Klausimai, kurie patenka į Konvencijos reglamentavimo sritį, laikomi sureguliuotais išsamiai ir jokie nukrypimai nuo šio reglamentavimo negalimi. Nacionalinė teisė tarptautinio pervežimo santykiuose taikoma subsidiariai. Jei vežimo sutarčiai taikoma Konvencija, tai ji galioja ne tik vežėjo atžvilgiu reiškiamiems ieškiniams, bet ir vežėjo ieškiniams kitai sutarties šaliai. Taigi, jeigu vienai pusei yra taikoma 5 procentų dydžio metinių palūkanų norma (Konvencijos 27 straipsnio 1 dalis), tai ir kitai sutarties šaliai turi būti taikoma ta pati palūkanų norma. Todėl teismo priteistos palūkanos turi būti sumažintos iki 949,55 Lt.
3. Teismas nepagrįstai priteisė išlaidas, patirtas perduodant vykdyti vykdomąjį dokumentą, nes vykdymo procese patirtų išlaidų apmokėjimo ir išieškojimo klausimai turi būti sprendžiame vykdymo procese (CPK 610-611 straipsniai).
4. Teismas nepagrįstai į atskirą bylą išskyrė atsakovo ieškovui pareikštą priešieškinį. Pirma, įstatymas nesuteikia teisės teismui priėmus priešieškinį bylos nagrinėjimo metu jį išskirti į kitą bylą. Antra, išskirdamas bylą teismas negalėjo vadovautis CPK 136 straipsnio 2 dalimi, nes tam nebuvo vienos iš būtinų šios normos taikymo sąlygų – teismas išskyrė ne kelis viename ieškinyje pareikštus reikalavimus, o išskyrė ieškinį nuo priešieškinio. Be to, ieškinio ir priešieškinio dalykas šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, nes teismas privalo priimti priešieškinį, jeigu atsakovo reikalavimai yra reiškiami ieškovui ir juos galima įskaityti. Šalių priešpriešiniai reikalavimai yra piniginių sumų priteisimas, todėl būtų galima atlikti šių reikalavimų įskaitymą. Trečia, teismas aptariamu sprendimu nesant teisinio pagrindo apribojo atsakovo teisę pasinaudoti gynybos priemone – pareikšti priešieškinį. Dėl nurodyto pažeidimo išskiriant priešieškinį į atskirą bylą teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, todėl tai turėtų būti laikoma absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnis).
Ieškovas UAB „LOGOTRANS“ prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti galioti skundžiamą teismo sprendimą. Atsiliepime pateikiami šie argumentai:
1. Atsakovo argumentai dėl vykdymo išlaidų neteisėto priteisimo yra nepagrįsti. Antstolio priimto patvarkymo išlaidas privalėjo apmokėti ieškovas, nes jos buvo patirtos perduodant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki teismo sprendimo priėmimo. Šiuo atveju nėra svarbu, atsakovas antstolio turėtas išlaidas atlygins prieš priimant sprendimą ar po jo. Tuo labiau, kad nežinant teismo sprendimo nėra aišku, ar atsakovas apskritai turėtų pareigą sumokėti antstolio išlaidas.
2. Atsakovas neapskundė nutarties, kuria priešieškinis buvo išskirtas į atskirą bylą, todėl su tuo susiję atsakovo argumentai apeliaciniame skunde nenagrinėtini. Tai nėra ir skundžiamo teismo sprendimo dalykas. Be to, priešieškinis kildinamas iš kito užsakymo nei tie, kuriais remtasi ieškinyje, todėl priešpriešiniu reikalavimu negalima įskaityti pradinio ieškinio reikalavimų (CPK 143 straipsnio 2 dalis). Teismui tenkinus priešieškinį, nebūtų galima netenkinti ieškinio, kadangi ieškinys kildinamas iš skolos, o priešieškinis – iš žalos. Tarp šių reikalavimų nėra tarpusavio ryšio ir juos kartu nagrinėjant nebus galima greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčų. Tuo labiau, kad priešieškinis nagrinėjamas dar ir dabar.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo argumentai
Apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas (revisio prioris instantiae). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnis).
Teisėjų kolegijos nuomone, apelianto argumentai dėl netinkamos palūkanų normos taikymo yra pagrįsti. Šalis siejo teisiniai tarptautinio pervežimo santykiai, kuriems taikytinos specialaus teisės akto – Konvencijos – nuostatos (b. l. 6-15) (1 straipsnis). Konvencijos nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio (41 straipsnis). Šiuo teisės aktu įtvirtintas reglamentavimas laikomas išsamiu ir kiti teisės aktai gali būti taikomi tik subsidiariai. Kita vertus, kaip teisingai nurodo apeliantas, pripažįstama, kad jei vežimo sutarčiai taikytina Konvencija, tai ji turi būti taikoma ne tik ieškiniams, kurie yra reiškiami vežėjams, bet ir vežėjo ieškiniams, tarp jų ir reikalavimams dėl atlyginimo už pervežimą. Dėl šios priežasties Konvencijos 27 straipsnio 1 dalyje numatyta 5 procentų palūkanų norma turi būti taikoma ir vežėjo reikalavimui priteistas palūkanas už pavėluotą atsiskaitymą. Taigi bendrąsias normas įtvirtinantys teisės aktai – CK ar Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymas – šiuo atveju netaikytini. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nurodyta palūkanų norma taikytina ir procesinėms palūkanoms, ką netiesiogiai patvirtina ir teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. lapkričio mėn. 29 d. nutartis civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. AB „Lietuvos draudimas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-536/2007).
Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas taip pat yra teisus, teigdamas, kad ieškovas neteisėtai sutrumpino sąskaitų apmokėjimo terminus. Byloje esantys užsakymai patvirtina, kad šalys buvo susitarusios dėl atsiskaitymo atidėjimo: vienais atvejais sąskaitos turėjo būti apmokamos per 60 dienų nuo sąskaitos ir pervežimą patvirtinančių dokumentų gavimo (b. l. 6-11), kitais – per 90 dienų (b. l. 12-15). Nepaisant to, visose ieškovo pateiktose sąskaitose atsiskaitymo terminas sutrumpintas iki 5 dienų; šio termino pagrindu skaičiuotos ir prašomos priteisti palūkanos (b. l. 16-25, 27). Tačiau ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių egzistavus kitokį šalių susitarimą nei įtvirtintas užsakymuose (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), be to, į šį atsakovo argumentą apskritai neatsikirtinėjo. Nurodytos aplinkybės visiškai nevertino ir pirmosios instancijos teismas, nors tai ir privalėjo daryti (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Tai konstatavus, pagrįstu pripažintinas apelianto prašymas sumažinti priteistas palūkanas iki 949,55 Lt. Toks palūkanų dydis nustatytas remiantis apelianto pateiktu skaičiavimu (b. l. 172), kuris neprieštarauja byloje esantiems įrodymams (b. l. 16-25, 27), taip pat teisėjų kolegijos išvada, kad nagrinėjamu atveju turi būti taikoma 5 procentų dydžio palūkanų norma.
Apeliaciniame skunde taip pat ginčijamas teismo sprendimas priteisti ieškovo naudai 449,19 Lt išlaidų, patirtų vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apelianto atžvilgiu. Tačiau su šią skundo dalį grindžiančiais apelianto argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Nurodytos išlaidos patirtos iki teismo sprendimo priėmimo, todėl jos laikytinos su bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis, kurių paskirstymo klausimas turi būti išspręstas teismo sprendimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 93 straipsnis, 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Taigi apelianto nurodomi CPK 610-611 straipsniai aptariamu atveju netaikytini. Nurodytų išlaidų realumą patvirtina byloje esantys įrodymai (b. l. 132-133), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė jų paskirstymo klausimą.
Teisėjų kolegija nepagrįsta pripažįsta ir skundo dalį dėl priešieškinio išskyrimo į kitą bylą neteisėtumo. CPK 143 straipsnio, reglamentuojančio priešieškinio pateikimo ir priėmimo sąlygas ir tvarką, analizė leidžia teigti, kad priešieškinis pradėtoje byloje priimamas tik tuo atveju, jeigu jis apskritai yra susijęs su ieškiniu. Byloje nustatyta ir apeliantas neginčija, kad jo priešieškinis dėl žalos atlyginimo kyla kitu pagrindu nei ieškovo reikalavimai dėl įsiskolinimo priteisimo, jie tarpusavyje materialine prasme nesusiję (b. l. 77-84). Taigi galima situacija, kai byloje bus patenkintas tiek ieškinys, tiek priešieškinis (CPK 143 straipsnio 2 dalis 2 punktas). Vien tai, kad abiejų šalių reikalavimai yra piniginio pobūdžio, neleidžia daryti išvados, kad jie galėtų būti įskaityti nagrinėjamoje byloje CPK 143 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme. Tai nepatvirtina ir šių reikalavimų tarpusavio ryšio (CPK 143 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Priešingas aiškinimas leistų daryti išvadą, kad atsakovas nuo ieškinio gali gintis pareikšdamas net visiškai su byla nesusijusį savarankišką reikalavimą. Tačiau tai prieštarautų priešieškinio, kaip gynimosi nuo ieškinio priemonės, paskirčiai, taip pat proceso koncentracijos principui (CPK 7 straipsnis). Šiuo atveju teisėjų kolegija nepasisako dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo priimti aptariamą priešieškinį, tačiau pripažįsta, kad teismas pagrįstai išskyrė juo pareikštus reikalavimus į atskirą bylą, kaip neturinčius įtakos nagrinėjamam ginčui. Tai, kad pirmosios instancijos teismas išskirdamas bylą ir vadovaudamasis CPK 136 straipsnio 2 dalimi nepadarė nuorodos į įstatymo analogijos taikymą reglamentuojančias teisės normas (CPK 3 straipsnio 6 dalis), nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą (CPK 328 straipsnis).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias tarptautinio pervežimo sutarties šalių atsakomybę, taip pat neįvertino šalių susitarimo dėl atsiskaitymo terminų, todėl priėmė iš dalies nepagrįstą ir neteisėtą teismo sprendimą, kuris iš dalies keistinas, pripažįstant ieškovo reikalavimus dėl 3 614,24 Lt palūkanų ir 6 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo nepagrįstais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kadangi teismo sprendimas keistinas tik nežymioje dalyje, pirmosios instancijos teisme turėtos šalių išlaidos neperskirstomos.
Laikytina, kad šia nutartimi tenkinta 4/5 apeliacinio skundo reikalavimų, todėl apelianto naudai iš ieškovo priteistina 98 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (b. l. 153-154) (CPK 93 straipsnio 2, 3 dalis). Ieškovas įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 16 d. sprendimą pakeisti.
Ieškovo UAB „LOGOTRANS“ naudai priteistas palūkanas sumažinti iki 949,55 Lt (devynių šimtų keturiasdešimt devynių litų ir 55 ct), o procesinių palūkanų normą – iki 5 procentų.
Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovo UAB „Europos Logistikos Sprendimai“ naudai iš ieškovo UAB „LOGOTRANS“ 98 Lt (devyniasdešimt aštuonis litus) bylinėjimosi išlaidų.