- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-10
- Bylos Nr.
- 2A-498-254/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalė Burdulienė (pirm.), Albinas Čeplinskas, Algimantas Kukalis
- Trečiasis asmuo
- J. L., Kauno rajono savivaldybės administracija
- Atsakovas
- Kauno apskrities viršininko administracijos, Kauno rajono savivaldybei
- Ieškovas
- V. L.
- Kategorijos
- 30.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalės Burdulienės,
dalyvaujant ieškovei ir trečiojo asmens J. L. atstovei V. L., jos atstovei advokatei M. V., atsakovo Kauno apskrities viršininko administracijos atstovui Ramūnui Šeškui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Kauno apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. L. ieškinį atsakovams Kauno apskrities viršininko administracijai, Kauno rajono savivaldybei, tretieji asmenys Kauno rajono savivaldybės administracija, J. L., dėl sandorio pripažinimo galiojančiu ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė V. L. patikslintu ieškiniu prašė pripažinti, kad 2,40 ha bendro ploto valstybinės žemės sklypo ( pažymėto 1990-05-24 Žemės sklypo plane Nr.1-1, 2000-09-12 Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr.02-05-6623 patvirtinto 2000 m. parengto Bubių kadastro vietovės, esančios Raudondvario sen., Kauno r. žemės reformos žemėtvarkos projekte Nr.35-1), ir 8,38 ha bendro ploto valstybinės žemės sklypo (pažymėto 1990-05-24 Žemės sklypo plane Nr. 1-2, 2000-09-12 Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-05-6623 patvirtinto 2000 m. parengto Bubių kadastro vietovės, esančios Raudondvario sen. Kauno r. žemės reformos žemėtvarkos projekte Nr. 35-2), esančių Naujienos k. Raudondvario sen., Kauno r. sav., suteiktų ieškovei pagal LR Valstiečio ūkio įstatymą, 1990-08-22 Valstybinės žemės nuosavybės aktu, pirkimo-pardavimo sutartis tarp ieškovės V. L. ir atsakovo Kauno rajono savivaldybės, kurios teises ir pareigas valstybinės žemės tvarkymo srityje perėmė atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija, sudaryta 1993-03-10, yra teisėta ir galiojanti.
Ieškovė nurodė, kad 1990 m. Kauno rajono valdyba pagal LR Valstiečio ūkio įstatymą, priėmė sprendimą, kuriuo suteikė ieškovei 10,78 ha žemės valstiečio ūkiui steigti, Naujienos k., Kauno r. 1993-02-26 ieškovė pateikė Kauno rajono valdybai prašymą žemei išsipirkti. 1993-03-10 Kauno rajono valdyba potvarkiu Nr. 94 leido ieškovei išsipirkti žemę ir nustatė kainą - 42 814 talonų. 1997-08-18 Kauno rajono valdybos žemėtvarkos skyrius pateikė ieškovei mokėjimo pranešimą, pagal kurį ieškovė sumokėjo 1997-08-18 ir 1997-10-10, nurašydama iš nebalansinės sąskaitos. 2000-09-12 Kauno apskrities viršininko įsakymu patvirtintas žemės reformos žemėtvarkos projektas ir ieškovė įtraukta į asmenų, pageidaujančių įsigyti žemę sąrašą. Žemėtvarkos skyriui buvo pavesta per tris mėnesius parengti žemės nuosavybės įteisinimo dokumentus, kurie parengti nebuvo. 2008-03-26 Kauno apskrities viršininko administracija raštu informavo ieškovę, kad jai suteiktas valstybinės žemės sklypas taksuotas mišku ir nebus parduotas. 2008-07-03 Kauno apskrities viršininkas priėmė įsakymą, kuriuo ieškovė buvo išbraukta iš sąrašo, o žemės sklypas perduotas į laisvą valstybinį žemės fondą. Ieškovė nurodė, kad atsakovai aiškiai išreiškė valią parduoti valstybinę žemę ieškovei, priėmė sandorio įvykdymą iš ieškovės bei atliko eilę veiksmų, reikalingų valstybinės žemės pardavimo ieškovei sandoriui įvykdyti. Ieškovė savo valią įsigyti žemės sklypus išreiškė teisės aktų nustatyta tvarka, sandorį įvykdė – pilnai sumokėjo nustatytą žemės kainą, įvykdė visus nuo jos valios priklausančius veiksmus, todėl sandoris turi būti pripažintas galiojančiu. Visą laikotarpį ji naudojosi valstybinės žemės sklypais, juose yra ir sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantys pastatai.
Atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija prašė taikyti ieškinio senatį, nes 1964 m. CK 84 str. buvo nustatytas 3 m. ieškinio senaties terminas, todėl ieškinį ieškovė galėjo pareikšti iki 1996-03-10,
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai.
Teismas nustatė, kad Kauno rajono valdyba, vadovaudamasi LR Valstiečio ūkio įstatymu 1990-05-04 priėmė sprendimą Nr.8, kuriuo suteikė ieškovei 2,40 ha ir 8,38 ha žemės sklypus valstiečio ūkiui steigti Kauno r. sav., Raudondvario sen., Naujienos k. Pagal šį sprendimą 1990-08-22 Kauno rajono valdytojas išdavė valstybinės žemės nuosavybės aktą, kurio išdavimo momentas laikomas valstiečio ūkio įsteigimu. 1990-05-24 buvo parengtas žemės sklypo planas, žemės sklypo ribos pažymėtos riboženkliais. 1993-02-26 ieškovė Kauno rajono valdybai pateikė pareiškimą dėl pagal VŪĮ suteiktų žemės sklypų išsipirkimo. 1993-03-10 Kauno rajono valdyba potvarkiu Nr. 94 leido ieškovei išsipirkti 10.62 ha žemės ir 0,16 ha miško ir nustatė, kad parduodamos žemės nominali kaina - 42135 talonai, nominali miško kaina 679 talonai, iš viso 42 814 talonai. 1997-08-18 Kauno rajono valdybos žemėtvarkos tarnyba ieškovei pateikė mokėjimo pranešimą, pagal kurį ieškovė turėjo atsiskaityti už jai parduodamą žemę. Už perkamą valstybinę žemę ieškovė atsiskaitė 1997-08-18 ir 1997-10-10, nurašydama nuo nebalansinės sąskaitos Nr. 1-732. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad ieškovė ir atsakovai susitarė sukurti civilinius teisinius santykius ir atsakovai atlikdami valstybinės žemės įsigijimą privačion nuosavybėn reglamentuojančiuose teisės aktuose numatytus veiksmus įsipareigojo parduoti valstybinę žemę ieškovei, tačiau vilkindamas atlikti teisės aktuose nustatytas pareigas ar bandydamas tų pareigų vykdymą (žemės sklypo plano rengimas) perkelti ieškovei, vengė užbaigti valstybinės žemės pardavimo privačion nuosavybėn procedūrą. Šalys susitarė dėl visų esminių sutarties sąlygų, parduodamos valstybinės žemės kainos, ploto (LR CK 6.162 str. 2 d.). Atsakovas savo valią dėl esminių sutarties sąlygų išreiškė, priimdamas administracinius aktus, kuriais patvirtinti žemės reformos projekte ieškovei suformuoti žemės sklypai, ieškovės įtraukimas į piliečių pageidaujančių įsigyti valstybinę žemę sąrašus, kainos apskaičiavimas ir kt. Visą laikotarpį V. L. naudojosi valstybinės žemės sklypais, juose yra jai ir sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantys pastatai. Pagal LR CK 6.309 str. 1 d. laikoma, kad įsipareigojimas parduoti daiktą kartu perduodant daiktą būsimajam pirkėjui valdyti yra to daikto pirkimas-pardavimas. Be to, teismas konstatavo, kad ieškovė naudojosi jai paskirtu žemės sklypu ir versdamasi sodinukų prekyba, dalį žemės užsėjo pušų, eglių ir beržų sėjinukais ir ėmė pardavinėti želdinius. Tai, kad ieškovė 2008-03-26 Kauno apskrities viršininko administracijos raštu Nr. 1 1-L-10-364 buvo informuota, kad jai suteiktas valstybinės žemės sklypas yra taksuotas mišku, todėl negali būti parduotas, teismas nustatė, jog nesudaro pagrindo atsisakyti ieškovei parduoti žemės sklypą, kadangi jau 2000 m. atsakovai turėjo sudaryti sutartį su ieškove, kai sodinukų dar nebuvo.
Dėl senaties taikymo teismas konstatavo, kad ieškovė tik gavusi 2008-03-26 Kauno apskrities viršininko administracijos raštą Nr. 11-L-10-364 sužinojo, jog jai suteiktas valstybinės žemės sklypas nebus parduodamas, nes yra taksuotas mišku. Iki to laiko ieškovės teisės nebuvo pažeistos, nes 1997-08-18 Kauno rajono valdybos žemėtvarkos tarnyba ieškovei pateikė mokėjimo pranešimą, kad ši atsiskaitytų už jai parduodamą žemę.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti.
Apeliantas nurodė, kad pagal tuo metu galiojusį Valstiečio ūkio 1989-07-04 įstatymą Nr. XI-3066 ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1989-07-24 nutarimą Nr. 161 „Dėl priemonių Lietuvos Respublikos valstiečių ūkio įstatymo nuostatoms įgyvendinti" žemės valstiečių ūkiui steigti, steigimas susidėjo iš kelių etapų. Šis procesas baigdavosi valstybinės žemės nuosavybės akto išdavimu. LR Aukščiausiosios Tarybos 1991-07-25 nutarimas Nr. 1-1608 numatė, kad Žemės reformos įstatymas įsigalioja nuo 1991-09-01, kuris neuždraudė ir nesustabdė tolesnio žemės dokumentų forminimo privatizuojant žemės sklypus, skirtus pagal LR Valstiečio ūkio įstatymą, todėl piliečiai, gavę žemės pagal Valstiečio ūkio įstatymą, įgijo teisę ją pirkti iš valstybės pagal 1991-07-25 LR žemės reformos įstatymo 8 str. Šiuo atveju šalys 1993-03-10 Kauno rajono valdybos potvarkiu Nr. 94, susitarė dėl visų esminių sutarties sąlygų, parduodamos valstybinės žemės kainos, ploto. Nors ieškovės valia sudaryti sandorį buvo, tačiau ji jo neįvykdė ir todėl negali vadovautis CK 1.93 str. 4 d. nurodytomis išimtimis. Ieškovė nesumokėjo Kauno rajono valdybos potvarkyje nurodytos sumos, todėl ginčo sklypai nebuvo patvirtinti žemės reformos žemėtvarkos projekte, valstybinis žemėtvarkos institutas nepaženklino žemės sklypų ribų vietovėje ir neparengė žemės nuosavybės ir žemės naudojimo teisės dokumentų, kaip numatyta Žemės reformos įstatymo įsigaliojusio nuo 1991-09-01 22 str. Už perkamą žemę iškovė atsiskaitė 1997 m. ir tik tada ji įvykdė įsipareigojimą sumokėti už perkamą žemę, tai patvirtina 1997-08-08 ir 1997-10-10 Taupomojo banko pranešimai apie nurašymus iš nebalansinės sąskaitos Nr. 1-732. 2000 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. 02-05-6623 „Dėl žemės reformos projekto patvirtinimo" V. L. patvirtinti suprojektuoti 2 sklypai Nr. 35-1 ir Nr. 35-2, skirti ir naudojami pagal valstiečio ūkio įstatymą, viso 10,65 ha ploto. Taigi, tik po šios datos su ieškove vadovaujantis ŽRĮ 8 ir 22 straipsniais galėjo būti sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis, kaip ir nurodė pirmos instancijos teismas.
Taip pat nurodė, kad VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto direktoriaus 2008-04-04 rašte Nr. 309, nurodoma, kad šiuo metu Kauno miškų urėdijos Kulautuvos girininkijos 372 kvartalo 1 sklypas, kuriame ieškovei suprojektuoti žemės sklypai naudojami pagal valstiečio ūkio įstatymą yra normalaus tankumo gerai augantis pušų jaunuolynas, o Miškų ūkio paskirties žemės pardavimo galiojantys teisės aktai nereglamentuoja, todėl su ieškove negali būti sudaroma pirkimo-pardavimo sandoris.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Kauno rajono savivaldybė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti.
Nurodė, kad teismas netinkamai taikė 1964 m. CK 58 str. 5 d. bei šiuo metu galiojančio CK 1.93 str. 4 d. normas, kadangi tam, kad teismas galėtų pripažinti sandorį galiojančiu, būtinos tokios sąlygos: pirma, sandoris yra dvišalis; antra, viena sandorio šalis visiškai arba iš dalies įvykdė sandorį; trečia, kita sandorio šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka. Kadangi ieškovė neįvykdė Kauno rajono valdybos potvarkiu įtvirtinto įsipareigojimo sumokėti (visiškai ar iš dalies) už perkamą žemę, todėl nėra pagrindo pripažinti sandorį galiojančiu pagal 1964 m. Civilinio kodekso 58 str. 5 d. (dabar galiojančio CK 1.93 str. 4 d.).
Dėl ieškinio senaties, atsakovė nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovė prašo pripažinti kad jai suteiktų žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta 1993-03-10, o ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, todėl ieškinio senaties termino pradžia sietina su 1993-03-10. Taip pat nurodė, kad LAT 2005-10-10 nutartyje ( civilinė byla Nr.3K-3-465/2005) pažymėjo, jog ypač svarbu užtikrinti ieškinio senaties termino instituto taikymą žemės santykiuose, nes žemės reforma negali vykti amžinai.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė V. L. prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodė, kad šalys - ieškovė ir atsakovai - susitarė dėl visų esminių sutarties sąlygų, parduodamos valstybinės žemės kainos, ploto. Atsakovai savo valią dėl esminių sutarties sąlygų išreiškė, priimdami administracinius aktus, kuriais patvirtinti žemės reformos projekte ieškovei suformuoti žemės sklypai, ieškovės įtraukimas į piliečių pageidaujančių įsigyti valstybinę žemę sąrašus, kainos apskaičiavimas ir kt. Visą laikotarpį V. L. naudojosi valstybinės žemės sklypais, juose yra jai ir sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantys pastatai. Atsižvelgiant į tai, ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinis skundas atmestinas. Apeliantas pripažįsta, kad 1993-03-10 šalys išreiškė valią sudaryti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sandorį, tačiau, jo nuomone, ieškovė jo tinkamai neįvykdė, t.y. laiku nesumokėjo nustatytos kainos. Apeliantas tvirtina, kad valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sandoris galėjo būti sudarytas 2000 m. (tuo metu ieškovė jau buvo pilnai atsiskaičiusi už žemę). Kadangi terminas mokėjimui už parduodamą valstybinę žemę ieškovei nustatytas nebuvo ir ji tinkamai įvykdė savo prievolę 1997 m., teismo sprendimas, patvirtinantis, kad šalys sudarė valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį 1993-03-10 (kai buvo išreikšta pradinė valia parduoti žemę) yra teisėtas ir pagrįstas. Be to, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad visi veiksmai, išreiškiantys valią pirkti bei parduoti valstybinę žemę, atlikti iki 2003 m., kai Valstybinės miškotvarkos tarnybos teigimu, dalis žemės buvo taksuota mišku.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1d.). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.2,3d.).
Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl 2,40 ha ir 8,38 ha valstybinės žemės sklypų Naujienos km. Raudondvario sen., Kauno raj. sav., suteiktų ieškovei V. L. pagal Lietuvos Respublikos Valstiečio ūkio įstatymą, pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo galiojančia. Apeliantas laiko, kad pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieškinį, priėmė nepagrįstą sprendimą, pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas (CPK 176 str., 185 str.).
Nagrinėjamoje byloje nustayta, kad pagal įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos valstiečio ūkio“ 4 straipsnio 2 dalį valstiečio ūkis buvo laikomas įsteigtu nuo valstybinės žemės nuosavybės akto išdavimo momento. Ieškovei V. L. Valstybinis žemės nuosavybės aktas išduotas 1990 m. rugpjūčio 22 d., kuriuo jai buvo suteikti du - 2,40 ha ir 8,38 ha valstybinės žemės sklypai. Abiejuose sklypuose po 0.08 ha kitų žemės naudmenų – miško. Suteiktų žemės sklypų planai buvo parengti 1990 m. gegužės 24 d. Pirmasis žemės sklypas naudojamas gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų eksploatacijai, antrasis - žemės ūkio veiklai vystyti.
Valstybinė žemė privačion nuosavybėn perleidžiama specialiųjų teisės aktų pagrindu. Todėl nustačius žemės sklypų suteikimo faktą, dėl sandorio pripažinimo galiojančiu tampa reikšmingos aplinkybės dėl prašymo parduoti žemę pateikimo, leidimo parduoti žemę išdavimo, sutarties neįforminimo aplinkybės, t.y. ar visi šie veiksmai buvo atlikti laikantis tuo metu galiojusių, valstybinės žemės pardavimą reglamentavusių teisės aktų.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl ieškovės teisės įsigyti žemę, suteiktą pagal Valstiečio ūkio įstatymą, įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų turi būti sprendžiama pagal teisės aktus, galiojusius tuo metui, kai ieškovė išreiškė savo valią dėl šios įgyvendinimo, t.y. kai valstybės įgaliotai institucijai ji pareiškė apie norą pirkti valstiečio ūkiui suteiktą ir naudojamą žemę. Ieškovė prašymą Kauno rajono valdybai pateikė 1993 m. vasario 26 d. (b.l. 88). Ieškovės teisę įsigyti valstiečio ūkiui skirtą žemės sklypą tuomet reglamentavo Žemės reformos įstatymo (Valstybės žinios, 1992-05-31, Nr. 15-404, įsigaliojoa 1992-05-07 ) 4 straipsnio 1 dalis (dėl žemės pardavimo pagal reformos žemėtvarkos projektą), 8 straipsnio 1 d., 3 d. (dėl apmokėjimo pinigais arba valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis ir tikslinėmis kompensacijomis (išskyrus žemės ūkio įmonės išmokas) arba ir pinigais, ir išmokomis bei kompensacijomis Vyriausybės nustatyta tvarka). Kauno rajono valdybos žemėtvarkos tarnyba parengė išvadą apie perkamo žemės sklypo plotą ir kainą (b.l. 89), o Kauno rajono valdybos 1993 m. kovo 10 d. potvarkiu Nr. 94 ieškovei buvo leista išsipirkti 10 hektarų 62 arus žemės ir 16 arų miško sklypus, Raudondvario apylinkėje, Naujienos km. už 42814 investicinių čekių. (b.l. 43). Kauno rajono valdybos žemėtvarkos tarnyba ieškovei Mokėjimo pranešimą įteikė 1997 m. rugpjūčio 18 d. (b.l. 90). Už perkamą žemės sklypą ieškovė sumokėjo pilnai per du kartus – nurašant lėšas nuo nebalansinės sąskaitos 1997 m. spalio 10 d. ir 1997 m. rugpjūčio 18 d. (b.l. 44). Žemės reformos vykdymo tvarką vėliau reglamentavo LR Vyriausybės 1998-04-01 nutarimu Nr. 385 patvirtinta Žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje tvarka bei Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo tvarka, kur buvo detalizuotas ir Žemės nuosavybės ir nuomos teises patvirtinančių dokumentų išdavimas. Šių teisės normų pagrindu Kauno apskrities viršininko administracija priėmė 2000 m. rugsėjo 12 d. įsakymą Nr. 02-05-6623, kuriuo patvirtino Bubių kadastro vietovės, esančios Raudondvario sen. Kauno raj. Žemės reformos žemėtvarkos projektą ir jame suformuotas žemės sklypų ribas, nutarė paženklinti žemės sklypus vietoje bei įpareigojo Kauno raj. Žemėtvarkos skyrių per tris mėnesius parengti žemės nuosavybės įteisinimo dokumentus (Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo tvarkos 28 p., b.l. 45-46), Ieškovei buvo suformuoti du žemės sklypai plane pažymėti C-46-21B-I-3(3443) ir C-46-21-B-I-4(3444) bendro 10,65 ha ploto. Tuo sandorio šalys atliko visus veiksmus pagal Žemės reformos įstatymo 22 straipsnį ir LR Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimą Nr. 385 “Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėse”, reikalingus žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandoriui sudaryti.
Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo santykius reglamentuoja Civilinio kodekso, specialiųjų įstatymų bei juos detalizuojančių teisės aktų normos apie kurias paminėta pirmiau (CK 6.155 str. 2 d., 6.305 str. 3 d.) Teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno apskrities viršininko administracijai priėmus 2000 m. rugsėjo 12 d. įsakymą Nr. 02-05-6623, buvo atlikti – tiek iš ieškovės, tiek ir iš atsakovo pusės, visi veiksmai, leidžiantys pripažinti atsiradus 1990 m. rugpjūčio 22 d. Valstybinės žemės nuosavybės aktu ieškovei suteiktų ir jos naudojamų žemės sklypų pirkimo-pardavimo teisinius santykius, tačiau šis sandoris nebuvo sudarytas dėl institucijos kaltės. Tuo metu galiojusio 1964 m. CK 58 straipsnio 5 d. reglamentavo, kai vienai šaliai visiškai ar iš dalies įvykdžius sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o kitai šaliai vengiant įforminti sandorį notarine tvarka, šalis turi teisę reikalauti, kad teismas pripažintų sandorį galiojančiu, dėl to ieškovės ieškinys pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo pripažintas galiojančiu (CK 1.93 str. 4 d., 6.309 str. 3 d., CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 str. 2 d.).
Pirmosios instancijos teismas sandorio sudarymo datą nurodė 1993 m. kovo 10 d. Ši data susijusi su Kauno rajono valdybos potvarkiu Nr. 94, kuriuo ieškovei buvo leista išsipirkti 10 hektarų 62 arus žemės ir 16 arų miško sklypus, Raudondvario apylinkėje, Naujienos km. už 42814 investicinių čekių (b.l. 43), tačiau ieškovė sandorio kainą sumokėjo tik 1997 m. spalio 10 d. ir 1997 m. rugpjūčio 18 d. (b.l. 44), todėl pripažinti, kad sandorį ji įvykdė 1993 m. kovo 10 d. nebuvo pagrindo. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių veiksmus sandoriui sudaryti sprendžia, kad ginčo žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta Kauno apskrities viršininko administracijai priėmus 2000 m. rugsėjo 12 d. įsakymą Nr. 02-05-6623, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl sandorio sudarymo datos patikslintinas. Pažymėtina, kad faktinis ieškinio pagrindas susijęs su ieškovės teise į sandorio pripažinimą galiojančiu, kaip ir buvo pareikštas pirminis ieškinys (b.l. 32). Jo sudarymo datos nustatymas tapo svarbus dėl tolesnių institucijos, vengusios sandorį įforminti veiksmų, t.y. Kauno apskrities viršininko 2008 m. liepos 3 d. įsakymo Nr. 02-05-8177 „Dėl Kauno rajono Žemėtvarkos skyriaus 2000-08-10 pažymos bei Kauno apskrities viršininko administracijos 2000-09-12 įsakymo Nr. 02-05-6623 pakeitimo (Kauno r)“ (b.l. 53) priėmimo, kai jo 2 p. buvo nutarta perduoti į laisvą valstybinės žemės fondą ieškovei V. L. suformuotus sklypus Nr. 35-1 ir 35-2, patvirtintus Kauno apskrities viršininko administracijos 2000 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. 02-05-6623 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“. Ieškovė šį įsakymą ginčija, Kauno apygardos administracinio teismo byla Nr. I-484-413/2009 sustabdyta iki įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje civilinėje byloje. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto išdėstyti motyvai nepaneigia išvados, jog Kauno rajono valdyba ir ieškovė išreiškė suderintą valią dėl ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas teisės aktų nustatytais terminais ir tvarka būtų nuginčijęs Valstybinės žemės nuosavybės aktą dėl 10,78 ha žemės suteikimo ieškovei ar Kauno rajono valdybos 1993-03-10 potvarkį Nr. 94 dėl leidimo jai išsipirkti žemę. Kauno rajono žemėtvarkos skyrius apeliacinės instancijos teismui pranešė, kad Nekilnojamojo turto kadastre nėra įregistruota pagrindinė šio ginčo žemės naudojimo paskirtis, todėl apeliantas be pagrindo ginčo žemę laiko negalinčią būti pirkimo-pardavimo objektu. Ieškovei buvo suteikti žemės sklypai su 0,16 ha miškų naudmenų ir ji jais naudojosi nepertraukiamai. 2005 m. Žemės ūkio kataloge yra duomenys apie tai, kad ieškovė augino 7 ha. miško sodinukų: eglaičių, pušaičių, berželių (b.l. 62), o pagal Ūkininko ūkio įstatymo 4 str. 1 d. ūkininkas gali verstis žemės ūkio veikla, miškininkyste ir kitokia įstatymų neuždrausta veikla. Šiuo aspektu pažymėtina, kad faktai apie gerai augantį pušų jaunuolyną buvo fiksuoti tik 2003 m., todėl tai nėra pagrindu nepripažinti sandorį galiojančiu, kuris laikytinas sudarytu Kauno rajono valdybos 1993 m. kovo 10 d potvarkio Nr. 94 pagrindu, priėmus 2000-09-12 įsakymą Nr. 02-05-6623 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo (Kauno r.)“.
Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį panaikinti.
Iš atsakovo ieškovei priteistina 1 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 159, CPK 98 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n utaria:
Apeliacinį skundą atmesti. Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą. Sprendimo dalį, kurioje žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo data nurodyta 1993 m. kovo 10 d. patikslinti, nurodant sutarties sudarymo datą 2000 m. rugsėjo 12 d.
Priteisti iš Kauno apskrities viršininko administracijos ieškovei V. L. 1 000 (vieną tūkstantį) litų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.