Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Natalja Zelionkienė, sekretoriaujant Sandrai Barodicaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pareiškėjas O. B. kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

ABTĮ 15 str. 1 d. 3 p. numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas ir dėl turtinės bei neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 str. nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 str. 1 d. yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 str. yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Pareiškėjas prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais (neveikimu), jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Savo reikalavimą pareiškėjas iš esmės grindė tuo, kad Marijampolės pataisos namai pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 94 str., kadangi nesuteikia jam ilgalaikių pasimatymų su artimaisiais.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas į Marijampolės pataisos namus atvyko 2014-01-31. Iki 2015-06-23 pasimatymuose yra buvęs tik du kartus - 2014-04-15 ir 2014-04-30, abu kartus į trumpalaikį pasimatymą buvo atvykęs draugas, tai byloje patvirtinta pasimatymų apskaita (b.l. 16). Artimieji asmenys nei į trumpalaikius, nei į ilgalaikius pasimatymus pas nuteistąjį neatvyksta. Kaip matyti iš pateiktos pasimatymų apskaitos pareiškėjas pasimatymus (trumpalaikius ir ilgalaikius) pakeičia į telefoninius pokalbius (b.l. 16) Iš byloje pateikto rašto (b.l. 13) matyti, jog 2014 m. spalio mėn. pareiškėjui ilgalaikis pasimatymas buvo skirtas 2014-11-20, 2014-11-21 dienomis, tačiau jis šio pasimatymo atsisakė. 2015 metų sausio mėnesį pareiškėjas pateikė Marijampolės PN administracijai prašymą suteikti ilgalaikį pasimatymą vasario mėnesį. Atsižvelgiant į tai, kad buvo gauta daug nuteistųjų prašymų dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo, o Marijampolės PN tik 6 kambariai, 2015-01-20 skirstant ilgalaikius pasimatymus jam paskirti ilgalaikio pasimatymo nebuvo galimybės. Atsiradus laisvam kambariui, 2015-01-26 būrio viršininkas pareiškėjui pasiūlė laisvas dienas vasario mėn. 23-24 (b.l. 21), tačiau jis pasimatymo atsisakė. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas prašė skirti jam ilgalaikius pasimatymus gegužės - liepos, rugsėjo mėnesiais, kaip nurodė pareiškėjas savo skunde. Pateiktame byloje rašte (b.l. 13) pažymėta, jog pareiškėjas nuo bausmės pradžios 2013-02-12 į ilgalaikius pasimatymus neina, juos keičia į trumpalaikius pasimatymus ar telefoninius pokalbius.

Teisė pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis yra specialioji nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, teisė, kuri įgyvendinama Bausmių vykdymo kodekso nustatyta tvarka. Suteikiamų pasimatymų skaičius priklauso nuo laisvės atėmimo bausmę vykdančios įstaigos rūšies, taip pat grupės, kuriai priskirtas nuteistasis (paprastoji, lengvoji, drausmės). Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - Kodeksas) 145 str. 1 d. nustato, kad „kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems nustatomas režimas, atitinkantis šio Kodekso 86 str. nurodytas drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo kalėjime sąlygas". Kodekso 86 str. nenumatyta, kad drausmės grupei priskirtiems nuteistiesiems būtų suteikta teisė į trumpalaikius ar ilgalaikius pasimatymus. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas priklausytų grupėms, kurioms nėra numatyti pasimatymai, todėl darytina išvada, jog pareiškėjas atlikdamas bausmę Marijampolės pataisos namuose turėjo teisę gauti ilgalaikį pasimatymą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs teisminę praktiką, jog reikalavimas atlyginti neturtinę žalą turi būti pagrįstas ne vien tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, bet ir pačios žalos padarymu. Vien teiginys, jog ilgalaikių pasimatymų nesuteikimas sukėlė dvasinius išgyvenimus, neturtinės žalos atlyginimui nelaikytinas pakankamu pagrindu.

Administracinių bylų teisenos įstatymo normos pareiškėjui numato pareigą įrodyti, kad tokie veiksmai tiesiogiai įtakojo pareiškėją ir ši įtaka sukėlė jam neigiamas pasekmes bei neteisėtai suvaržė asmens teises ir laisves (ABTĮ 13 str., 20 str., žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A4-246/2007 ir kt.).

Byloje esantys įrodymai, t.y. 2015-06-11 pažyma Nr. 55/04-234 patvirtina, jog pareiškėjas atlikdamas bausmę Pataisos įstaigoje į psichologinę tarnybą dėl psichologinių problemų, kurias galėjo sukelti ilgalaikių pasimatymų nebuvimas, nebuvo kreipęsis (b.l. 14). Teismui nepateikta duomenų, patvirtinančių pareiškėjo teiginius apie jo pergyvenimus, sukrėtimus, bendravimo galimybių sumažėjimą, kurių tiesiogine priežastimi būtų bausmės atlikimo metu nesuteikti ilgalaikiai pasimatymai. Kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė, o byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba, todėl konkrečiu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog dėl pasimatymų nebuvimo būtų atsiradusios neigiamos pasekmės jo sveikatai.

Pažymėtina ir ta aplinkybė, jog pareiškėjas pats atsisakydavo jam suteiktų ilgalaikių pasimatymų, bei pakeisdavo juos į telefoninius pokalbius.

Pagal 2009-09-25 Marijampolės pataisos namų direktoriaus įsakymu Nr. 4/07-139 patvirtintą Nuteistųjų ilgalaikių pasimatymų su artimaisiais skyrimo tvarkos aprašo 1 p. – nuteistasis, norint gauti priklausantį pasimatymą su artimaisiais, iki einamo mėn. 20 d. pateikia būrio viršininkui prašymą, kuriame nurodo su kokiais artimaisiais ir kuriomis kito mėnesio dienomis pageidautų gauti pasimatymą (b.l. 19-20), pagal to paties aprašo 4 p. – ilgalaikių pasimatymų grafikas sudaromas ne vėliau kaip likus savaitei iki kito kalendorinio mėnesio pradžios. Kaip matyti iš aukščiau ištirtų įrodymų pareiškėjas 2015 m. gegužės-liepos, rugsėjo mėnesiais prašymo suteikti ilgalaikį pasimatymą pateikęs nebuvo, pagal jo pateiktą 2015 sausio mėn. prašymą suteikti pasimatymą nebuvo galimybės, atsiradus laisvam kambariui jam buvo pasiūlytos dienos vasario mėn., tačiau jis atsisakė, taip pat atsisakė ilgalaikio pasimatymo suteikto 2014 m. lapkričio 20-21 d.

Teismas pažymi, jog faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumui ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimui.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kt. (CK 6. 250 str. 1 d.). Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis teisės taikymo praktiką, yra konstatavęs, jog siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius ir fizinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., 2009 m. vasario 20 d. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A556 - 95/2009). Šioje administracinėje byloje išvardintų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais, todėl teismas daro išvadą, jog skundo reikalavimas dėl 5 000 Eur neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir atmestinas. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas atliko veiksmus, kuriais siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą (ABTĮ 57 str.). Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo O. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.