Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-12-23 · Byla Nr. ATP-1274-315/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2014-10-22Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-12-23Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-23
Bylos Nr.
ATP-1274-315/2014
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-10332-2014-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Arūnas Kisielius
Kategorijos
  • 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Nuorašas:
Administracinė byla Nr. ATP-1274/2014Teisminio proceso Nr. 4-68-3-10332-2014-7 Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.2. 45.4.3.; 79.1;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. gruodžio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Kisielius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nubaustojo E. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d. nutarimo, kuriuo E. A. pripažintas kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., 124¹ str. 7 d., 123 str. 1 d., ir jam paskirta galutinė nuobauda - 2200 Lt (637 EUR) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. A. nubaustas už tai, kad jis, 2014-09-07, apie 07.40 val., Mindaugo g. 11, Vilniuje, vairavo R. M. priklausantį automobilį „Mercedes-Benz E220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis 1,83 promilių girtumo laipsnis, automobiliui neatlikta techninė apžiūra, nepateikė vairuotojo pažymėjimo, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 p., numatančio, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, 16 p., numatančio, jog motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir policijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ar muitinės pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir šių taisyklių nustatytus dokumentus, taip pat leisti jiems patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis, 238 p., numatančio, jog dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatytąja tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurioms atlikta ir galioja privalomoji techninė apžiūra ir kurių valdytojai yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius, reikalavimus. Šiais savo veiksmais E. A. padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., 123 str. 1 d., ir 124¹ str. 7 d.

Šalies argumentai

Skundu Vilniaus apygardos teismui E. A. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d. nutarimą dalyje dėl jo nubaudimo pagal ATPK 126 str. 4 d. ir 124¹ str. 7 d. panaikinti.

Dėl ATPK 124¹ str. 7 d. numatyto pažeidimo, pažymi, kad policijos pareigūnai iš jo pateikti vairuotojo pažymėjimą pareikalavo tik policijos komisariate. Jis vairuotojo pažymėjimo neturėjo, kadangi jį buvo palikęs automobilyje, kuris liko stovėti automobilių aikštelėje prie parduotuvės. Nors policijos pareigūnas teisme nurodė, kad vairuotojo pažymėjimo reikalavo tiek prie automobilio, tiek policijos komisariate, tačiau tokie pareigūno parodymai kelia pagrįstų abejonių, kadangi iš vaizdo įrašo matyti, kad iš įvykio vietos jis buvo išvežtas paskubomis. Iš policijos pareigūno O. G. tarnybinio pranešimo matyti, kad E. A. automobilio „vairavimo faktas nustatytas peržiūrėjus vaizdo medžiagą“. Pasak pažeidėjo, minėti duomenys paneigia policijos pareigūno teiginius apie vairuotojo pažymėjimo reikalavimo faktą, kadangi policijos pareigūnui, nežinant, jog jis vairavo automobilį, reikalauti iš jo vairuotojo pažymėjimo nebuvo jokio pagrindo. Todėl vairuotojo pažymėjimo nepateikimas susidariusioje situacijoje (tik policijos pareigūnams jį pristačius į policijos komisariatą), negali užtraukti ATPK 124¹ str. 7 d. numatytos atsakomybės.

Dėl ATPK 126 str. 4 d numatyto pažeidimo, pažymi, kad konstatuojant asmenį padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą, būtina nustatyti, jog asmuo vairavo būdamas neblaivus, t.y. turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių vairuotojo automobilio vairavimo faktas, vairuotojui esant neblaiviam. Pažeidėjas remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti garantuojamos iš esmės tos pačios teisės, kuriomis baudžiamojo proceso metu gali naudotis įtariamasis ir kaltinamasis. Pažymi, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Tarnybiniame pranešime ir duodamas parodymus teisme pareigūnas, be kita ko, nurodė, kad E. A. tariamai prisipažino vairavęs automobilį neblaivus. Apeliantas kategoriškai neigia tokias pareigūno nurodytas aplinkybes. Nurodo, kad 2014-09-07 alkoholį vartojo tik atvažiavęs į automobilių stovėjimo aikštelę prie parduotuvės „Maksima“, Mindaugo gatvėje, ir išjungęs automobilio variklį.

Kad automobilį vairavo blaivus, teisme patvirtino liudytoja A. Ž.. Nors pastaroji liudytoja yra jam artimas žmogus, tačiau vien tuo pagrindu atmesti jos parodymus ir teismui jais nesivadovauti priimant nutarimą, nebuvo pagrindo. Abejotinais motyvais atmesdamas minėtos liudytojos parodymus ir besąlygiškai tikėdamas liudytojo O. G. parodymais, teismas nepagristai, pažeisdamas ATPK ir teismų praktikos suformuotus administracinių bylų nagrinėjimo principus, iškėlė pastarojo liudytojo parodymus aukščiau kitų byloje esančių įrodymų.

Pasak E. A., O. G. teiginiai, kad jis vairavo automobilį neblaivus, tėra tik jo nuomonė, susidaryta peržiūrėjus vaizdo įrašą ir patikrinus jo neblaivumą alkoholio kiekio matuokliu. Tačiau šiame skunde nurodyta teismų praktika draudžia apkaltinamąjį nutarimą grįsti prielaidomis ir abejonėmis. O. G. surašyti tarnybinis pranešimas ir administracinio teisės pažeidimo protokolas nelaikytini savarankiškais įrodinėjimo šaltiniais, kadangi tai yra to paties asmens parodymai, išdėstyti atitinkama forma, bet ne nauji faktai, patvirtinantys administracinio teisės pažeidimo tyrimui svarbias aplinkybes. Be to, liudytojui melagingai nurodžius vairuotojo pažymėjimo reikalavimo aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių visų liudytojo parodymų teisingumu. O. G. parodymus, kad E. A. vairavo automobilį neblaivus, paneigia nuoseklūs liudytojos A. Ž. parodymai ir paties E. A. parodymai.

Kita vertus, O. G. parodymai netiesiogiai patvirtina galimybę, kad per aikštelėje stovėtą laiką (pagal vaizdo įrašą aikštelėje automobilyje iš viso jis praleido virš 7 minučių), galima išgerti tiek alkoholio, kad alkoholio kiekio matuoklis parodytų vidutinį girtumo laipsnį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Iš apeliacinio skundo matyti, kad E. A. iš esmės neigia padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 7 d., 126 str. 4 d. ir siekia, kad šioje dalyje nutarimas būtų panaikintas.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 257 str., administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Konstatuotina, kad, pirmosios instancijos teismo išvados dėl E. A. kaltės, įvykdžius Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 7 d. ir ATPK 126 str. 4 d. numatytus pažeidimus, padarytos pakankamai argumentuotai, įvertinus visų byloje esančių įrodymų visumą. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas, spręsdamas dėl E. A. kaltės buvimo, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga, apklausė liudytoją A. Ž., policijos pareigūną O. G.. Kaip matyti, pastarojo pareigūno parodymais, išanalizuotais kitų, byloje esančių įrodymų kontekste, paneigta E. A. iškelta įvykio versija, jog transporto priemonės jis nevairavo išgėręs, o alkoholį vartojo automobilyje atvykęs į aikštelę. Nors A. Ž. parodė, kad E. A. gėrė jau sėdėdamas automobilyje, teismas pagrįstai šiuos parodymus įvertino kritiškai, kadangi minėta liudytoja yra A. A. sugyventinė, todėl neabejotinai yra suinteresuota bylos baigtimi. Tuo tarpu teismas neturėjo jokio pagrindo abejoti policijos pareigūno nurodytomis aplinkybėmis.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad policijos pareigūno O. G. parodymai dėl E. A. automobilio vairavimo esant neblaiviam yra nuoseklūs (b.l. 4, 25). Nors apeliantas kategoriškai neigia tokias pareigūno nurodytas aplinkybes, nurodydamas, kad alkoholį vartojo tik atvažiavęs į automobilių stovėjimo aikštelę, tai paneigia ir jo paties įvykio dieną duoti parodymai, kad automobilį vairavo būdamas neblaivus (b.l. 3). Taigi, nors teismo posėdžio metu savo parodymus E. A. pakeitė, apylinkės teismas pagrįstai tai įvertino kaip pažeidėjo gynybinę poziciją.

E. A. argumentus dėl ATPK 124¹ str. 7 d. numatyto pažeidimo, t.y. kad vairuotojo pažymėjimo nepateikė, nes jį buvo palikęs automobilyje, paneigia nuoseklūs policijos pareigūno O. G. parodymai, kad vairuotojo pažymėjimo buvo reikalaujama tiek prie automobilio, tiek policijos komisariate, tačiau pažeidėjas minėto dokumento neturėjo.

Įvertinusi byloje esančią medžiagą, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (Lietuvos Respublikos ATPK 257 str.). Skundžiamame nutarime išdėstyti motyvai, dėl E. A. kaltės ir jų argumentacija, apeliacinės instancijos teismo vertinimu yra pakankama.

Atsižvelgus į tai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d. nutarimas yra paliekamas nepakeistas, o E. A. skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d. nutarimą nepakeistą ir E. A. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Arūnas KisieliusNuorašas tikras:Teisėjas Arūnas Kisielius