Klaipėdos apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugsėjo 3 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 31-ANR_N-2001-2019 yra nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 115 straipsnio 1 dalį 50 (penkiasdešimties) Eur dydžio bauda už tai, kad jis 2019 m. gegužės 18 d. 18.00 val., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), namo kieme tyčia kūju sudaužė bortelį, padarydamas N. K. (N. K.) 30 Eur žalą.

2019 m. liepos 23 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato persiųstas V. S. skundas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. liepos 17 d. nutarimo Nr. 31-ANR_N-2001-2019 panaikinimo. Skunde buvo nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesutinka su skundžiamu nutarimu, nes nutarimas priimtas neįsigilinus į bylos esmę. Nutarime nepagrįstai nurodyta, kad V. S. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą. Skunde pažymėta, kad V. S. savo veiksmus pripažįsta, bet nepripažįsta, kad jais padarė administracinį nusižengimą bei žalą N. K. Priešingai, tvirtinama, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo veiksmais siekė užkirsti kelią jo turto sugadinimui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį, neišnagrinėjęs visų reikšmingų aplinkybių, neobjektyviai išnagrinėjęs byloje esančius duomenis ir nepašalinęs tarp jų esančių prieštaravimų. Taigi apygardos teismas nutartyje pasisako būtent dėl pagrindinio apeliacinio skundo klausimo, ar nagrinėjamu atveju V. S. veiksmuose yra visi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 115 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai ir ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neveikė būtinojo reikalingumo sąlygomis. Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek duomenų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį nagrinėjamoje byloje, tinkamai ir visapusiškai ištyrė visas reikšmingas aplinkybes, duomenis įvertino, laikydamasis administracinių nusižengimų teisenos nuostatų.

Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis). ANK 115 straipsnio 1 dalyje yra numatyta atsakomybė už tyčinį turto sunaikinimą ar sugadinimą, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. 2019 m. liepos 17 d. nutarime Nr. 31-ANR_N-2001-2019 yra nurodyta, kad V. S. 2019 m. gegužės 18 d. 18 val., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), namo kieme tyčia kūju sudaužė bortelį, padarydamas N. K. 30 Eur žalą. (b. l. 7–8). V. S., nesutikdamas su šiuo nutarimu ir jam paskirta nuobauda, kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su skundu. Skunde administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad nesutinka su 2019 m. liepos 17 d. nutarimu, pažymėjo, jog jis savo veiksmus pripažįsta, bet nepripažįsta, kad jais padarė administracinį nusižengimą bei žalą N. K. V. S. nurodė, kad savo veiksmais siekė užkirsti kelią jo turto sugadinimui. Nutarime nurodytus veiksmus atliko dėl būtinojo reikalingumo (ANK 16 straipsnis), nes dėl nurodytu metu ir išvakarėse vykusios didžiulės liūties iš aukštesnės žemės sklypo dalies vanduo tekėjo į žemesnę sklypo dalį, o betoninė plytelė užtvėrė vandens nutekėjimą ir nukreipė jį į jam priklausančią namo dalį, tokiu būdu kilo grėsmė, jog bus užlietas butas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis namo pirmame aukšte (b. l. 3–4). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu V. S. palaikė savo skundą ir pakartojo jame nurodytus motyvus (b. l. 42–43). Tuo tarpu N. K. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad bortelis stovi jau pusantrų metų. Kai jis bortelį statė, S. viską matė. Būtent N. K. pirmasis susirūpino, kad į jo butą bėga vanduo. Vanduo bėga iš visur, per pamatus veržiasi į butą. N. K. jokių leidimų iš bendrasavininkių neprašė. Jis rašė bendrijai, tačiau jam nebuvo atsakyta. V. S. jam taip pat nieko nesakė (b. l. 42–43).

Pirmosios instancijos teismas padarė visiškai pagrįstą ir teisingą išvadą, jog ginčo dėl to, kad V. S. 2019 m. gegužės 18 d. atliko nutarime nurodytus veiksmus, t. y. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), namo kieme tyčia kūju sudaužė bortelį, nėra. Esmė ta, kad V. S. teigia, kad šiuos veiksmus padarė, veikdamas būtinojo reikalingumo sąlygomis, t. y. saugodamas savo turtą – butą – nuo vandens apliejimo. Taigi apeliaciniu skundu keliamas būtinojo reikalingumo instituto taikymo klausimas (ANK 16 straipsnis). Asmuo neatsako pagal ANK už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti (ANK 16 straipsnio 1 dalis). Savo veiksmais pavojingą situaciją sudaręs asmuo gali pasiremti būtinojo reikalingumo nuostatomis tik tuo atveju, kai pavojinga situacija sudaryta dėl neatsargumo (ANK 16 straipsnio 2 dalis). Būtina pažymėti, jog nors apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju nebuvo susiklosčiusi būtinojo reikalingumo situacija, tačiau, atkreipia dėmesį, kad 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartyje netinkamai yra išspręstas šio instituto netaikymo klausimas – netinkamai išaiškintas santykis tarp anksčiau aptartų ANK 16 straipsnio nuostatų. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, jog ANK 16 straipsnio 2 dalis nėra specialioji norma ANK 16 straipsnio 1 dalies atžvilgiu, t. y. antroji straipsnio dalis nėra pirmosios tęsinys ar jos paaiškinimas. Aptariamos straipsnio dalys apibūdina dvi skirtingas situacijas, todėl negalima daryti išvados, priešingai nei nurodė skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas, jog, norint taikyti būtinojo reikalingumo nuostatas, pavojus turi grėsti pačiam asmeniui, kuris atlieka veiksmus, turinčius administracinio nusižengimo požymių, ir šie veiksmai turi būti atlikti dėl neatsargumo. Savaime suprantama, jog asmuo, siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, turi įvertinti susiklosčiusią situaciją ir nuspręsti, ar šis pavojus negali būti pašalintas kitomis priemonės, taip pat turi nustatyti, ar padaryta žala bus mažesnė už tą, kurios siekiama išvengti, t. y. asmuo, atlikdamas veiksmus, esant būtinojo reikalingumo situacijai, veiks tiesiogine tyčia ir supras, kad jo veiksmai formaliai atitinka vieno iš ANK specialiojoje dalyje numatytų administracinių nusižengimų sudėtį. Tuo tarpu ANK 16 straipsnio 2 dalis apibūdina atvejį, kuomet asmuo neatsargiais savo veiksmais (kai nenumatė, kad jo veiksmai gali sukelti ANK numatytus padarinius, arba jei ir numatė, tai tikėjosi išvengti tų padarinių kilimo) sudarė pavojingą situaciją, dėl kurios reikia pasiremti būtinojo reikalingumo nuostatomis. Kadangi nagrinėjamu atveju bortelį pasistatė ne pats V. S., o suvokdamas ir to norėdamas, jį pastatė N. K., nesama pagrindo, vertinant ir kvalifikuojant V. S. tyčia atliktus veiksmus, taikyti ANK 16 straipsnio 2 dalį.

Nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog V. S. negali būti netaikoma administracinė atsakomybė ir vadovaujantis ANK 16 straipsnio 1 dalies pagrindu. N. K., siekdamas apsaugoti savo turtą – pirmajame namo aukšte esantį butą –, turėjo imtis bent primityvių priemonių užkirsti vandens tekėjimui į būsto vidų, dėl to ir pastatė bortelį (užtvarą). Duomenų, kad tokiais N. K. veiksmais būtų buvusios pažeistos V. S. teisės ar teisėti interesai, nėra. Savo skunde minimų aplinkybių, kad neva dėl N. K. pastatytos užtvaros lietaus vanduo bėga į V. S. butą, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nepagrindė jokiais įrodymais. Be to, kaip skundžiamoje pirmosios instancijos nutartyje pagrįstai pažymėta, šiuo atveju tariamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens interesas apsaugoti savo nuosavybę nesuteikia teisės gadinti kito asmens turto, vadovaujantis būtinojo reikalingumo pagrindu. Papildomai atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad iš byloje pateikto vaizdo įrašo, kurį pateikė pats V. S., matyti, jog kiemas 2019 m. gegužės 18 d. 18 val. yra su balomis, bet prie bortelio nėra susikaupę tiek vandens, kuris, kaip teigė V. S., butų bėgęs į jo butą, taip pat V. S. sudaužius bortelį, vanduo iš balų per išgriautą vietą neteka. Be to, vaizdo įraše matoma laiptinė, kurios grindys ir patalpa, kurioje yra sudėti įvairūs daiktai, yra sausos, nors šios patalpos grindys prie įėjimo šlapios. Taigi pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, jog pateiktas vaizdo įrašas paneigia V. S. nurodytą versiją, kad jis sudaužė bortelį, siekdamas apsaugoti savo turtą nuo vandens užliejimo, nes, kaip matyti iš vaizdo įraše užfiksuotų aplinkybių, dėl kieme esančio bortelio, kurį sudažė V. S., 2019 m. gegužės 18 d. 18 val. į V. S. butą nebuvo pribėgę tiek vandens, kuris butų galėjęs sugadinti jo turtą.

Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutartis, patikrinus ją neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ar pakeisti teismo nutartį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Nukentėjusysis N. K. prašo priteisti iš apelianto jo apeliacinėje instancijoje turėtas bylinėjimosi išlaidas. Iš pateiktų duomenų matyti, kad šias išlaidas sudaro 200 Eur dydžio išlaidos advokato paslaugoms apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Prie atsiliepimo taip pat pateikti įrodymai, patvirtinantys šios pinigų sumos advokatui sumokėjimą. ANK 666 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272/2011, 2K-605/2011, 2K-687/2012, 2K-152-303/2017). Nagrinėjamoje byloje apeliacinis skundas atmetamas. Apeliaciniame skunde buvo ginčijami klausimai, tiesiogiai veikiantys nukentėjusiojo N. K. interesus, todėl jis kreipėsi į advokatą teisinės pagalbos, surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Dėl to prašymas priteisti išlaidas už atsiliepimo parengimą tenkintinas. Atsižvelgiant į suteiktos paslaugos apeliacinės instancijos teisme apimtį, faktą, jog apeliaciniame skunde naujų aplinkybių ar sudėtingų teisinių klausimų nurodyta nebuvo, apeliacinis procesas vyko rašytinio proceso tvarka, prašoma priteisti proceso išlaidų suma laikytina pagrįsta ir proporcinga.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 666 straipsniu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. S. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartį nepakeistą.

Priteisti iš V. S. N. K. (N. K.) 200 Eur (du šimtus eurų) advokato teisinei pagalbai apmokėti

Nutartis neskundžiama.