Šiaulių apygardos teismo nutartis

2020-08-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-86-354/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-08-05
Bylos Nr.
1S-86-354/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nijolė Matuzevičienė
Nuteistasis
T. B.
Baudžiamoji byla Nr. 1S-86-354/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50644-2019-4Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.10.1; 2.5.17; 2.5.19.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 5 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė, išnagrinėjusi nuteistosios T. B. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. liepos 9 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistosios T. B. prašymas dėl arešto bausmės vykdymo atidėjimo taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. T. B. Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. nuosprendžiu pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 253 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta 20 parų arešto bausme. Į atliktos bausmės laiką įskaitas T. B. laikino sulaikymo laikas – viena para, bausmę paskiriant atlikti P. pataisos namuose.

2. Šiaulių apygardos teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartimi buvo atmestas nuteistosios T. B. apeliacinis skundas dėl Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. nuosprendžio.

3. 2020 m. liepos 1 d. T. B. pateikė prašymą Šiaulių apylinkės teismui atidėti paskirtos bausmės vykdymą, atsižvelgiant į pasikeitusią BK 75 straipsnio redakciją.

4. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. liepos 9 d. nutartimi buvo atmestas nuteistosios prašymas atidėti paskirtos bausmės vykdymą dėl pasikeitusių BK nuostatų, motyvuojant tuo, jog bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Šalies argumentai

5. Skundu Šiaulių apygardos teismui nuteistoji T. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. liepos 9 d. nutartį ir, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, atidėti Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. nuosprendžiu jai paskirtos arešto bausmės vykdymą.

5.1. Skunde nuteistoji nurodo, kad anksčiau nebuvo teista, nusikalto pirmą kartą, niekada nėra buvusi įkalinimo įstaigoje. Nuteistoji mano, kad jos elgesys jau iki šios dienos įrodė, kad ji suvokė savo neigiamo elgesio pasekmes, bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo. Pažymi, kad nusikalstamos veikos padarytos seniai, po jų padarymo nėra padariusi jokios naujos nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo, tai, nuteistosios vertinimu, rodo, jog ji nėra linkusi nusikalsti ir bausmės tikslai gali būti pasiekti be jos realaus atlikimo. Be to, savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, tai buvo pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

5.2. Be to, skunde nuteistoji nurodo, kad jai skirtos bausmės nėra švelnesnės negu numato įstatymas – jos subendrintos būtent taip, kaip numatyta įstatymo, ir tai negali būti laikomas pats bausmių subendrinimo būdas jai palankia aplinkybe. Priešingai, už baudžiamąjį nusižengimą net ir teisiama pirmą kartą ji buvo nubausta arešto bausme, kuri yra griežčiausia pagal šio straipsnio sankciją bausmė. Nuteistoji pažymi, jog, nors ir davė nuoširdžius parodymus, tačiau neprisimena detalesnių aplinkybių ir netgi negalėtų nurodyti, iš ko tiksliai gavo narkotikų. Skunde nuteistoji nurodo ir tai, kad yra dirbanti, narkotikų nevartoja, dėl visko, kas nutiko, labai gailisi. Teigia, jog kai tik buvo iškelta byla, ji suvokė, kad nepasidomėjimas atsakomybe, nežinojimas, neatsakingumas atvedė ją (nuteistąją) į teisiamųjų suolą, ji daugiau niekada po šio įvykio nėra su narkotikais turėjusi jokių reikalų, nevartoja, nėra nuo jų priklausoma.

5.3. Taip pat nuteistoji teigia, kad pagal priimtą teismo nuosprendį turės vykti atlikti arešto bausmę į P. pataisos namus, kuriuose niekada nėra buvusi, kur daug ne po kartą teistų moterų. Ši pataisos namų atmosfera ją (nuteistąją) baugina ir gąsdina. Nuteistoji teigia, kad bus izoliuota nuo visuomenės, šeimos ir artimųjų, kartu su kitomis nuteistosiomis, kas jai kelia ypatingai niūrias mintis ir skaudžius išgyvenimus, yra įsitikinusi, kad tokia bausmė areštas ir realus jos atlikimas, kaip bausmė, skirta pirmą kartą teisiamam asmeniui, yra per griežta.

5.4. Skunde nuteistoji akcentuoja, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini), todėl jai būtų sunku atlikti arešto bausmę, dėl to gali netekti darbo ir būti atleista už pravaikštas, jeigu tokį ilgą laikotarpį nepasirodys darbe. Darbas jai (nuteistajai) yra pragyvenimo šaltinis, darbo vietos praradimas reikštų pajamų netekimą. Taip pat nuteistoji nurodo, kad jos mama neįgali, kuriai reikalinga nuolatinė priežiūra ir pagalba, turi sunkią regos negalią, negali visiškai jos be priežiūros palikti, nes pasirūpinti daugiau nėra kam. Teigia ir tai, jog paskyrus realų arešto bausmės atlikimą šioje situacijoje bus padaryta daugiau žalos, negu naudos, nes ji (nuteistoji) bus atskirta nuo artimųjų, namų, praras darbą, jos gyvenimą areštas paveiks labai neigimai, ji jau dabar sunkiai psichologiškai išgyvena, kad teks vykti į pataisos namus. Be to, nuteistoji teigia suvokianti, kad už padarytas nusikalstamas veikas turi atlikti bausmę ir to neginčija, sutiktų ir norėtų atlikti bausmę nebūdama izoliuota.

Motyvuojamoji dalis

6. Skundas atmestinas.

7. Apygardos teismas, dar kartą įvertinęs bylos duomenis, konstatuoja, kad apylinkės teismo nutartis, kuria atmestas nuteistosios T. B. prašymas pritaikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir jai paskirtos bausmės vykdymą atidėti, yra teisėta ir pagrįsta.

8. Pažymėtina, kad pagal BK 75 straipsnio 1 ir 4 dalies nuostatas asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

9. Iš bylos matyti, kad T. B. yra pirmą kartą nuteista arešto bausme, taigi, pagal šiuo metu galiojančias baudžiamojo įstatymo nuostatas yra formalus pagrindas taikyti BPK 362¹ straipsnio (įstatymo, lengvinančio asmens, padariusio nusikalstamas veikas, teisinę padėtį, taikymas) ir BK 75 straipsnio nuostatas. Tačiau, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju, teismas turi išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, ir savo išvadą teismas turi suformuoti įvertinęs visas BK 41 straipsnio nuostatas, t. y. turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Aukštesnysis teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, pritaria žemesniojo teismo argumentams, jog šiuo atveju nėra pagrindo T. B. atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą.

10. Nuteistosios T. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe Šiaulių apylinkės teismas pripažino tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš bylos matyti, kad T. B. buvo nuteista dėl vieno apysunkio nusikaltimo (BK 11 straipsnio 4 dalis, 253 straipsnio 1 dalis) ir vieno baudžiamojo nusižengimo įvykdymo (BK 12 straipsnis, 259 straipsnio 2 dalis) įvykdymo, abi nusikalstamos veikos baigtos, padarytos veikiant tiesiogine tyčia, T. B. anksčiau nebuvo teista, yra bausta administracine tvarka, dirbanti (1 t., b. l. 79–80, 77, 78). Apygardos teismas, vertindamas galimybę pritaikyti švelninantį baudžiamąjį įstatymą T. B. atžvilgiu ir jai paskirtos bausmės vykdymą atidėti, atsižvelgia ir į tai, kokiomis aplinkybėmis buvo padarytos abi nusikalstamos veikos, koks nuteistosios požiūris ir elgesys buvo tiek priimant jos atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, tiek šiuo metu. Atkreiptinas dėmesys, jog ginklas ir šaudmenys, kuriuos neteisėtai T. B. įgijo ir laikė, buvo laikomi bute, stalčiuje, iš esmės neapsaugant šių daiktų nuo atsitiktinio dingimo. Be to, aukštesnysis teismas pažymi, kad iš pateikto T. B. skundo motyvų matyti, jog nuteistoji dar nėra padariusi teigiamų išvadų ir savo elgesio nevertina neigiamai, priešingai, skunde nurodo aplinkybes, kurios iš esmės prieštarauja ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme jos pačios nurodytoms aplinkybėms. Pastebėtina, kad tiek ikiteisminio tyrimo, tiek apylinkės teismo metu (1 t., b. l. 103–106, 112–114, 142–143) T. B. nurodė, jog žinojo ginklą laikanti nelegaliai, tačiau šiuo metu T. B. deklaruoja, neva, ją į teisiamųjų suolą atvedė „nežinojimas“, teisme ir ikiteisminio tyrimo metu T. B. taip pat nurodžiusi, jog psichotropines medžiagas ne pirmą kartą perka iš pažįstamo, tačiau jo įvardyti nenorėjusi, o šiuo metu skunde pastaroji deklaruoja neva veikos detalių nepamena, todėl negalėtų nurodyti, iš ko gavo psichotropines medžiagas. Taip pat pastebėtina, jog T. B. neteisi, kad jai už baudžiamojo nusižengimo padarymą buvo paskirta pati griežčiausia bausmė. Iš Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. nuosprendžio matyti, jog T. B. už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo įvykdymą buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė, o ne areštas, ir, kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, pritaikius nuteistajai palankias BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatas (pritaikius bausmių apėmimo būdą), minėta bausmė buvo subendrinta su arešto bausme, paskirta už apysunkio nusikaltimo įvykdymą, ir nuteistajai paskirta viena subendrinta bausmė už dviejų nusikalstamų veikų padarymą. Aukštesniojo teismo vertinimu, šios visos paminėtos aplinkybės rodo, kad priešingai, nei nurodo skunde nuteistoji, ji išvadų dėl padarytų nusikalstamų veikų nepadarė, savo neteisėto elgesio nevertina kritiškai ir bando įvairiais būdais jį pateisinti, todėl nėra pagrindo manyti, kad nuteistajai T. B. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

11. Nuteistoji BK 75 straipsnio nuostatų taikymo galimybes skunde motyvuoja ir tuo, kad ji nori ir turi rūpintis savo neįgalia mama, dėl realaus bausmės atlikimo praras darbą, šiuo metu naujų nusikalstamų veikų neįvykdė, bijo būsimų bausmės atlikimo sąlygų pataisos namuose, tačiau apygardos teismas šiuos T. B. teiginius laiko deklaratyviais, kurie nemenkina pastarosios kaltės padarius nusikalstamas veikas ir nesudaro pagrindo švelninti nuteistosios teisinės padėties. Pažymėtina, kad T. B. skunde nurodomos aplinkybės dėl noro ir pareigos rūpintis neįgalia mama, noro neprarasti darbą, niekaip nesutrukdė jai nusikalsti. Vien tai, kad nuteistoji bijo atlikti bausmę, ją gąsdina būsimo bausmės atlikimo sąlygos, nėra pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Be to, naujų nusikalstamų veikų nevykdymas yra ne asmens teisė, o pareiga, todėl tai taip pat neturi išskirtinės reikšmės sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo. Kartu pažymėtina, kad bausmė – tai valstybės prievartos priemonė, skiriama asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, todėl neigiami padariniai yra natūralus padarytos nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, taigi, švelninti nuteistosios T. B. teisinę padėtį, aukščiau bendrųjų visuomenės interesų iškeliant asmeninius nusikalstamą veiką įvykdžiusio asmens interesus, teisinio pagrindo nėra.

12. Esant tokioms aplinkybėms keisti ar naikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį nuteistosios T. B. skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Atmesti nuteistosios T. B. skundą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. liepos 9 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Nijolė Matuzevičienė