- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-06-12
- Bylos Nr.
- 2A-679-343/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė (pirm.), Evaldas Burzdikas, Albinas Čeplinskas
- Ieškovas
- K.Šumskienės
- Atsakovas
- E. V.
- Kategorijos
- 44.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 54.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės K.Šumskienės individualios įmonės apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-0226-264/2007 pagal ieškovės K.Šumskienės individualios įmonės patikslintą prevencinį ieškinį atsakovei E. V. dėl uždraudimo atsakovei atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ieškovei ateityje grėsmę, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė patikslintu prevenciniu ieškiniu (b.l. 100-102, t.2) prašė uždrausti atsakovei E. V. be ieškovės K. Šumskienės individualios įmonės sutikimo sudaryti bet kokias sutartis, susijusias su E. V. kaip modelio veikla su kitais asmenimis (ne ieškovu), atstovauti kitas (ne ieškovo) Lietuvos ir užsienio įmones ir organizacijas, užsiimančias tokia pat veikla kaip ieškovė, bei užsiimti bet kokia kita modelio veikla, jeigu ieškovė tokiai veiklai nedavė sutikimo, iki 2005 m. rugsėjo 2 d. sutarties Nr. 198, sudarytos tarp ieškovės K. Šumskienės individualios įmonės ir atsakovės E. V. , galiojimo pabaigos, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2005-09-02 ji ir atsakovė E. V. bei jos atstovas G. V. sudarė Sutartį Nr. 198, pagal kurią atsakovė ir jos atstovas pavedė ieškovui atstovauti E. V. kaip modelį visose įstaigose ir organizacijose, veikiančiose Lietuvoje ir užsienyje, kurios naudoja žmogaus atvaizdą reklamos tikslais. Atsakovė E. V. minėta sutartimi įsipareigojo bendradarbiauti tik su ieškove Sutarties 1.1. str. išvardintų įgaliojimų apimtyje, be ieškovės sutikimo nesudarinėti sutarčių su kitomis įmonėmis, kurios užsiima tokia veikla kaip ieškovė, be ieškovės sutikimo nesudarinėti sutarčių su užsakovais dėl modelio paslaugų (Sutarties 2.6. str.). Atsakovė sutartimi taip pat įsipareigojo mokėti ieškovei 30% dydžio paslaugos mokestį už ieškovei suteikto pavedimo įvykdymą (sutarties 1.2. str.). Sutartis iki šiol nenutraukta, teisėta ir galiojanti iki 2013 m. rugsėjo 2 d. (sutarties 3.1. str.). Ieškovė kreipėsi į teismą su prevenciniu ieškiniu, nes sužinojo, jog atsakovė ateityje neketina vykdyti su ieškove sudarytos sutarties. 2006-04-10 pranešimu atsakovė informavo ieškovę, kad atmeta E. V. ieškovės pateikiamus pasiūlymus dėl modelio paslaugų teikimo pagal tarp šalių sudarytą sutartį, ir informavo ieškovę daugiau jai sutartyje nurodytų pasiūlymų neteikti. 2006-04-28 ieškovei pateikus prevencinį ieškinį teisme, atsakovė pranešimu informavo ieškovę apie sutarties nutraukimą nuo 2006-06-01, o 2006-05-15 pranešimu apie sutarties vykdymo sustabdymą nuo tos pačios datos -2006-05-15. Atsakovė visiškai nepagrįstai atsisakė jai ieškovės teikiamų pasiūlymų dėl modelio paslaugų teikimo. Atsakovė, siekdama išvengti sutartimi prisiimtų piniginių įsipareigojimų vykdymo, atsisako vykdyti teisėtai sudarytą ir galiojančią sutartį, bei tokiais savo veiksmais sukelia realią žalos padarymo ieškovei ateityje grėsmę. Atsakovė su patikslintu prevenciniu ieškiniu nesutiko, nurodė, jog per visą sutarties galiojimo laikotarpį ji nėra pažeidusi sutarties, o pati ieškovė yra ją pažeidusi. Atsakovė vienašališkai nutraukė sutartį nuo 2006-06-01, ieškovė vienašališko sutarties nutraukimo neginčija teismine tvarka, todėl neturi pagrindo reikšti prevencinio ieškinio.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2007-03-09 sprendimu (b.l. 48-53, t.3) prevencinį ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad atsakovė bei jos atstovas turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartį Nr. 198, esant esminiam sutarties pažeidimui nesikreipdami į teismą (CK 6.217 str.), o ieškovei nesutikus su vienašališku sutarties nutraukimu, ieškovė turėjo teisę ginčyti vienašališko sutarties nutraukimo pagrįstumą, pareikšdama ieškinį teisme. Teismas laikė nepagrįstu ieškovės atstovų teiginį, kad atsakovė pareiškė apie sutarties vienašališką nutraukimą 2006-04-28 po prevencinio ieškinio iškėlimo teisme, todėl turėjo kreiptis pati į teismą su ieškiniu dėl sutarties nutraukimo. Iš šalių paaiškinimų ir rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad atsakovės ir jos atstovo siūlymai ieškovei nutraukti sutartį Nr.198 buvo iki prevencinio ieškinio iškėlimo teisme, prevencinis ieškinys gautas teisme 2006-04-27, todėl atsakovė ir jos atstovas, pateikdami ieškovei raštišką pranešimą 2006-04-28 apie vienašališką sutarties nutraukimą nuo 2006-06-01, galėjo nežinoti apie tokį ieškinį, be to, prevencinio ieškinio padavimas neatėmė teisės atsakovei vienašališkai nutraukti sutartį ir vėliau. Teismas laikė, kad ieškovė teismine tvarka neginčijo sutarties Nr. 198 vienašališko nutraukimo nuo 2006-06-01 pagrįstumo, todėl sutartiniai santykiai tarp šalių yra pasibaigę atsakovei vienašališkai nutraukus sutartį. Teismas netenkino atsakovės atstovo prašymo skirti 20000 Lt baudą ieškovei už nepagrįsto prevencinio ieškinio pareiškimą, kadangi laikė, jog ieškinys nebuvo aiškiai nepagrįstas, bei, nebuvo įrodymų, kad ieškovė elgėsi nesąžiningai ir piktnaudžiavo savo teise.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 57-60, t.3) ieškovė prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2007-03-09 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės prevencinį ieškinį patenkinti ir uždrausti atsakovei E. V. be ieškovės K. Šumskienės individualios įmonės sutikimo sudaryti bet kokias sutartis, susijusias su E. V. kaip modelio veikla su kitais asmenimis (ne ieškovu), atstovauti kitas (ne ieškovo) Lietuvos ir užsienio įmones ir organizacijas užsiimančias tokia pat veikla kaip ieškovė, bei užsiimti bet kokia kita modelio veikla, jeigu ieškovė tokiai veiklai nedavė sutikimo, iki 2005 m. rugsėjo 2 d. sutarties Nr. 198, sudarytos tarp ieškovės K. Šumskienės individualios įmonės ir atsakovės E. V. galiojimo pabaigos, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skunde nurodoma, jog ieškovė nesutinka su Kauno rajono apylinkės teismo išvada, kad atsakovė įstatymo nustatyta tvarka tinkamai vienašališkai nutraukė tarp šalių 2005 m. rugsėjo 2 d. sudarytą sutartį Nr. 198. Ginčo atveju atsakovė apie sutarties vienašališką nutraukimą ieškovei pareiškė po prevencinio ieškinio iškėlimo teisme. Iki tol atsakovė siūlė ieškovei sutartį nutraukti šalių sutarimu, pranešinėjo apie vykstantį sutarties nutraukimo procesą (b.l. 11, t.1), ir sutarties vykdymo sustabdymą (b.l. 74, t. 1). Apeliantės nuomone, teismas turėjo pripažinti, kad vienašališkas sutarties nutraukimas yra negalimas po to, kai viena iš sutarties šalių kreipiasi į teismą dėl tos pačios sutarties nevykdymo, netinkamo vykdymo, ar pan., t.y. po to, kuomet dėl tos pačios sutarties ginčas yra pradėtas teisme. Sutarties šalies teisės vienašališkai nutraukti sutartį, netgi tuomet, kai ginčas dėl sutarties vyksta teisme, pripažinimas pažeidžia neleistinumo piktnaudžiauti teise principą (LR CK 1.137 str. 3 d.). Šio principo įgyvendinimas paaiškinamas socialine subjektinių teisių prigimtimi - bet kuri teisė yra nustatoma tam tikram socialiai reikšmingam tikslui. Sutarties šaliai suteikiant galimybę vienašališkai nutraukti sutartį po to, kuomet kita jos šalis kreipiasi į teismą dėl tos pačios sutarties netinkamo vykdymo, suteikia absoliučią teisę šaliai, vienašališkai nutraukiančiai sutartį, įgyvendinti tokią teisę ne pagal jos socialinę paskirtį ir šitaip daryti žalą kitai sutarties šaliai, ginančiai savo teises įstatymų nustatyta tvarka. Tokio piktnaudžiavimo teise galimybės suteikimas kartu pažeidžia ir pagrindinius civilinės teisės - protingumo, sąžiningumo ir teisingumo - principus. Patvirtinant Kauno rajono apylinkės teismo ginčijamame 2007-03-09 sprendime suformuotą vienašališko sutarties nutraukimo, po to kuomet ginčas dėl sutarties vyksta teisme, praktiką, bet kuri sutartis, kurios sąžininga šalis savo pažeistas teise gina teisme, kitos sutarties šalies galės būti vienašališkai nutraukta, taip įpareigojant kitą sutarties šalį papildomame procese ginčyti tokio vienašališko sutarties nutraukimo nepagrįstumą. Tokios praktikos suformavimas yra ne tik kad neteisingas, bet ir neprotingas. Ieškovės nuomone, byloje yra įrodyta, kad atsakovė E. V. ateityje neketina vykdyti su ieškove sudarytos 2005 m. rugsėjo 2 d. sutarties Nr. 198. 2006-04-10 pranešimu (b.l. 11, t.1) atsakovė informavo ieškovę, kad atmeta jai pateikiamus pasiūlymus dėl modelio paslaugų teikimo pagal tarp šalių sudarytą sutartį ir informavo ieškovę daugiau jai sutartyje nurodytų pasiūlymų neteikti. 2006-04-28 ieškovei jau kreipusis į teismą su šioje byloje nagrinėjamu prevenciniu ieškiniu, E. V. pranešimu (b.l. 29, t.1) informavo apie tariamą vienašališką su ieškove jos sudarytos sutarties nutraukimą nuo 2006-06-01. Tuo tarpu 2006-05-15 atsakovė pranešimu (b.l. 74, t.1) informavo ieškovę apie sutarties vykdymo sustabdymą nuo tos pačios 2006-05-15. Iš šių aplinkybių bei rašytinių įrodymų, bei to, kad atsakovė visiškai nepagrįstai atsisakė jai ieškovės teikiamų pasiūlymų dėl modelio paslaugų teikimo, yra visiškai akivaizdu, kad atsakovė E. V. su ieškove sudarytos sutarties ateityje vykdyti neketina. Tokie atsakovės E. V. veiksmai, atsisakant vykdyti tarp šalių sudarytą sutartį, ieškovei sukelia žymios materialinės žalos ateityje grėsmę - ieškovė negautų sutartyje nustatyto 30% dydžio paslaugos mokesčio už atsakovės sutartimi jai suteiktų pavedimų įvykdymą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 66-69, t.3) atsakovė E. V. prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės nuomone, teismas teisingai ir pagrįstai sprendime konstatavo, kad sutarties sudarymo laisvės principas ir sutarties sąlygų turinys, priklausantis nuo sutarties šalių susitarimo, kuris yra jų bendrai suderintos valios išraiška, leidžia šalims sukurti, pakeisti bei nutraukti civilinius teisinius santykius ir tai numato įstatymas (CK 6.154 str., 6.156 str.). Vienašalis sutarties nutraukimas, kaip nukentėjusios šalies interesų savigynos priemonė, įstatymų leidėjo yra įtvirtinta ir laikoma adekvačia reakcija į sutartį pažeidusios šalies elgesį, pasireiškusį esminiu sutarties pažeidimu (CK 6.217 str. 2 d.). Sutarties šalys gali visais atvejais vienašališkai nutraukti sutartį, jei tokia teisė numatyta sutartyje (CK 6.217 str. 5 d.). Šalys, pasirašydamos 2005-09-02 sutartį Nr.198, numatė ir galimybę bei teisę vienašališkai ją nutraukti (sutarties 3.6 p.). Ieškovė nevykdė 2005-09-02 sutarties Nr.198 sąlygų (2.2 punkto 7, 8, 9, 10, 11 papunkčių reikalavimų). Sutarties Nr.198 priedai (b.l. 24, 54-61, t.1), modelio atstovavimo sutartis su ABC Models Agency (b.l. 100-103, t.1) bei užsakymo lapai (b.l. 105-123, t.1) patvirtina, kad modelis E. V. atliko modelio darbą Ispanijoje įvairios trukmės nuo 2005-09-08 iki 2006-03-14. Užsakymo lapuose nurodytos kainos už atliktą darbą. Iš pateiktų atsiskaitymo suvestinių (b.l. 72, 141, 142, 157, 163, 172, t.1) matyti, kad per minėtą laikotarpį nebuvo su modeliu atsiskaityta pilnai. Modeliui buvo sumokėta tik 761,60 EUR (b.l. 72, t.1) ir tai atitinka 2629,65 Lt. Ieškovė pateikė teismui suvestinę už laikotarpį nuo 2005-09-08 iki 2006-03-14, kur nurodyta, kad galutinė skola E. V. yra 7977,20 EUR (atitinkamai 27122,48 Lt.), nors skola yra žymiai dar didesnė dėl neteisingo ieškovės skaičiavimo. Finansinių įsipareigojimų nevykdymas yra priskiriamas prie esminių sutarties pažeidimo sąlygų ir suteikia šaliai teisę vienašališkai nutraukti sutartį nesikreipiant į teismą. Atsakovė nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog vienašališkas sutarties nutraukimas negalimas pareiškus prevencinį ieškinį, kadangi įstatymas tokių ribojimų nenumato. Vienodą teismų praktiką formuoja Aukščiausiasis Teismas, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai šioje byloje vadovavosi jau išnagrinėtomis analogiškomis bylomis kasacinėje instancijoje. Kadangi ieškovė pateikė prevencinį ieškinį, ji privalėjo įrodyti potencialios žalos atsiradimo grėsmę ir atsakovės veiksmų neteisėtumą, tačiau tokių įrodymų byloje nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas priėmė pagrįstą, teisėtą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Kolegija bylą peržiūrėjo neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Skunde nurodoma, jog ieškovė nesutinka su Kauno rajono apylinkės teismo išvada, kad atsakovė įstatymo nustatyta tvarka tinkamai vienašališkai nutraukė tarp šalių 2005 m. rugsėjo 2 d. sudarytą sutartį Nr. 198, nes ginčo atveju atsakovė apie sutarties vienašališką nutraukimą ieškovei pareiškė po prevencinio ieškinio iškėlimo teisme. Su šiais argumentais kolegija nesutinka, kadangi iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškinį teismui ieškovė pateikė 2006 04 27, civilinė byla iškelta buvo tik 2006 05 02 (t.1, b.l. 2-5), nes CPK 137 str. 1 d. nustato, kad ieškinio priėmimo klausimą teismas išsprendžia priimdamas rezoliuciją, šis procesinis veiksmas laikomas civilinės bylos iškėlimu. Tuo tarpu atsakovė ieškovei siūlė sutartį nutraukti šalių sutarimu, pranešinėjo apie vykstantį sutarties nutraukimo procesą jau 2006 04 10 (b.l. 11, t.1). Atsakovė ieškovei apie sutarties nutraukimą pranešė 2006 04 28 (t.1, b.l. 29), t.y. dar iki bylos iškėlimo teisme.
Apeliantės nuomone, teismas turėjo pripažinti, kad vienašališkas sutarties nutraukimas yra negalimas po to, kai viena iš sutarties šalių kreipiasi į teismą dėl tos pačios sutarties nevykdymo, netinkamo vykdymo, ar pan., t.y. po to, kuomet dėl tos pačios sutarties ginčas yra pradėtas teisme. Sutarties šalies teisės vienašališkai nutraukti sutartį, netgi tuomet, kai ginčas dėl sutarties vyksta teisme, pripažinimas pažeidžia neleistinumo piktnaudžiauti teise principą (LR CK 1.137 str. 3 d.). Su šiais argumentais kolegija taip pat nesutinka. Pirma, ieškovės atstovas šios savo nuomonės teisės norma nepagrindė, pripažino, kad nėra įstatymo, kuris draustų, pareiškus prevencinį ieškinį, nutraukti sutartį. Antra, CK 6.217str. 5d. nustato, kad sutarties šalys gali visais atvejais vienašališkai nutraukti sutartį, jei tokia teisė numatyta sutartyje. Šalys, pasirašydamos 2005-09-02 sutartį Nr.198, numatė ir galimybę bei teisę vienašališkai ją nutraukti (sutarties 3.6 p.). Trečia, atsakovė vienašališkai nutraukė sutartį, turėdama tam pagrindą, o būtent atsakovė sutartį vienašališkai nutraukė dėl to, kad kita sutarties šalis nevykdo finansinių įsipareigojimų. Finansinių įsipareigojimų nevykdymas yra priskiriamas prie esminių sutarties pažeidimo sąlygų. Tokiu būdu atsakovė gina savo teises.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad tokio piktnaudžiavimo teise galimybės suteikimas kartu pažeidžia ir pagrindinius civilinės teisės - protingumo, sąžiningumo ir teisingumo - principus. Patvirtinant Kauno rajono apylinkės teismo ginčijamame 2007-03-09 sprendime suformuotą vienašališko sutarties nutraukimo, po to kuomet ginčas dėl sutarties vyksta teisme, praktiką, bet kuri sutartis, kurios sąžininga šalis savo pažeistas teise gina teisme, kitos sutarties šalies galės būti vienašališkai nutraukta, taip įpareigojant kitą sutarties šalį papildomame procese ginčyti tokio vienašališko sutarties nutraukimo nepagrįstumą. Tokios praktikos suformavimas yra ne tik kad neteisingas, bet ir neprotingas. Kolegija su tokiais motyvais nesutinka, nes tai yra tik vienos šalies teorinis pasvarstymas, neparemtas teisės norma, o teismas visų pirma, įgyvendindamas teisingumą, taiko būtent teisės normas. Kolegija sprendžia, kad sutarties sudarymo laisvės principas ir sutarties sąlygų turinys, priklausantis nuo sutarties šalių susitarimo, kuris yra jų bendrai suderintos valios išraiška, leidžia šalims sukurti, pakeisti bei nutraukti civilinius teisinius santykius ir tai numato CK 6.154 str., 6.156 str.. Vienašalis sutarties nutraukimas, kaip nukentėjusios šalies interesų savigynos priemonė, įstatymų leidėjo yra įtvirtinta ir laikoma adekvačia reakcija į sutartį pažeidusios šalies elgesį, pasireiškusį esminiu sutarties pažeidimu ir tai įtvirtinta CK 6.217 str. 2 d.. Įstatymų leidėjas nustatė, kad sutarties šalys gali visais atvejais vienašališkai nutraukti sutartį, jei tokia teisė numatyta sutartyje ir tai įtvirtinta CK 6.217 str. 5 d. . Todėl nurodytų teisės normų analizė ir sisteminis aiškinimas patvirtina apylinkės teismo išvadą, kad šalies teisė nutraukti sutartį nėra varžoma prevencinio ieškinio pareiškimu. Pažymėtina ta aplinkybė, kad yra nelogiškas apeliantės teiginys, jog pirma turi būti išnagrinėtas prevencinis ieškinys, o po to gali būti nutraukiama sutartis, nes būtų nepagrįstai gaištamas laikas ir daroma žala kiekvienai iš šalių. Šalims vykdant sutartinius įsipareigojimus, ir vienai iš šalių pareiškus apie sutarties nutraukimą, abiems šalims yra svarbu tai, ar sutartis nutraukta pagrįstai ar ne, t.y. ar sutartį dar reikės vykdyti, ar ne. Prevencinis ieškinys negali užkirsti kelio spręsti klausimui dėl tolimesnio sutarties vykdymo, nes priešingu atveju būtų bylinėjimasis dėl bylinėjimosi.
Apeliantės nuomone, byloje yra įrodyta, kad atsakovė E. V. ateityje neketina vykdyti su ieškove sudarytos 2005 m. rugsėjo 2 d. sutarties Nr. 198. 2006-04-10 pranešimu (b.l. 11, t.1) atsakovė informavo ieškovę, kad atmeta jai pateikiamus pasiūlymus dėl modelio paslaugų teikimo pagal tarp šalių sudarytą sutartį ir informavo ieškovę daugiau jai sutartyje nurodytų pasiūlymų neteikti. 2006-04-28 ieškovei jau kreipusis į teismą su šioje byloje nagrinėjamu prevenciniu ieškiniu, E. V. pranešimu (b.l. 29, t.1) informavo apie tariamą vienašališką su ieškove jos sudarytos sutarties nutraukimą nuo 2006-06-01. Tuo tarpu 2006-05-15 atsakovė pranešimu (b.l. 74, t.1) informavo ieškovę apie sutarties vykdymo sustabdymą nuo tos pačios 2006-05-15. Iš šių aplinkybių bei rašytinių įrodymų, bei to, kad atsakovė visiškai nepagrįstai atsisakė jai ieškovės teikiamų pasiūlymų dėl modelio paslaugų teikimo, yra visiškai akivaizdu, kad atsakovė E. V. su ieškove sudarytos sutarties ateityje vykdyti neketina. Tokie atsakovės E. V. veiksmai, atsisakant vykdyti tarp šalių sudarytą sutartį, ieškovei sukelia žymios materialinės žalos ateityje grėsmę - ieškovė negautų sutartyje nustatyto 30% dydžio paslaugos mokesčio už atsakovės sutartimi jai suteiktų pavedimų įvykdymą. Kolegija šiuos argumentus atmeta, nes pirma, sprendžia, kad ieškovės atstovui pripažinus, jog su atsakove už jos darbą nėra atsiskaityta, būtų neteisinga, neprotinga ir nesąžininga reikalauti, kad ji ir toliau atliktų darbą, bet už tai negautų apmokėjimo. Iš nurodyto seka, kad būtent atsakovė patiria didelę materialinę žalą, nes darbas atliktas, tačiau už jį nesumokama. Antra, ieškovės atstovas pripažino, kad sutartį tarp šalių atsakovė vienašališkai nutraukė, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškinį ir uždrausti atsakovei E. V. be ieškovės K. Šumskienės individualios įmonės sutikimo sudaryti bet kokias sutartis, susijusias su E. V. kaip modelio veikla su kitais asmenimis (ne ieškovu), atstovauti kitas (ne ieškovo) Lietuvos ir užsienio įmones ir organizacijas, užsiimančias tokia pat veikla kaip ieškovė, bei užsiimti bet kokia kita modelio veikla, jeigu ieškovė tokiai veiklai nedavė sutikimo, iki 2005 m. rugsėjo 2 d. sutarties Nr. 198, sudarytos tarp ieškovės K. Šumskienės individualios įmonės ir atsakovės E. V. , galiojimo pabaigos.
Apeliacinį skundą atmetus, iš ieškovės atsakovei priteistinos jos apeliacinės instancijos teisme turėtos išlaidos – 600 Lt (t.3, b.l. 71) CPK 93 str. pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės K.Šumskienės individualios įmonės atsakovei E. V. 600 Lt bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.