- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-14
- Bylos Nr.
- 1A-147-166/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44055-2017-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ernestas Rimšelis, Jurgita Kolyčienė, Stasys Punys
- Nuteistasis
- E. M.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Kolyčienės, Stasio Punio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ernesto Rimšelio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. M. (E. M.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio, kuriuo:
E. M. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 7 d., ir skirtas jam laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir E. M. paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 d., paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir paskirta E. M. galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 68 str., E. M. uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis BK 72 str. 5 d., konfiskuota iš E. M. automobilio Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbti) vertę atitinkanti suma– 160 eurų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. E. M. nuteistas už tai, kad 2017 m. rugpjūčio 10 d., apie 20.12 val., Vilniuje, Žaliųjų Ežerų g. prie 93 pastato, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1.93 promilės etilo alkoholio). Tokiais savo veiksmais E. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. M. prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį ir priimti naują sprendimą. Nuteistasis nurodo, jog pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, neatsižvelgė į tai, kad apeliantas su sugyventine I. M., kuri šiuo metu yra motinystės atostogose, augina du nepilnamečius vaikus (bendrą vaiką K. M. ir sugyventinės vaiką I.M.). Apeliantas pažymi, kad jis yra vienintelis šeimos maitintojas.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
4. Nuteistojo E. M. apeliacinis skundas atmestinas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.
5. Nors nuteistasis prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, tačiau iš apeliacinio skundo turinio ir nuteistojo gynėjo argumentų teismo posėdžio metu galima suprasti, kad nuteistasis E. M. prašo sušvelninti bausmę. Taigi, teisėjų kolegija skundžiamą nuosprendį peržiūri bausmės individualizavimo aspektu, atsižvelgdama į nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytus teiginius.
6. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės, visų pirma pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
7. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Sutinkamai su komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).
8. Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalyje).
9. Šiuo gi atveju, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Apylinkės teismas įvertino nuteistojo prisipažinimą padarius nusikaltimą, dėl to gailėjimąsi ir tai pripažino kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę. E. M. atsakomybę sunkinančią aplinkybe teismas pripažino tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu. Skirdamas bausmę už E. M. padarytą nusikalstamą veiką apylinkės teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį – E. M. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 2 dalis). Be to teismas, paskirdamas bausmę, išsamiai įvertino duomenis, apibūdinančius nuteistojo E. M. asmenybę. Teismas atsižvelgė į tai, kad E. M. praeityje teistas ir atlikinėjo realią laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, šią nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kas leidžia daryti išvadą, kad E. M. iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino, o švelnesnė bausmė prevenciškai nepaveikė. Be to E. M. eilę kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, paskirtų baudų nemoka. Būtina pastebėti ir tai, kad dauguma administracinės teisės pažeidimų bei nusikalstamų veikų, dėl kurių padarymo E. M. buvo taikyta atsakomybė, yra padaryti jam esant neblaiviam. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, per pastaruosius dvejus metus E. M. keturis kartus baustas už vairavimą būnant apsvaigus nuo alkoholio bei neturint teisės vairuoti. Nagrinėjamoje byloje nusikaltimą nuteistasis padarė taip pat būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o dėl eismo įvykio sukėlimo jam taip pat pradėta ir administracinė teisena. Šie E. M. neigiamai charakterizuojantys duomenys pagrįstai apylinkės teismui leido spręsti, kad švelnesnių bausmių apelianto nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka ir jomis bausmės tikslai nebūtų pasiekti. Ankstesnių bausmių skyrimas, tame tarpe ir taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, nepaveikė E. M. taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Todėl pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė yra teisinga, adekvati tiek nuteistojo asmenybei, tiek padarytai nusikalstamai veikai ir šioje situacijoje nelaikytina per griežta. Pažymėtina, kad apylinkės teismas, įvertinęs tai, jog nuteistasis savo kaltę dėl padarytos veikos pripažino visiškai, o byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nuteistojo atžvilgiu taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas, kurių pagrindu už BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą E. M. paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Dar labiau švelninti bausmę apeliacinės instancijos teismui nėra jokio pagrindo. Be to paskirta bausmė buvo subendrinta su paskirta ir neatlikta bausme, paskiriant galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 2 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
10. Kaip ir apylinkės teismas, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuteistajam atidėti. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra BK 62 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies būtinų sąlygų, kad E. M. atžvilgiu būtų galima taikyti BK 62 straipsnio 3 dalies nuostatas. Taip pat nėra nustatyta, jokių išimtinių aplinkybių, kad nuteistojo E. M. atžvilgiu būtų galima taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam švelnesnę bausmę. Kaip jau buvo minėta E. M. nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, būdamas teistas, per pastaruosius dvejus metus jis keturis kartus baustas už vairavimą būnant apsvaigus nuo alkoholio bei neturint teisės vairuoti. Atsižvelgiama ir į tai, kad šioje byloje vairuodamas neblaivus nuteistasis sukėlė eismo įvykį, kurio metu susižalojo ne tik jis pats, bet ir sužalojo kitus asmenis, tame tarpe ir tris vaikus. Sutiktina su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad nuteistasis E. M. yra pavojingas visuomenei, anksčiau taikytos poveikio priemonės jo neatgrasė nuo vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, o toks jo elgesys ateityje gali sukelti negrįžtamas pasekmes. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, dar labiau švelninti nuteistajam paskirtą bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį nėra jokio pagrindo.
11. Nuteistasis E. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad su sugyventine, kuri šiuo metu yra motinystės atostogose, augina du nepilnamečius vaikus bei tai, kad jis yra vienintelis šeimos maitintojas. Teisėjų kolegija atsižvelgia į šias aplinkybes, tačiau pažymi, jog vaikų auginimas ir išlaikymas egzistavo ir E. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu, bet nuo nusikaltimo, keliančio pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei, padarymo nuteistojo vis tik nesustabdė, todėl ši aplinkybė negalėtų veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo E. M. pakartotino nusikalstamumo. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nuteistojo asmeniniai interesai negali būti iškeliami aukščiau visuomenės intereso, kuri turi būti apsaugota nuo jai pavojingų asmenų.
12. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, individualizuodamas ir skirdamas E. M. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai įvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos veikos pobūdžiu ar nuteistojo E. M. asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl dar labiau švelninti jam paskirtą bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai nuteistojo E. M. apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas nuosprendis paliekamas galioti visa apimtimi.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo E. M. (E. M.) apeliacinį skundą atmesti.