Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2017-11-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2307-1015/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-11-07
Bylos Nr.
1-2307-1015/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-04162-2017-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ingrida Mikužytė
Kaltinamasis
R. Z.
Nukentėjusysis
R. V.
Advokatai
Eugenijus Karažinas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2307-1015/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04162-2017-6Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.3.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 7 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė,sekretoriaujant Rasai Pladaitei,dalyvaujant prokurorei Linai Urbonienei,kaltinamajam R. Z. (R. Z.), jo gynėjui advokatui Eugenijui Karažinui,nukentėjusiajam R. V., jo atstovui pagal įstatymą V. V.,Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei M. S.,vertėjai Ritai Daškevičienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. Z. (R. Z.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d., gyvenantis (duomenys neskelbtini) k., Marijampolio sen., Vilniaus r., deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Vilnius, Lietuva šiuo metu suimtas kitame ikiteisminiame tyrime, nevedęs, teistas: 1) 2014 m. gruodžio 22 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, skirta bausmė – 8 mėnesiai laisvės apribojimo; 2) 2015 m. balandžio 3 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė bausmė – 1 metai 3 mėnesiai laisvės apribojimo; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartimi bausmė pakeistą į 45 parų areštą; 3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, kuri Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartimi pakeista į 45 paras arešto; 4) 2017 m. kovo 1 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – galutinė bausmė 1 m. laisvės atėmimo, pagal BK 92 straipsnį, skirtas bausmės vykdymo atidėjimas 1 metams;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Z., grasindamas panaudoti fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, o būtent, jis 2017 m. sausio 26 d. apie 12.00 val., prie Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklos, esančios Pakalnės g.3, Vilniuje, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, pagrasino nepilnamečiui R. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., kad jo galvą trenks į sieną, jei jis nesupras rusiškai, ir taip sudarydamas bauginančią atmosferą iš R. V. pagrobė mobiliojo ryšio telefoną Samsung Trend 100 eurų vertės, tokiu būdu grasindamas panaudoti fizinį smurtą pagrobė nukentėjusiajam R. V. priklausantį 100 eurų vertės turtą. Nurodytais veiksmais R. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis R. Z., apklaustas pirmame teisiamajame posėdyje, kaltu prisipažino iš dalies, nurodė, kad prisipažįsta, kad paėmė telefoną, tačiau nukentėjusiajam negrasino. Paaiškino, kad nelabai gerai atsimena tą dieną, bet kiek atsimena, nukentėjusysis rašė jo pažįstamai, pats davė savo telefoną, atrakino, o jis (kaltinamasis) pasakė, kad paims telefoną namo, kad ištrintų informaciją, davė nukentėjusiajam savo telefoną; su nukentėjusiuoju kalbėjo normaliu tonu, kaip kad kalba teisiamojo posėdžio metu. Dėl to, kad ikiteisminio tyrimo metu prisipažino, nurodė, kad nežinojo, kodėl davė tokius parodymus, nebuvo su juo advokato. Paaiškino, kad telefoną paėmė, norėdamas ištrinti informaciją, tam reikia kompiuterio. Telefoną po to pardavė, nes buvo girtas. Nurodė, kad savo elgesį vertina blogai.

Paskutinio teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad pripažįsta savo kaltę visiškai, paaiškino, kad jis turėjo žaislinį pistoletą, kai važiavo į mokyklą, nusipirko jį parduotuvėje draugus pagąsdinti, pažaisti, mokykloje jis ir žaidė, tuo metu buvo girtas. Taip pat paaiškino, kad nukentėjusysis žinojo, kad tas ginklas žaislinis, šaudo šratukais. Dėl telefono atėmimo paaiškino, kad nežino, kaip taip išėjo, tuo metu buvo girtas, draugai pasakė, kad nukentėjusysis įžeidė merginą, bet vėliau sužinojo, kad tie draugai pajuokavo, įvykio metu to nežinojo. Telefoną pardavė jau pačią pirmą dieną, neketino jo grąžinti, norėjo išgerti, pavalgyti. Dėl civilinio ieškinio nurodė, kad jį pripažįsta, kai galės dirbti, atlygins žalą.

Nukentėjusysis R. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad tiksliai dienos neatsimena, bet buvo žiema, mokykloje buvo pertrauka, jis buvo su klasiokais S. R. ir I. T., mokyklos pirmame aukšte. Priėjo trise, vienas iš jų buvo kaltinamasis, kiti du iš mokyklos kitos grupės. Jie priėjo visi trys, gal metro atstumu, kaltinamasis atėjo ir pasakė, kad jis (nukentėjusysis) duotų telefoną ar panašiai. Kaltinamasis pagrasino, grasino su šratiniu šautuvu, jis išsigando, apsiverkė ir atidavė telefoną. Kaltinamasis paėmė telefoną ir išėjo. Taip pat parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė aplinkybes, kaltinamasis sakė, kad trenks jo (nukentėjusiojo) galvą į sieną, bet vėliau prieš teisiamąjį posėdį nukentėjusysis atsiminė ir aplinkybę dėl grasinimo šautuvu. Kai jis pats atidavė telefoną, kaltinamasis jam atidavė savo telefoną, pasakė, kad jis (nukentėjusysis) rašinėja kažkokiai B., bet nukentėjusysis su niekuo nesusirašinėjo. Savo telefoną kaltinamasis davė, kad jis galėtų susisiekti su tėčiu. Po to nukentėjusysis pabuvo mokykloje vieną pamoką ir nuvažiavo pas močiutę, o vėliau viską papasakojo tėčiui. Telefono jam negrąžino, telefoną jam padovanojo krikšto tėvai, jis buvo pirktas už 100 eurų. Dėl įvykio jis patyrė stresą, negalėjo eiti savaitę į mokyklą, nes bijojo.

Pakartotinai apklaustas nukentėjusysis R. V. papildomai paaiškino, kad tą dieną kaltinamasis su pistoletu šaudė per pamoką, tame šautuve nebuvo kulkų, jis buvo šratinis, mokytoja liepė išeiti iš pamokos. Dėl ginklo paaiškino, kad jis buvo juodas, iš pradžių jis (nukentėjusysis) pagalvojo, kad ginklas tikras, bet paskui draugai pasakė, kad šratinis, jų būna parduotuvėje, jis skirtas vaikams. Įvykis su ginklu buvo per pirmą pamoką, o įvykis, kai iš jo atėmė telefoną, buvo po poros pamokų, kaltinamasis buvo prirėmęs tą ginklą prie jo (nukentėjusiojo).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas V. V., nukentėjusiojo tėvas (atstovas pagal įstatymą), parodė, kad apie įvykį sužinojo tą pačią dieną vakare iš savo mamos, prieš tai kalbėjo telefonu, bet labai trumpai, pasakė, kad kai atvažiuos namo ir išsiaiškins viską. Kitą dieną jis nusprendė rašyti pareiškimą. Sūnus jam sakė, kad kaltinamasis grasino sūnui trenkti galva į sieną, liepė kalbėti rusiškai, apie ginklą tuo metu nieko nežinojo, apie tai tik neseniai pasakė. Per mokyklą sužinojo kaltinamojo duomenis, jis (liudytojas) skambino kaltinamajam. Iš pradžių kaltinamasis kalbėjo gražiai, bet nebuvo apsieita be keiksmažodžių, kaltinamasis pasakė, kad jeigu jo sūnus atsiprašys, jis telefoną grąžins. Taip pat ir mokyklos direktorius skambino ir liepė grąžinti telefoną, kaltinamasis sakė, kad grąžins iki tos dienos 12-os valandos, bet negrąžino. Jo sūnui davė kitą telefoną, bet tą telefoną jis atidavė policijai, kai rašė pareiškimą.

Teisiamojo posėdžio metu Baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 2 dalies pagrindu buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti nepilnamečio liudytojo I. T. parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas I. T. parodė, kad iš jo klasioko atėmė telefoną. Jie su klasioku R. stovėjo koridoriuje. Priėjo prie jų vaikinas, kurio nepažįsta. Po to priėjo dar du vaikinai. Pasakė R., kad duotų jiems savo telefoną. Pasakė, kad išimtų kortelę. R. išėmė kortelę. Jie atėmė telefoną ir nuėjo. Jo klasiokas apsiverkė. Jie pastovėjo, parūkė ir nuėjo. Iš R. V. atėmė telefoną. Negali pasakyti tiksliai, kada tai įvyko. Šių metų pavasarį tai buvo. Buvo apsirengęs plonesniais drabužiais. Prie jų priėjo vaikinas, yra ji matęs, bet jo vardo nežino, jis atvažinėja pas juos į mokyklą. Mokosi Komunalinių paslaugų mokykloje. Su klasioku R. stovėjo lauke. S. stovėjo nuo jų toliau. Prie jų priėjo tas vaikinas ir pradėjo su R. šnekėtis. Jie šnekėjosi apie 5 minutes. R. pasakė duoti telefoną, po to išimti kortelę. Tą vaikiną atpažintų, jei pamatytų jo nuotrauką. Tas vaikinas, kuris atėmė iš R. telefoną, buvo iš kelnių kažką ištraukęs, bet nepastebėjo ką. Nežino, gal R. kažkaip grasino. R. visko bijo. Nematė, kuo pagrasino, nes per toli nuo jų stovėjo. Nemano, kad jie draugiškai kalbėjosi. Tas, kuris iš R. atiminėjo telefoną, garsiai rėkė. R. jam atidavė telefoną ir apsiverkė. Tas vaikinas sakė, kad staigiai R. duotų telefoną. R. padavė savo telefoną, o kitas vaikinas padavė R. kitą telefoną ir pasakė, kad imk, pasinaudok. Kiek girdėjo, R. prašė tik telefono. Kai iš R. atiminėjo telefoną, jis tiesiog stovėjo ir galvojo, kad tai ne jo reikalas (t. 1, b. l. 56-57).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas S. R. parodė, kad R. V. yra jo draugas, klasiokas, kaltinamojo nėra matęs. Paaiškino, kad neatsimena, kaip pas R. V. dingo telefonas, jokios konfliktinės situacijos neatsimena.

2017 m. kovo 29 d. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis R. V. nuotraukoje Nr. 2 esantį R. Z. atpažino kaip asmenį, kuris pagrasino jam, kad jo galvą trenks į sieną, po ko apžiūrėjo jo kišenes ir iš kišenės pagrobė jo mobiliojo ryšio telefoną; asmenį atpažįsta pagal veido bruožus, pagal plaukus (t. 1, b. l. 32-33).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyresniosios tyrėjos 2017 m. kovo 13 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pavogtame mobiliojo ryšio telefone Samsung Trend S7560 Black nuo 2017 m. vasario 22 d. naudojamas abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo paskambinus, atsiliepė nepilnametė mergina, kuri pasakė tik vardą I., kitų duomenų nepateikė, ir pasakė, kad minėtą telefoną jai nupirko tėvas, bei nurodė tėvo telefono numerį; susisiekus minėtu numeriu, atsiliepė vyriškis, kuris neprisistatė ir pasakė, kad telefoną pirko lombarde, o paprašius atvykti į komisariatą su telefonu, pasakė, kad atvyks 2017 m. kovo 3 d., tačiau neatvyko; bandant susisiekti su vyriškiu, į skambučius jis neatsiliepė, todėl tikslinga užblokuoti mobiliojo ryšio telefoną Samsung Trend S7560 Black, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 83).

2017 m. sausio 27 d. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad V. V. pateikė MRT Nokia 2323c-2, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 85).

Motyvuojamoji dalis

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

R. Z. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje.

Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už plėšimą, nustatant, kad plėšimas yra tada, kai panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis, pagrobiamas svetimas turtas. Taigi siekiant atitinkamą veiką kvalifikuoti kaip plėšimą, turi būti nustatyta, kad siekiant pagrobti, užvaldyti svetimą turtą, panaudojamos atitinkamos prievartos priemonės – fizinis smurtas, grasinimas tuoj pat jį panaudoti ar kitoks galimybės priešintis atėmimas, ir šios prievartos priemonės turi būti panaudotas prieš atimant turtą, jo atėmimo metu arba siekiant šį turtą išlaikyti.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, pažymi, kad nustatytos šios faktinės aplinkybės: R. Z. 2017 m. sausio 26 d. apie 12.00 val., prie Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklos, esančios Pakalnės g.3, Vilniuje, pagrasino nepilnamečiui R. V., kad jo galvą trenks į sieną, jei jis nesupras rusiškai, ir taip sudarydamas bauginančią atmosferą, pasisavino R. V. mobiliojo ryšio telefoną Samsung Trend, kurio vertė 100 eurų (R. V. jam atidavė šį telefoną). Tokios aplinkybės nustatytos pirmiausia iš nukentėjusiojo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, taip pat liudytojo – nukentėjusiojo tėvo V. V. parodymų, kuriais jis netiesiogiai patvirtino nukentėjusiojo parodymus, nurodydamas, kad iš karto po įvykio jo sūnus jam nurodė, kad kaltinamasis, kurio duomenis jis vėliau sužinojo iš mokyklos, jam grasino – kad trenks jo (t. y. nukentėjusiojo) galvą į sieną, jei jis nekalbės rusiškai, reikalavo atiduoti telefoną, o atidavus telefoną, kaltinamasis nukentėjusiajam davė savo telefoną. Savo kaltę dėl jam inkriminuojamos veikos teisiamojo posėdžio metu iš esmės pripažino ir kaltinamasis, tuo pačiu nurodydamas, kad tiksliai visų aplinkybių neprisimena, nes buvo girtas. Kaltinamasis parodė, kad jam draugai pasakė, kad nukentėjusysis įžeidė pažįstamą, būtent dėl to jis norėjo paimti nukentėjusiojo telefoną, kita vertus, taip pat kaltinamasis pripažino, kad neketino grąžinti telefono nukentėjusiajam, o tą pačią dieną pardavė jį. Taip pat aktualias aplinkybes patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklaustas nepilnametis liudytojas I. T., nurodęs, kad asmuo, kuris atėmė iš jo draugo R. V. telefoną, nebendravo su nukentėjusiuoju draugiškai, jis rėkė. Taigi šių duomenų, kurie sutampa tarpusavyje ir patvirtina vieni kitus, visuma yra pakankama daryti išvadą, jog jau nurodytos faktinės aplinkybės yra patikimai įrodytos. Pastebėtini tam tikri kaltinamojo duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu nenuoseklumai būtent tuo aspektu, ar jis grasino nukentėjusiajam (aplinkybę, kad jis paėmė iš nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefoną, jis nuosekliai pripažino). Teismas, įvertinęs kaltinamojo parodymus kitų jau minėtų įrodymų kontekste, sprendžia, kad yra pagrindo vadovautis jo parodymais, duotais paskutinio teisiamojo posėdžio metu, kuriais jis savo kaltę visiškai pripažino, nes, kaip jau minėta, kitų duomenų visuma tai patvirtina.

Pastebėtini ir nukentėjusiojo parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, kad jam buvo grasinta ir ginklu. Kaltinamasis paaiškino, kad tą dieną jis tikrai buvo atsinešęs į mokyklą žaislinį šratinį pistoletą, be to, nurodė, kad nukentėjusysis tikrai suprato, kad tas pistoletas žaislinis. Dėl pastarosios aplinkybės teismas sprendžia, kad būtina įvertinti aktualių duomenų visumą, o būtent, kad ikiteisminio tyrimo metu iš karto po įvykio apie minėtą aplinkybę (kad buvo grasinta ginklu) nukentėjusysis nenurodė, nurodė tik teisiamojo posėdžio metu, be to, neabejotinai ir aiškiai nukentėjusysis nenurodė, kuriuo būtent tiksliai momentu jam buvo grasinta tuo ginklu, ar (ir kada) jis suprato, kad ginklas netikras (žaislinis), be to, apie ginklą neužsiminė ir liudytojas I. T., taip pat ir išvestiniai duomenys – liudytojo V. V. parodymai patvirtina, kad tik prieš teisiamąjį posėdį nukentėjusysis jam užsiminė apie grasinimą ginklu. Be to, praėjus tokiam laiko tarpui iš esmės nėra objektyvios galimybės išsiaiškinti, apie kokį ginklą (daiktą, panašų į ginklą), parodė nukentėjusysis. Taigi teismo vertinimu, nurodytų duomenų visuma leidžia teismui spręsti, kad patikimai ir neabejotinai nėra nustatyta faktinė aplinkybė, jog atitinkama veika – svetimo (nukentėjusiojo) turto pagrobimas buvo įvykdyta grasinant, be kita ko, ginklu, ir ši aplinkybė taip pat prisidėjo prie bauginančios atmosferos nukentėjusiajam sukėlimo. Taigi pagrindo tikslinti kaltinimą pastarąja nauja faktine aplinkybe, teismo vertinimo, patikimų ir pakankamų įrodymų byloje nėra, taip pat nėra galimybės tokių įrodymų surinkti (pastebėtina, kad nors nukentėjusysis nurodė, kad įvykį su ginklu pamokos metu matė mokytojo, vis dėlto nėra jokių duomenų, kad šis asmuo būtų betarpiškai matęs ir jau vėliau vykusį aktualų įvykį – t. y. kaltinamojo veiksmus, kuriais buvo atimtas nukentėjusiajam priklausęs telefonas).

Vertindamas nurodytas nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad, atsižvelgiant į nukentėjusiojo ir su juo buvusių dviejų asmenų amžių, socialinę brandą ir kitas aplinkybes, vyresnio kaltinamojo, kuris, kaip išplaukia iš duomenų visumos, buvo su kitais dviem asmenimis, veiksmai, grasinant nukentėjusiajam, neabejotinai sukėlė jam bauginančią atmosferą, kas ir lėmė tai, jog nukentėjusysis atidavė kaltinamajam savo mobiliojo ryšio telefoną. Taigi akivaizdu, kad nurodytais veiksmais, t. y. grasindamas panaudoti fizinį smurtą (trenkti nukentėjusiojo galvą į sieną), kaltinamasis pasisavino nukentėjusiojo 100 eurų vertės turtą, ir ši veika atitinka objektyviąją nusikalstamos veikos, nurodytos Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, pusę.

Dėl subjektyviosios pusės pažymėtina, kad kaltinamasis parodė, jog jis buvo girtas, detaliai aplinkybių neatsimena, be to, nurodė, kad jis telefoną atėmė dėl to, kad jam draugai pasakė , jog nukentėjusysis susirašinėjo su pažįstama, ją įžeidė ir pan. Vis dėlto, teismo vertinimu, reikšmingos aplinkybės, susijusios su jo vėlesniais veiksmais dėl telefono – t. y. jis tą pačią dieną telefoną pardavė, kadangi, kaip nurodė, norėjo pavalgyti, išgerti. Šios pastarosios aplinkybės leidžia vertinti, kad R. Z. veikoje yra tiesioginė tyčia – t. y. jis suprato savo veiksmų pobūdį, pavojingumą bei pasekmes, ir būtent tokių pasekmių (pasisavinti svetimą turtą, panaudojant grasinimus) jis ir siekė.

Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus ir nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad R. Z. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta.

Dėl bausmės skyrimo ir kitų klausimų

Už nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, numatyta sankcija – areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Vertinant R. Z. atsakomybės individualizavimo klausimą, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalimi, teismas pirmiausiai pažymi, kad padaryta nusikalstama veika – smurtinis, tyčinis (tiesioginė tyčia), apysunkis nusikaltimas, nusikalstama veika baigta, padaryta žala nėra atlyginta. Pažymėtina, kad nors kaltinamojo parodymai tam tikrais aspektais, kaip minėta, nebuvo nuoseklūs, tačiau, kaip jau minėta, jis vis dėlto prisipažino visiškai, be to, nuosekliai nurodė, kad gailisi dėl savo veiksmų. Tai leidžia spręsti, kad yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta Baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę – anksčiau teistas keturis kartus (t. 1, b. l. 110-113, b. l. 118-122), administracine tvarka ne kartą baustas (t. 1, b. l. 114), Sodros duomenimis nedirbo (t. 1, b. l. 11), buvo registruotas tam tikrą laikotarpį darbo biržoje (t. 1, b. l. 117). Duomenų apie psichiatrinį gydymą, priklausomybės ligų gydymą byloje nėra.

Todėl teismas, įvertinęs aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, atsižvelgdamas į, be kita ko, nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jauną kaltinamojo amžių (nusikalstamą veiką jis padarė neseniai sulaukęs pilnametystės), kita vertus, aplinkybę, kad jis jau ne kartą teistas, ankstesnės švelnesnės paskirtos bausmės nepasiekė tikslų, nes jis ir vėl padarė nusikalstamą veiką, sprendžia, kad R. Z. skirtina laisvės atėmimo bausmė. Bausmės dydis, įvertinus jau minėtas aplinkybes, nustatytas mažesnis nei bausmės vidurkis, t. y. skirtina 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Kadangi šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką R. Z. padarė 2017 m. sausio 26 d., t. y. iki jo atžvilgiu buvo priimtas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 1 d. nuosprendis, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu skirta bausmė bendrintina su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 1 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta galutine bausme, taikant dalinį sudėjimą (BK 63 str. 4 d.).

Teismas, atsižvelgdamas į jau minėtas aplinkybes, charakterizuojančias kaltinamąjį, ypač akcentuojant jo jauną amžių, nusikalstamos veikos pobūdį, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jo paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu apie norą keisti savo elgesį, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju dar yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Ypač šiuo aspektu pažymėtina, kad laisvės atėmimo bausmė, atidedant jo vykdymą, buvo paskirta jau po aktualios nusikalstamos veikos įvykdymo. Taigi teismas sprendžia, kad neskiriant realaus laisvės atėmimo ir kaltinamajam suteikiant galimybę dar kartą įvertinti savo neigiamas nuostatas dėl būtinumo laikytis visuomenėje susiklosčiusių ir teisės aktais įtvirtintų elgesio taisyklių, įvertinti savo elgesį, jo galimas pasekmes, dar galima pasiekti kaltinamojo požiūrio ir elgesio pasikeitimo, siekiant, kad jis daugiau nebenusikalstų. Todėl, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 straipsniu (pažymėtina, kad aktualią nusikalstamą veiką kaltinamasis įvykdė jau būdamas pilnametis), bausmės vykdymas atidedamas dvejiems metams, atidėjimo laikotarpiu paskiriant R. Z. šias baudžiamojo poveikio priemones bei pareigas visu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) tęsti darbą arba būti registruotam darbo biržoje, arba mokytis (BK 75 str. 2 d. 5 p.) 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 str. 2 d. 8 p.); 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 str. 2 d. 10 p.). Dėl skirtinų pareigų pastebėtina, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 1 d. nuosprendžiu kaltinamajam buvo paskirta viena iš pareigų – per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam turtinę žalą, tačiau įvertinus, kad šiuo momentu minėtos pareigos terminas jau pasibaigęs, ji šiuo nuosprendžiu neskirtina; be to, įvertinus, kad minėtu nuosprendžiu buvo paskirta auklėjamojo pobūdžio priemonė – uždrausti vartoti alkoholinius gėrimus, šiuo nuosprendžiu skirtina iš esmės analogiško turinio pareiga – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tarp jų – ir alkoholinius gėrimus).

Klausimas dėl daiktų spręstinas vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis, atstovaujamas atstovo pagal įstatymą V. V., pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašo iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai padarytą 100 eurų turtinę žalą bei 500 eurų dydžio neturtinę žalą (t. 1, b. l. 149-150). Nurodoma, kad atitinkamais veiksmais iš R. V. buvo pagrobtas jo mobiliojo ryšio telefonas Samsung Trend S7560 Black, kurį nukentėjusiajam padovanojo jo krikšto tėvai ir kurio vertė buvo 558 Lt (161,61 euras). Kadangi telefonas buvo naudotas, jis vertinamas 100 eurų suma. Be to, nukentėjusysis patyrė šoką ir išgąstį, būdamas nepilnametis vaikas, psichologiškai ir fiziškai silpnesnis, jis po įvykio su baime ėjo į mokyklą, bijo analogiškų situacijų, kai bet kada, dienos metu, net ir mokyklos teritorijoje prieš jį gali būti panaudotas fizinis ir psichologinis smurtas. Taigi kaltinamojo veiksmai sukėlė ir vis dar sukelia nukentėjusiajam įtampą, nerimą ir turi ilgalaikį poveikį. Dėl nurodytų aplinkybių padarytą neturtinę žalą įvertino 500 eurų.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 str.).

Nagrinėjamu atveju kaltinamojo veiksmais, įvykdant plėšimą nukentėjusiojo atžvilgiu, buvo pagrobtas nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefonas Samsung Trend S7560 Black, kurio vertė – 100 eurų, atsižvelgiant į pateiktus telefono įsigijimo dokumentus (t. 1, b. l. 19-23, 64-66), laikytina protinga ir teisinga, taigi pripažintina įrodyta. Minėtas telefonas nebuvo rastas ir nebuvo nukentėjusiajam grąžintas. Taigi akivaizdu, kad minėto dydžio turtinė žala padaryta nukentėjusiajam būtent kaltinamojo nusikalstama veika, todėl, vadovaujantis nurodytomis Baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis, nukentėjusysis turi teisę į jam padarytos turtinės žalos atlyginimą.

Kaip minėta, nukentėjusysis taip pat prašo priteisti jam padarytą neturtinę žalą – 500 eurų.

Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, būtina vadovautis, be kita ko, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Būtina atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus neturtinės žalos nustatymo kriterijais, o būtent: neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, jei padaryta turtinė žala – turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai. Taigi nurodytas sąrašas yra nebaigtinis.

Nagrinėjamu atveju aplinkybės dėl aktualios nusikalstamos veikos – o būtent, kad prieš nepilnametį nukentėjusįjį buvo grasinama panaudoti smurtą dienos metu, aplinkoje, kurioje jis turėtų jaustis saugiai – t. y. mokykloje, atitinkamus veiksmus atliko vyresnis už nukentėjusįjį asmuo, ir jo veiksmų pasekoje iš nukentėjusiojo buvo pagrobtas jam padovanotas mobiliojo ryšio telefonas – leidžia spręsti, kad neabejotinai nukentėjusysis patyrė išgąstį, nesaugumo ir baimės jausmą, dvasinius išgyvenimus ir stresą, be to, nėra pagrindo nesutikti su civiliniame ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, kad šie pergyvenimai turi ir ilgalaikį poveikį nukentėjusiajam. Todėl atsižvelgdamas į aplinkybes, susijusias tiek su padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu, pavojingumu, taip pat nukentėjusiojo amžiumi, jo asmenybe, jam sukeltų pergyvenimų intensyvumu, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo prašomas priteisti iš kaltinamojo neturtinės žalos dydis – 500 eurų, laikytinas protingu ir proporcingu, todėl tokio dydžio neturtinė žala priteistina nukentėjusiajam.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. Z. (R. Z.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 1 d. nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie pastarosios bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir skirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 5 (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, R. Z. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams ir skirti jam šias pareigas visu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: ) tęsti darbą arba būti registruotam darbo biržoje, arba mokytis (BK 75 str. 2 d. 5 p.); 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 str. 2 d. 8 p.); 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 str. 2 d. 10 p.).

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

R. Z. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

R. V., atstovaujamo atstovo pagal įstatymą V. V., civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti R. V. naudai iš R. Z. 100 (vieno šimto) eurų turtinės žalos atlyginimo ir 500 (penkių šimtų) eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - mobiliojo ryšio telefoną Nokia 2323c-2, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), saugomą Centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje Buivydiškių g. 19, Vilniuje (2017 m. birželio 7 d. nutarimas Nr. 10-PR2-23490, 2017 m. birželio 7 d. kvitas B, serija BBB Nr. 2PK002542 (t. 1, b. l. 86, 87) – sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ingrida Mikužytė