Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė, sekretoriaujant Renatai Romeiko, dalyvaujant pareiškėjai V. D., jos atstovui advokatui Edmundui Rusinui, atsakovo atstovei Viktorijai Grigaliūnaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos V. D. prašymą atsakovui Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje Pareiškėjos atstovas prašė atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą ir priteisti visą, t.y. 6842,57 Lt, sumą. Taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 79 Lt už suteiktas teisines paslaugas.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Pareiškėjai neišmokėtos darbo užmokesčio dalies už 2007-2008 metus.

Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 42 str. 1 d. buvo nustatyta, kad pareigūnų darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, turimą pareiginį laipsnį, kvalifikacinę kategoriją, taip pat priemokos. Priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Kalėjimų departamento arba jam pavaldžios įstaigos pareigūno pareiginė alga mokama Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka (2 d.). Valstybės tarnybos įstatymo 4 str. 2 d. nustatyta, kad įstatymo VI skyrius, inter alia ir 23 str. 2 d., be išlygų taikomi ir statutiniams valstybės tarnautojams.

Iki 2007-10-01 galiojusio Valstybės tarnybos įstatymo (2002-04-23 redakcija Nr. IX-856) 23 str. 1 d. buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: pareiginė alga; priedai; priemokos. Pagal šio straipsnio 2 dalį priedų ir priemokų suma negalėjo viršyti 70 procentų pareiginės algos. Nuo 2007-10-01 įsigaliojusio Įstatymo (2007-06-07 Nr. X-1175) 23 str. 2 d. nustatyta, kad į priedų ir priemokų sumą neįskaitomi VTĮ 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nurodyti priedai. Tokiu būdu, pagal Valstybės tarnybos įstatymo (2007-06-07 redakcija) nustatytą teisinį reguliavimą į valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų sumą, kuri negalėjo viršyti 70 procentų pareiginės algos, buvo neįskaitomas priedas už tarnybos stažą ir pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas, tačiau nuostata, kuria buvo ribojama valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų suma išliko.

Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002-04-23, 2007-06-07 redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002-04-23 redakcija; Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007-06-07; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytą ribą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo 2011-10-25 nutarime pateiktas oficialios konstitucinės doktrinos nuostatas, inter alia susijusias su neįvykdyto sprendimo samprata Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011-11-14 nutartyje (a.b. Nr. A575-1831/2011) konstatavo, kad iš Konstitucijos, inter alia jos 30 straipsnio 1 dalies, nuostatų kylantis reikalavimas asmens teises ginti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai, suteikia teisę pareiškėjui teisme reikalauti teisingai atlyginti už tą darbą, kuris liko faktiškai neapmokėtas dėl Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtinto apribojimo taikymo. Atitinkamai teisingu atlyginimu už darbą, kuris liko neatlygintas dėl minėtos legislatyvinės omisijos, gali būti darbo užmokesčio dalies, kuri būtų buvusi, bet dėl Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-855, 2007-06-07 įstatymo Nr. X-1175 redakcijos) nustatytos ribos taikymo nebuvo išmokėta, sumokėjimas. Teismui nevykdant iš Konstitucijos kylančios ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (pvz., 2006-08-08 sprendimas) pripažįstamos teismo pareigos ad hoc šalinti Konstitucijai prieštaraujančio teisinio reguliavimo spragas ir nepriteisiant pareiškėjui teisingo atlyginimo už faktiškai atliktą darbą, įstatyminis reguliavimas, kuris buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, ir toliau būtų realiai taikomas. Tačiau tai nebūtų suderinama su Konstitucijos 110 straipsniu ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, šiuo konstituciniu imperatyvu yra siekiama, kad nebūtų taikomas Konstitucijai prieštaraujantis teisės aktas (jo dalis); kad dėl tokio teisės akto (jo dalies) taikymo neatsirastų antikonstitucinių teisinių padarinių; kad nebūtų pažeistos asmens teisės; kad asmuo, kuriam būtų taikytas Konstitucijai ar įstatymui priešingas teisės aktas, dėl to nepagrįstai neįgytų jam nepriklausančių teisių ar atitinkamo teisinio statuso (Konstitucinio Teismo 2011-05-11 nutarimas). Be to, ši Konstitucijos nuostata atspindi konstitucinį principą - vieną iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų, - kad neturi būti taikomas teisės aktas, prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktui (Konstitucinio Teismo 2004-12-13 nutarimas).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teisinio pagrindo pripažinti, jog įstatymo nuostatos ribojant Pareiškėjai mokamus priedus ir priemokas yra įvykdytos iki Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo paskelbimo (2009-12-15 Valstybės žinios, 2009-12-15, Nr. 148-6632), o teisės aktas pripažintas prieštaravęs Konstitucijai negalioja santykiams, atsiradusiems po minėto nutarimo paskelbimo, nėra (LVAT 2010-06-07 nutartis a. b. Nr. A662-1735/2010, „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 19, 2010, p. 261-275; 2005-12-21 nutartis a.b. Nr. A1–438/2005, „Administracinių teismų praktika“ Nr. 8, p. 316–329; 2004-03-01 nutartis a.b. A12-219/2004, „Administracinių teismų praktika“ Nr. 5).

Iš teismui pateiktos V. D. 2007-2008 metų uždarbio kortelės matyti, kad dėl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginės algos ribojimo Pareiškėjai 2007 m. neišmokėta – 3074,99 Lt (sausio mėn. – 225,84 Lt; vasario mėn. – 229,37 Lt; kovo mėn. – 296,56 Lt; balandžio mėn. – 364,86 Lt; gegužės mėn. – 282,48 Lt; birželio mėn. – 242,55 Lt; liepos mėn. – 51,53 Lt; rugpjūčio mėn. – 114,34 Lt; rugsėjo mėn. – 443,60 Lt; spalio mėn. – 123,33 Lt; lapkričio mėn. – 302,75 Lt, gruodžio mėn. – 397,78 Lt), 2008 metais neišmokėta – 3767,58 (sausio mėn. – 133,40 Lt; vasario mėn. – 4,37 Lt; kovo mėn. – 570,07 Lt; balandžio mėn. – 172,64 Lt; gegužės mėn. – 245,25 Lt; birželio mėn. – 9,36 Lt; liepos mėn. – 121,21 Lt; rugpjūčio mėn. – 470,51 Lt; rugsėjo mėn. – 371,61 Lt; spalio mėn. – 372,98 Lt; lapkričio mėn. – 387,35 Lt, gruodžio mėn. – 908,83 Lt), iš viso – 6842,57 Lt (b.l. 60).

Kalėjimų departamentas atsiliepime (b.l. 12-15) prašė dėl dalies Pareiškėjos reikalavimų taikyti ieškinio senatį.

Išplėstinė teisėjų kolegija 2011-11-14 nutartyje (a.b. Nr. A575-1831/2011) taip pat konstatavo, kad teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susijęs su reikalavimui dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytinu 3 metų ieškinio senaties terminu (DK 27 str. 2 d.). DK 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad maksimalus bendrasis ieškinio senaties terminas reikalavimams, kylantiems iš darbo teisinių santykių, yra treji metai, jei darbo įstatymai nenustato sutrumpintų ieškinio senaties terminų atskiriems reikalavimams. Ieškinio senatis tai laiko tarpas per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Atitinkamai atvejais šis terminas apibrėžia laiko tarpą, per kurį asmuo gali teismine tvarka apginti savo teises, be kita ko, kylančias iš Konstitucijos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad bylose dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo DK 27 str. 2 d. nustatytas bendrasis 3 metų senaties terminas skaičiuotinas nuo pareiškėjo skundo padavimo teismui dienos (LVAT 2011-11-14 nutartis a.b. Nr. A575-1839/2011).

Pareiškėja prašo priteisti 6842,57 Lt neišmokėto darbo užmokesčio (b.l. 1-5), susidariusio dėl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginės algos ribojimo laikotarpiu nuo 2006 m. sausio mėn. iki 2008 m. gruodžio mėn. (b.l. 60). V. D. su prašymu dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo į teismą kreipėsi 2010-07-13 (b.l. 1-5), todėl pritaikius DK 27 str. 2 d. nustatytą trejų metų senaties terminą, konstatuotina, kad Pareiškėja turi teisę į darbo užmokesčio dalies nepriemoką, susidariusią laikotarpiu nuo 2007 m. liepos mėn. iki 2010 m. liepos mėn.

Teismo posėdyje Pareiškėjos atstovas prašė praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti (žr. teismo posėdžio protokolą).

CK 1.131 str. 2 d. numato, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. CK ir kiti įstatymai nenumato aplinkybių, kurias nustačius yra pagrindas pasibaigusį ieškinio senaties terminą atnaujinti, taip pat nėra įvardinti ir kriterijai, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (LVAT 2009-12-23 nutartis byloje Nr. A756-1285/2009, 2009-09-24 nutartis byloje Nr. A822-1037/2009; LAT 2006-01-03 nutartis byloje Nr. 3K-3-64/2008, 2008-02-11 nutartis byloje Nr. 3K-3-64/2008, 2009-06-15 byloje Nr. 3K-3-206/2009).

Teismas pažymi, kad praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas negali būti sprendžiamas atsižvelgiant išimtinai tik į Pareiškėjos interesus. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos viešųjų interesų pusiausvyros, kuri užtikrintų realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuotų teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą. Prašydamas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, Pareiškėjos atstovas jokių aplinkybių, kurios galėtų būti pripažįstamos svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis nenurodė. Teismo vertinimu, nenustačius objektyvių, nuo Pareiškėjos valios nepriklausiusių aplinkybių, dėl kurių ji praleido terminą kreiptis į teismą ir dėl kurių šis terminas galėtų būti atnaujintas, ieškinio senaties terminas negali būti atnaujinamas. Neatnaujinus praleisto ieškinio senaties termino, neišmokėta darbo užmokesčio dalis už 2007 m. sausio mėn. (225,84 Lt), vasario mėn. (229,37 Lt), kovo mėn. (296,56 Lt), balandžio mėn. (364,86 Lt), gegužės mėn. (282,48 Lt) ir birželio mėn. (242,55 Lt) Pareiškėjai nepriteistina. V. D. prašymas dalyje dėl 1641,66 Lt darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog bylose dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies (nepriemokos) priteisimo yra taikytinos pareigūnų darbo užmokestį reglamentuojančios, o ne civilinės teisės normos. Todėl laikotarpis, už kurį turi būti priteisiama neišmokėta darbo užmokesčio dalis, turi būti nustatomas DK 298 straipsnio pagrindu, kuriame nustatyta, jog darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus (2009-01-23 nutartis byloje Nr. A822-790/2009; 2009-08-24 nutartis byloje Nr. A756-859/2009; 2009-12-23 nutartis byloje Nr. A756-1285/2009). Teismo galimybė priteisti darbuotojo, kurio teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti, naudai jam priklausantį darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias išmokas DK 298 str. nuostatomis imperatyviai apribojama trejais kalendoriniais metais.

Taikant nurodytus Pareiškėjai priteistinos neišmokėto darbo užmokesčio sumos apskaičiavimo kriterijus bei byloje esančius duomenis apie V. D. neišmokėtos darbo užmokesčio nepriemokos dalį (b.l. 60), laikotarpį už kurį Pareiškėjai priteistina darbo užmokesčio nepriemoka, t.y. nuo 2007-07-01 iki 2008-12-31, konstatuotina, kad prašoma priteisti suma susidarė per laikotarpį neviršijantį trejų metų (DK 298 str.).

Teismas pažymi, kad ginčo byloje dėl nurodytų sumų nėra. Byloje nenustatyta aplinkybių, leidžiančių abejoti Atsakovo atsakingo darbuotojo parengtose ir patvirtintose darbo užmokesčio kortelėse pateikta informacija. Taip pat nenustatyta, kad Lukiškių TI-K už Pareiškėjos atliktą darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliktų viršijant nustatytą darbo trukmę, būtų tinkamai (pilnai) atsiskaitęs. Įvertinus nurodytas aplinkybes pripažintina, kad yra pagrindas tenkinti Pareiškėjos prašymą dėl jai priklausančios darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo nuostatas, aptartą teismų praktiką ir teisinį reguliavimą, byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad Pareiškėjos reikalavimas priteisti darbo užmokesčio nepriemoką, susidariusią dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo, yra pagrįstas. Pareiškėjos prašymas tenkintinas iš dalies, iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo V. D. naudai priteistina dėl priedų ir priemokų ribojimo susidariusi 5200,91 Lt suma (darbo užmokesčio nepriemoka nurodyta neišskaičiavus gyventojų pajamų mokesčio ir privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų, kurie turi būti išskaičiuoti sprendimo vykdymo eigoje).

Atsakovo atstovė prašo dėl lėšų stygiaus Lukiškių TI-K sprendimo vykdymą atidėti vieneriems metams (žr. teismo posėdžio protokolą).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 97 straipsnis reglamentuoja teismo sprendimų vykdymą, šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog neįvykdyti teismo sprendimai dėl priteistų sumų išieškojimo vykdomi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti.

Atsižvelgdamas į tai, kad teismų praktika iš esmės analogiškose bylose turi būti formuojama vieninga linkme, remdamasis Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010-07-08 sprendimu (a.b. Nr. I-644-583/2010) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-11-14 nutartimi (a.b. Nr. A575-1831/2011), taip pat atsižvelgdamas į sunkią Lietuvos valstybės ir biudžetinių įstaigų turtinę padėtį (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-10-14 nutarimas Nr. 1295 „Dėl ekonomikos sunkmečio“), teismas sprendžia, kad prašymas teismo sprendimo vykdymą atidėti vieneriems metams, tenkintinas.

Pareiškėjos atstovas taip pat prašo atlyginti 79 Lt bylinėjimosi išlaidų (žr. teismo posėdžio protokolą).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d. nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjas, kai sprendimas priimtas jo naudai, turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas (2 d.).

Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (45 str. 1 d.). Pareiškėjos atstovas teismui pateikė raštą dėl bylinėjimosi išlaidų, kuriame nurodė, kad pagal 2010-05-27 teisinių paslaugų sutartį Nr.(duomenys neskelbtini) advokatas E. Rusinas teisinę pagalbą teikė 41 asmeniui, kurių kiekvienas lygiomis dalimis mokėjo 79 Lt, iš viso 3240 Lt (b.l. 58). Pinigų mokėjimo kvitas patvirtina, kad už teisines paslaugas pagal teisinių paslaugų sutartį Nr.(duomenys neskelbtini) 2010-08-19 Edmundui Rusinui sumokėta 3240 Lt (b.l. 59).

Pagal Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamas paslaugas maksimalaus dydžio (toliau - Rekomendacijos) 7 p. rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Bylai aktualiu laikotarpiu galiojančiu Vyriausybės 2007-12-17 nutarimu Nr. 1368 nuo 2008-01-01 patvirtinta 800 Lt minimali mėnesinė alga (toliau - MMA). Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyta, kad už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis yra – 3. Vadinasi, už ieškinį priteistinas maksimalus užmokesčio dydis yra – 2400 Lt. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad už prašymo dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo surašymą V. D., kaip vienai iš asmenų, kuriems teikta teisinė pagalba, priteistina 59 Lt suma.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Pareiškėjos atstovo advokato Edmundo Rusino prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintinas iš dalies. Už prašymo dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo parengimą V. D. iš atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus kalėjimo priteistina 59 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 ir 2 d., 45 str. 1 ir 2 d., 85-87 str., 88 str. 1 ir 2 p., 127 str. ir 129 str. teisėja

nusprendė:

Priteisti V. D., a.k. (duomenys neskelbtini) iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, į.k. (duomenys neskelbtini), 5200,91 Lt (penkis tūkstančius du šimtus litų ir 91 ct) neišmokėto darbo užmokesčio (darbo užmokesčio nepriemoka nurodyta neišskaičiavus gyventojų pajamų mokesčio ir privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų, kurie turi būti išskaičiuoti sprendimo vykdymo eigoje).

Kitoje dalyje Pareiškėjos prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjos V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, į.k. (duomenys neskelbtini), priteisti 59 Lt (penkiasdešimt devynis litus) bylinėjimosi išlaidų.

Teismo sprendimo vykdymą atidėti vieneriems metams.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.