Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Virginijus Kalkauskas, sekretoriaujant Vilmai Smolskienei, dalyvaujant prokurorei Kristinai Mockienei, kaltinamojo L. K. atstovei J. P., gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, nukentėjusiajai S. M., ekspertei Sandrinai Šakavičienei, viešame teisiamajame posėdyje nagrinėdamas baudžiamąją bylą kurioje

L. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, aukštesniojo išsilavinimo, turintis invalidumą, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

perduotas teismui taikyti priverčiamąsias medicinos priemones dėl baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. (dvi veikos), padarymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. K. 2014-06-19 apie 19.55 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) g. prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), Kaune, pašalinių asmenų akivaizdoje, tyčia sudavė S. M. nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, tuo jai sukeldamas fizinį skausmą, tokiu būdu įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį. Šiais veiksmais L. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Be to, jis 2014-06-19 apie 20.02 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), tyčia išdaužė VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ lango stiklą, tokiu būdu vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkai, sutrikdydamas visuomenės rimtį. Šiais veiksmais L. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

L. K. inkriminuojamų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymą patvirtina šie duomenys:

Nukentėjusioji S. M. paaiškino, jog įvykio dieną laukė autobusų stotelėje autobuso ir kalbėjo telefonu su mažamete dukra. Šalia pamatė asmenį, kuris griebė stovėjusį vaikinuką. Ji pasitraukė toliau, tačiau pajuto smūgius. Dukra girdėjo įvykį per telefoną, nespėjo padėti ragelio. Šaukė, kad nemuštų, tačiau jai nukritus, dar buvo spardoma, gerai visko neatsimena. Išsigando, veidas buvo kruvinas. Šalia stovėjęs vaikinas, jai iškvietė medikus ir policiją. Matė, kad vyras buvo apsirengęs šviesia striuke, vyresnio amžiaus. Priėjęs vyriškis trenkė jai į veidą, tada nukrito ant žemės, bet jis toliau spardė. Dukra per telefoną šaukė, mamyte kas yra, o ji negalėjo nieko pasakyti. Pirmas smūgis buvo į veidą. Parkrito ant žemės, ją spardė kojomis. Vyras pats nuo jos nuėjo. Vaikinukas sustojime stovėjęs iškvietė medikus ir policiją. Matė, kad vaikinuką griebė, o paskui ją. Medikai sakė, kad reikia važiuoti į medicinos punktą, bet ji norėjo važiuoti greičiau į policiją. Kai medikai atvažiavo ir policija sugavo asmenį, jis kalbėjo nerišliai. Ji nebuvo kviečiama į tyrimą. Ikiteisminio tyrimo metu nereiškė cvilinio ieškinio. Ėjo pas psichologą, buvo emociškai sukrėsta, dar ir dabar bijo stovėti stotelėje.

Iš 2014-06-20 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta vieta, esanti (duomenys neskelbtini), visuomeninio transporto sustojimo pavėsinė (1 t., b.l. 6-10).

Iš 2014-06-20 specialisto išvados Nr. G 1455/14(02) matyti, kad S. M. konstatuota poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas nosyje, poodinė kraujosruva dešiniame žaste. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b.l. 34-35).

Iš liudytojos D. N. parodymų matyti, kad 2014-06-19 apie 20.00 val. ji išeidinėjo iš Socialinių mokslų universiteto, kuris yra (duomenys neskelbtini), ir ėjo link autobusų sustojimo stotelės, kuri yra kitoje gatvės pusėje. Staiga pamatė, kaip vyriškis autobusų sustojimo aikštelėje pradėjo mušti moterį. Ar prieš tai tarp jų įvyko konfliktas, nematė. Vyriškis dėvėjo smėlio spalvos kelnėmis, buvo apsirengęs baltos spalvos marškinėliais trumpomis rankovėmis. Vyriškis buvo apie 50 metų amžiaus, šviesių plaukų ir viršugalvis buvo praplikęs. Matė, kad moteriai minėtas vyriškis sudavė ne mažiau 2 smūgių į galvos sritį. Pamačiusi, jog muša moterį, iškart pradėjo skambinti bendru pagalbos telefonu 112. Po smūgių sudavimo moteriai, kuri buvo autobusų stotelėje, vyriškis pradėjo eiti link fontano. Beeidamas link fontano, vyriškis iš niekur nieko bandė suduoti smūgį beeinančiai merginai, tačiau ar pataikė, tiksliai pasakyti negali, nes nematė. Tada vyriškis grįžo link (duomenys neskelbtini) gatvės ir pasukęs link Filharmonijos, pasišalino. Ji visą laiką bendravo bendruoju pagalbos telefonu ir pasakojo kas įvyko ir kur vyriškis pasišalino. Už maždaug 40 min. policijos pareigūnai atvažiavo ir parodė nukentėjusiajai ir jai asmenį, kurį jie sulaikė pagal jos apibūdinimą. Nukentėjusioji iš karto atpažino asmenį, kuris nukentėjusiąją sumušė. Pati nukentėjusioji jai papasakojo, kad laukė autobusų sustojimo aikštelėje ir bendravo telefonu su dukra. Tada ji išgirdo, kad du vyriškiai šalia autobusų sustojimo aikštelės konfliktuoja. Moteris sakė, kad ji persėdo toliau, tačiau vyriškis priėjo prie jos ir pradėjo ją be jokios priežasties mušti (1 t., b.l. 36-37).

Iš 2014-06-19 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta vieta, esanti (duomenys neskelbtini), kur užfiksuotas išdaužtas lango vitrininis stiklas. Apžiūros metu išimta: betono gabalėlis (1 t., b.l. 38-47).

Iš 2014-09-26 VĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ rašto Nr. 14-393 matyti, kad dėl sudaužyto lango (duomenys neskelbtini), padaryta 287,33 litų turtinė žala (1 t., b.l. 52-54).

Iš 2014-06-27 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašu, kurioje užfiksuota L. K. padaryta nusikalstama veika (1 t., b.l. 56).

L. K. įstatyminė atstovė J. P. parodė, kad jos tėvas L. K. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu jis gyvena vienas. Maždaug prieš 5 metus tėtį buvo naktį užpuolę ir stipriai sumušę. Nuo to laiko jis pradėjo jausti baimę, sakydavo, kad jį kažkas persekioja. Nuo to laiko tėtis keistai pradėjo elgtis. Jo psichinė būklė pablogėjo. Tėtis pats dėl psichinės būklės buvo kreipęsis į medikus, tiek į šeimos gydytoją, tiek į psichiatrą. Buvo paguldytas į Psichiatrijos ligoninę (duomenys neskelbtini). Gydytojai jam paskiria vaistų ir išleidžia namo. Tėtis kiek žino būdamas namuose vartoja alkoholinius gėrimus. Kokiais kiekiais, tiksliai nežino, nes su juo kartu negyvena. 2014-06-19 vakare, jai paskambino tėčio draugė R. S., kuri pasakė, kad jai skambino tėtis ir pasakė, kad jis pabėgo iš Kauno Respublikinės ligoninės ir, kad jį vejasi 5-6 asmenys. R. sakė, kad jis galėtų būti Vilijampolės mikrorajone. Ji nuvažiavo į Vilijampolės mikrorajoną jo ieškoti, tačiau nerado, todėl paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pasakė, kad tėtis pabėgo iš Kauno Respublikinės ligoninės. Pareigūnai pasakė, kad pranešimas yra užregistruotas ir pasakė, kad jai praneš. Po valandos laiko jai paskambino pareigūnas ir pasakė, kad tėtis yra sulaikytas už viešosios tvarkos pažeidimą ir pasakė, kad šiandien nevažiuotų jo pasiimti. Kitą dieną brolis pasakė, kad tėtį iš Areštinės išvežė į Kauno Respublikinę ligoninę. Pats tėtis įvykio nelabai pamena. Pamena, kad pabėgo iš ligoninės ir jam atrodė, kad jį kažkas vejasi, tačiau, kad būtų sumušęs moterį ir išdaužęs langą jis nepamena.

Iš 2014 m. spalio 14 d. – lapkričio 14 d. ekspertizės akto Nr. 83TPK-373/2014 matyti, kad L. K., nusikaltimo padarymo metu konstatuojamas psichikos sutrikimas – psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, abstinencijos būklė su delyru. Dėl to L. K. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti. Šiuo metu L. K. konstatuojamas psichikos sutrikimas – subkortikinė kraujagyslinė demencija. Vidutinis pažinimo sutrikimas. Tiriamasis gali suprasti savo veiksmų esmę ir gali juos valdyti. L. K. nusikaltimo padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės bei jų valdyti. Nusikaltimo padarymo metu L. K. nebuvo afekto būsenoje, tačiau savo veiksmų esmės negalėjo suprasti bei negalėjo jų valdyti dėl išreikštos abstinencijos su delyru. L. K. reikalinga skirti priverčiamąsias medicinines priemones – priverstinį ambulatorinį gydymą pagal gyvenamąją vietą. L. K. skirti teismo stacionarinę ekspertizę nereikalinga (1t., b.l. 99-102).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos BK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 400 str. 2 d, numatyta, kad teisiamajame posėdyje dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo turi būti apklausti nukentėjusieji bei liudytojai, patikrinti kitokie įrodymai, kad tas asmuo yra padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, išklausyta eksperto išvada dėl nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo ir patikrintos kitos aplinkybės, turinčios esminės reikšmės sprendžiant dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo. Pagal BPK 401 straipsnio 2 dalies nuostatas, priimdamas nutartį, teismas turi išspręsti šiuos klausimus: 1) ar padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika; 2) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė asmuo, kurio byla nagrinėjama; 3) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką tas asmuo padarė būdamas nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas; 4) ar po nusikalstamos veikos padarymo tam asmeniui sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti ir ar tai nėra laikinas psichikos sutrikimas, dėl kurio reikia tik atidėti bylos nagrinėjimą; 5) ar taikytina priverčiamoji medicinos priemonė ir būtent kokia.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Baudžiamojoje byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetas patvirtina, kad L. K. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d., nes jis padarė viešosios tvarkos pažeidimus. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios leistų abejoti nukentėjusiosios parodymų objektyvumu ir pagrįstumu, jos parodymai visiškai atitinka byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetui.

Kaip jau buvo minėta, baudžiamojon atsakomybėn traukiamas ne kiekvienas žmogus, padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, o tik toks, kuris pasižymi tam tikromis savybėmis. Viena iš jų yra pakaltinamumas. BK 17 straipsnyje nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas Baudžiamojo kodekso uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų, t.y. baudžiamosios teisės subjektais gali būti tik sąmoningi, normalios psichikos žmonės. Psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo, yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl visais atvejais šis klausimas yra pateikiamas ekspertams. Teismo ekspertai nustatė, kad L. K. nusikalstamos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – subkortikine kraujagysline demencija, vidutinis pažinimo sutrikimas ir negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl jis laikytinas nepakaltinamu ir rekomenduojama jam skirti priverčiamąsias medicinos priemones – priverstinį ambulatorinį gydymą pagal gyvenamąją vietą. Teisme apklausta ekspertizę atlikusi viena iš ekspertų patvirtino šią ekspertų išvadą.

Teismas, įvertinęs šiuos visus objektyviuosius duomenis pripažįsta, jog L. K. ir šiuo metu negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl jis yra nepakaltinamas BK 17 straipsnio nuostatų prasme ir jam turi būti taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės (BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos Respublikos BK 98 str. 2 d. nurodyta, kad ambulatorinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare. Remiantis 2014 m. spalio 14 d. – lapkričio 14 d. ekspertizės akto Nr. 83TPK-373/2014 išvadomis ir ekspertės paaiškinimais, atsižvelgiant į L. K. diagnozuoto psichikos sutrikimo sunkumą ir nustatytą jos socialinį pavojingumą sau ir visuomenei bei vadovaudamasis BPK 403 str. 2 d. 1 p. jam skirtina priverčiamosios medicinos priemonės rūšis – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta asmens pavojingumas (BPK 405 straipsnio 1 dalis). Sveikatos priežiūros įstaiga įpareigojama ne rečiau kaip kartą per 6 (šešis) mėnesius teikti teismui pagal asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą (BPK 405 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BK 17 str., 98 str., BPK 401 str., 403 str. 1 d. 1 p., 2 d. 2 p., 404 str.,

nutaria:

L. K., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. (dvi nusikalstamos veikos), esant nepakaltinamumo būsenoje, taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau nei kartą per 6 (šešis) mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.

L. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nutarčiai įsiteisėjus panaikinti.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Nutartį apeliacine ir kasacine tvarka apskųsti turi teisę asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusioji, jos atstovas ir prokuroras.