Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio (kolegijos pranešėjas ir pirmininkas), Astos Vailionės ir Janinos Vitunskienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nors pareiškėjas akcentuoja, kad jis yra teigiamai charakterizuojamas (duomenys neskelbtini) apylinkės seniūnijos, yra įgijęs aukštąjį universitetinį išsilavinimą, ūkininkauja, su aplinkiniais draugiškas, tačiau atsižvelgiant į surinktus rašytinius duomenis nėra pagrindo daryti vienareikšmiškos išvados, jog pareiškėjas tikrai nekeltų grėsmės ateityje, turėdamas ginklą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo interesas naudotis ginklu nėra svarbesnis už viešąjį interesą užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą ribojant ginklų prieinamumą asmenims, dėl kurių patikimumo, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimo naudotis ginklu, kyla akivaizdžiai pagrįstų abejonių. Išreiškė nuomonę, kad Ginčo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas yra 2023 m. balandžio 12 d. sprendimo Nr. 23-IL-20-00933-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ teisėtumas bei pagrįstumas.

Ginčo sprendimas atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus buvo priimtas vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362, III skyriaus 14 punkto ir 16–17 punktų pagrindais, įvertinus pareiškėjo padarytus teisėtvarkos pažeidimus, atsižvelgus į tai, jog jis gali kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei, sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Pažymėtina, jog Ginčo sprendimas buvo grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, patvirtinančiomis pareiškėjo padarytus daugkartinius administracinius nusižengimus bei įvykdytą nusikalstamą veiką.

Ginklų ir šaudmenų apyvarta siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, klasifikavimo į kategorijas nuostatos, ginklų ir šaudmenų apyvartos bei jos kontrolės teisiniai pagrindai, taip pat subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teisės ir pareigos yra numatytos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme. Įstatymo tikslas – reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Įstatymo paskirtis – nustatyti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas (Įstatymo 1 straipsnio 2 dalis).

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktriną ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką; įstatymų leidėjas, vykdydamas šią pareigą ir turėdamas plačią diskreciją, privalo laikytis Konstitucijos, inter alia (be kita ko) nustatydamas įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti atitinkamus ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones, privalo paisyti proporcingumo principo (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. sausio 25 d. nutarimą).

Vadovaujantis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, šio Įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijos ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju policijos įstaiga nurodo atsisakymo išduoti leidimą laikyti ginklus, leidimą nešiotis ginklus ar sprendimo panaikinti šių leidimų galiojimą motyvus.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtinto Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo III skyriaus 14 punkte numatyta, jog, jeigu atliekant patikrinimą buvo nustatyta priežasčių, dėl kurių leidimas laikyti (nešiotis) ginklus neišduodamas remiantis patikrinimo rezultatais, parengiamas neigiamas sprendimas ir atsakymas asmeniui dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus neišdavimo. Sprendimas atsisakyti išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus turi būti motyvuotas (surašytas laisva forma), priimtas vadovaujantis Įstatyme ir Apraše nustatytais reikalavimais.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Ginčo sprendimu savo poziciją grindžia tuo, jog jo teistumas yra išnykęs – 2018 m. balandžio 11 d. jis yra išbrauktas iš probuojamųjų sąrašo, KET pažeidimai pareiškėjo yra padaryti per 15 metų, pastaruoju metu jis stengiasi nepažeisti įstatymų, 2022 m. metais baustas 7 kartus, tačiau padaryti pažeidimai nėra pavojingi visuomenei, 2023 metais pareiškėjas padarė tik vieną KET pažeidimą. Pareiškėjas nebaustas nei už ginklų laikymo pažeidimus, nei už medžioklės pažeidimus, nei už administracinius pažeidimus padarytus būnant neblaiviam.

Pažymėtina, kad Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymui nėra numatyta apribojimų vertinti tik su šaunamųjų ginklų apyvarta, naudojimu susijusius teisės pažeidimus ir aplinkybes. Pagal Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatas, vertinant asmens pavojingumą atsižvelgiama į bet kokius duomenis, kurie leidžia daryti išvadą, jog asmuo gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Minėtoje teisės normoje nėra įtvirtinta sąlyga nesivadovauti duomenimis apie asmens praeityje padarytus nusikaltimus ar administracinius pažeidimus vien dėl to, kad teistumas yra išnykęs, administraciniai nusižengimai padaryti seniai, yra mažareikšmiai, nesusiję su netinkamu šaunamųjų ginklų panaudojimu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką analogiško pobūdžio administracinėse bylose dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus neišdavimo, yra pažymėjęs, jog faktai apie asmens padarytus teisės pažeidimus, jų pobūdį, kiekį, vertinami kaip visuma, lemianti neigiamą asmenybės vertinimą, parodanti asmens polinkį nesilaikyti įstatymų ir privalomų taisyklių. Todėl vien tai, kad paskutinius metus, prieš pateikdamas prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, asmuo nepadarė naujų įstatymo pažeidimų, dar nesudaro pagrindo nesivadovauti jo ankstesniais gyvenimo faktais, liudijančiais jo atsainų požiūrį į įstatymus, savo pareigas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-136-1062/2018, 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-796-552/2018).

Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu pareiškėjas buvo pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (viešosios tvarkos pažeidimas) ir nuteistas 1 m. laisvės apribojimu. Nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus patvirtina, kad pareiškėjas per 2008–2023 metų laikotarpį administracine tvarka baustas 46 kartus, iš jų 2 kartus už savivaldybių tarybų patvirtintų tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimą, 1 kartą už tai, kad kaimo turizmo sodyboje šaudė fejerverkus ir tuo trikdė kaimynystėje gyvenančių asmenų ramybę bei poilsį, 2 kartus už transporto priemonių be privalomosios techninės apžiūros vairavimą, 1 kartą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 431 straipsnio 1 dalį, 1 kartą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 1 dalį, 2 kartus už KET pažeidimus, nulėmusius kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), 3 kartus už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą, taip pat už sistemingą nustatyto greičio viršijimą, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų.

Teisėjų kolegijos vertinimu minėtos byloje nustatytos aplinkybės neabejotinai, charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, galintį kelti grėsmę savo, kitų asmenų gyvybei, sveikatai, viešajai tvarkai, visuomenės saugumui. Pareiškėjo nuolat daromi ir besikartojantys teisėtvarkos pažeidimai, daugkartiniai nustatyto greičio viršijimo atvejai ir kiti pirmiau minėti teisės pažeidimai, nusikalstamos veikos padarymas, patvirtina pareiškėjo neatsakingą požiūrį į teisės aktų saugomas vertybes ir jam taikytų sankcijų poveikio nebuvimą. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad neturėjo būti vertinami anksčiau jo padaryti teisėtvarkos pažeidimai, nagrinėjamos administracinės bylos kontekste nėra reikšmingi, nes nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjas ateityje, turėdamas ginklą, nekels realios grėsmės kitų asmenų ar savo gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Pareiškėjo teismui pateiktos charakteristikos, palankiai apibūdinančios jo asmenį, nepaneigia pareiškėjo neatsakingo elgesio faktų, jo teisės pažeidimų kiekio ir pobūdžio.

Duomenų, kad ginklų laikymas pareiškėjui būtų susijęs su jo sveikatos ir (ar) gyvybės saugumu, nėra, kitų išimtinai svarbių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą dėl Ginčo sprendimu taikytos sankcijos neatitikimo proporcingumo principui, o tuo pačiu akivaizdaus jos neteisingumo, nenustatyta. Atsakovas, vykdydamas jam pavestas funkcijas užtikrinti saugų ir teisėtą ginklų naudojimą, tikrinamu atveju ėmėsi adekvačių bei proporcingų prevencinių priemonių, tinkamai įgyvendino Įstatymo nuostatas, Ginčo sprendimas nepažeidžia asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros, todėl jį naikinti nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Ginčo sprendimas yra teisėtas, pagrįstas teisės aktų nuostatomis, nurodyti atsisakymo išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus teisiniai bei faktiniai pagrindai, todėl pareiškėjo skundas dėl reikalavimo panaikinti Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos 2023 m. balandžio 12 d. sprendimą Nr. 23-IL-20-00933-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ atmestinas kaip nepagrįstas. Teismui pripažinus, kad ginčijamas administracinis aktas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo išvestinį reikalavimą – įpareigoti atsakovą pareiškėjo 2023 kovo 27 d. prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 23-G-20-01970-e išnagrinėti iš naujo, todėl skundas dėl šio reikalavimo taip pat atmestinas.

Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas priimamas ne pareiškėjo naudai, todėl jis neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo V. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.