Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

nukentėjusiesiems K. Š., S. Š. ir jos atstovams advokatui K. V. ir R. P., nukentėjusiosios G. Š. atstovei Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistei J. V.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1958-02-17 Tauragės r., Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), Lauksargių sen., Tauragės r., nevedęs, 2 klasių išsilavinimo, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį;

R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1970-02-19 Tauragėje, Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini),, Lauksargių sen., Tauragės r., netekėjusi, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbanti, neteista, kaltinama pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 238 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis D. S. tyčia nužudė K. Š., t. y. 2009 m. birželio 6 d., laikotarpiu tarp 10 ir 14 val., prie (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), Tauragės r., ir netoliese esančioje pievoje kilusio konflikto metu su K. Š., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nugriovė jį ant žemės, kelis kartus dūrė peiliu į šoną, sudavė jam ne mažiau kaip vieną smūgį nenustatytu kietu buku daiktu į galvą ir padarė kaukolės pamato lūžimą, smaugė nukentėjusįjį rankomis ir sulaužė poliežuvinį kaulą, dėl ko K. Š. netrukus įvykio vietoje mirė. Po to D. S. karučiu nuvežė K. Š. lavoną prie ūkinio pastato ir, slėpdamas nusikaltimą, kūną užkasė.

Kaltinamoji R. M. nesunkiai sutrikdė šeimos nario sveikatą, t. y. 2009 m. birželio 6 d., apie 10 val., kieme prie (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), Tauragės r., po konflikto su šeimos nariu – sugyventiniu K. Š., su kuriuo gyveno neįregistravę santuokos, K. Š. nusisukus ir nueinant, R. M. paėmusi grėblį mediniu kotu smogė jam per dešinę mentę ir padarė dešinės mentės kampo lūžimą, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta K. Š. sveikata.

Be to, ji po to, kai matė, kad D. S. 2009 m. birželio 6 d., tarp 10 ir 14 val., prie (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), Tauragės r., ir netoliese esančioje pievoje mušė K. Š., dėl ko šis mirė, ir tos pačios dienos vakare matė, kaip D. S. užkasė nužudyto K. Š. kūną, t. y. žinodama apie padarytą labai sunkų nusikaltimą – nužudymą be svarbios priežasties, iki 2015 m. lapkričio 3 d. nepranešė apie tai teisėsaugos įstaigai arba teismui.

Kaltinamasis D. S. iš esmės dėl inkriminuoto jam nužudymo kaltu prisipažino bei parodė, kad nužudė K. Š. gindamas R. M.. Aiškina, jog atvykęs į R. M. kiemą pamatė, kad K. Š. puolė ją, todėl jis ir trenkė pastarajam į veidą, K. Š. nubėgus prie obels vėl sudavė jam kumščiu į veidą. Nurodo, jog pasivijęs pievoje vėl jį sumušė bei smaugė. Vėliau atėjusi R. M. grėblio kotu sudavė K. Š. du ar tris kartus per rankas. K. Š. rankomis nuo smūgių dengėsi galvą, todėl nematė, ar smūgiai kliuvo į galvą. Nuo R. M. suduotų smūgių lūžo grėblio kotas. Palikę gulintį pievoje K. Š. jie nuėjo namo, bet vėliau grįžęs pastarąjį apžiūrėjo ir pastebėjo, kad K. Š. buvo dar gyvas, – ,,gulėjo dar šiltas“, bet nieko nedarė. Tada jis K. Š. nutempė prie krūmų ir paslėpė žolėje. Supratęs, kad jis nebegyvas, pastarojo lavoną užkasė. Neigia, kad kelis kartus dūrė peiliu K. Š.. Su civiliniais ieškiniais sutinka, tačiau prašo sumažinti sumų dydį.

Parodymų patikrinimo vietoje metu D. S. parodė vietą, kur užkasė K. Š. lavoną. Taip pat jis paaiškino, kad kieme trenkė K. Š., po to jie susikibo prie obels ir ten jis sudavė K. Š. į galvą. K. Š. nubėgus per pievą šlaitu žemyn, jį pasivijo ir trenkė per galvą, K. Š. nugriuvo. K. Š. atsisėdus, jis vėl sudavė smūgį jam į galvą, dėl ko jis nukrito ir liko gulėti. Vakare grįžo į pievą ir ten pat rado K. Š. negyvą. Karučiu K. Š. nuvežė už garažo prie šieno rulonų ir kūną užkasė (t. 3, b. l. 74–84).

Kaltinamoji R. M. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad nusikaltimo išvakarėse pas ją buvo atvykusi draugė R. J. ir kartu su ja bei K. Š. kepė šašlykus. Nurodo, kad po to K. Š. pradėjo konfliktuoti ir sudavė jai į veidą praskeldamas lūpą. Po to ji supykusi paėmė grėblį ir juo smogė K. Š. per nugarą bei trenkė į veidą. Aiškina, kad nuo suduoto smūgio lūžo plonas grėblio kotas. Parodo, kad atėjus kaltinamajam pastarasis prie obels pradėjo muštis su K. Š.. Vėliau K. Š. nuo kaltinamojo pradėjo bėgti, tačiau šis jį pagavo ir nusivijo per pievą. Teigia, kad matė gulintį K. Š. bei šalia stovintį kaltinamąjį, taip pat vakare matė, kaip D. S. kažką užkasinėja, suprato, kad K. Š.. Aiškina, jog suprato ir žinojo, kad D. S. nužudė K. Š., tačiau niekam apie jo nužudymą nepranešė, nes bijojo būti įtariama kaip nužudymo bendrininkė ir kad dėl to bus atimtos iš jos trys nepilnametės mergaitės.

Liudytojas R. P. parodė, kad įvykio dieną kartu su K. Š., D. S. vartojo alkoholį. Vėliau K. Š. susipyko su R. M. ir trenkė jai į veidą bei sužalojo lūpą. Po to jis su K. Š. ir D. S. nuėjo pas jį į namus toliau girtauti, kur K. Š. su D. S. pradėjo pyktis. Po kelių minučių išgirdo K. Š. balsą: „R., gelbėk“. Išbėgęs į lauką pamatė, kad K. Š. guli prie obels, o ant – jo D. S., kuris peiliu dūrė Kastyčiui į šoną, jo šonas buvo kruvinas. Nurodo, kad po įvykio savo namuose pasigedo virtuvinio peilio. Kadangi jis bijojo kraujo, todėl nubėgo pas brolį. Po kelių valandų grįžo namo ir jam D. S. pasakė, kad K. Š. pabėgo.

Parodymų patikrinimo vietoje metu R. P. parodė vietas, kur su D. S. ir K. Š. vartojo alkoholį, kur prie obels matė gulintį K. Š. ir jam peiliu smūgiuojantį D. S. (t. 1, b. l. 146–148, 149–152).

Liudytoja R. J. parodė, kad 2009-06-05 nuvyko pas R. M. į svečius. Aiškina, kad ryte nubudusi pamatė, kad K. Š. yra stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Išvakarėse jis buvo nuėjęs girtauti pas kaimyną R. P.. Ji išsikvietė taksi ir, kol ši atvyko, nuėjo iki sesers. Grįžus R. M. pasakė, kad K. Š. sudavė jai į veidą bei prakirto lūpą, o ji grėblio kotu sudavė pastarajam per nugarą. Parodė, kad kitą dieną jai skambino R. M. ir klausė, ar ji nematė K. Š..

Nukentėjusysis K. Š. parodė, kad brolis K. nuo 1999 m. gyveno kartu R. M., su ja turėjo bendrą dukrą. Aiškina, kad pastarieji dažnai vartodavo alkoholį, bardavosi ir mušdavosi. Praėjus savaitei po nužudymo pas jį atvyko R. M. ieškodama brolio. Nurodo, jog jis kreipėsi į policiją dėl brolio paieškos. Teigia, kad kaltinamoji jį įtikinėjo, jog brolis yra užsienyje. Teigia, kad mirus broliui patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus ir jam buvo padaryta moralinė žala, todėl reiškia 20 000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos.

Nukentėjusioji S. Š. parodė, kad K. Š. buvo jos tikras tėvas. Prašo priteisti iš kaltų ir atsakingų asmenų 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teigia, kad dėl tėvo mirties patyrė stresą, sutriko miegas, pasijuto nerimas, patyrė dvasinius išgyvenimus.

Nukentėjusiosios G. Š. atstovė Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistė J. V. paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu dėl nustatytų aplinkybių buvo nuspręsta, kad G. Š. motina negali tinkamai atstovauti jos interesams, todėl buvo paskirtas atstovas pagal įstatymą Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistas. Teigia, kad dėl nusikaltimu padarytos žalos G. Š. neteko teisės gyventi su tėvu. Iki nusikaltimo padarymo ji buvo jo išlaikoma, aprūpinama, ta jos teisė negrįžtamai iš jos atimta. Nurodo, jog vaikas patyrė emocinius ir dvasinius išgyvenimus, netektį. Atsižvelgiant į protingumo ir teisingumo kriterijus, jei kaltinamasis bus pripažintas padaręs šį nusikaltimą, prašo G. Š. atlyginti 20 000 Eur neturtinę žalą.

Iš 2009-06-19 pareiškimo protokolo matyti, kad K. Š. kreipėsi į policiją dėl brolio K. Š., dingusio nuo 2009-06-06 14 val. Tą pačią dieną buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl dingimo be žinios aplinkybių (t. 1, b. l. 1–2).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2015-11-05 D. S. nurodytoje vietoje netoli (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), Tauragės r., dirvožemyje apie 0,80 m–1,2 m gylyje atkasti žmogaus palaikai – skeletas (t. 1, b. l. 42–44, 45–52).

Apžiūrėti įvykio vietos apžiūros metu iš duobės paimti daiktai (objektai): medžiagos (audinio) dalys, plastikinio paketo skiautė, akmuo, plastikinis butelis („Stiprusis alus „Kapiton“), metalinis flakonas, traškučių pakelio dalis, rudos spalvos stiklo buteliukas, 1 l talpos plastikinė tara ir juodos spalvos plastikinės dalys (t. 1, b. l. 53–56, 57–62).

DNR tyrimo specialisto išvadoje Nr. S 423/15 konstatuota, kad atkasti palaikai yra G. Š. tėvo bei K. Š. biologinio brolio (t. 1, b. l. 86–87).

Iš K. Š. palaikų teismo medicininio tyrimo specialisto išvadų Nr. M109/15 (11) ir M109/15(11)P bei eksperto A. G. paaiškinimo matyti, kad ištyrus K. Š. palaikus užfiksuoti šie sužalojimai: kaukolės pamato lūžimas, dešinės mentės viršutinio kampo lūžimas ir poliežuvinio kaulo lūžimas. K. Š. mirė dėl kaukolės pamato lūžimo ir smaugimo sulaužant poliežuvinį kaulą. Dešinės mentės viršutinio kampo lūžimas vertinamas kaip nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto sužalojimas ir įtakos mirčiai neturėjo. Jis galėjo būti padarytas suduodant mediniu grėblio kotu iš nugaros pusės ir negalėjo būti padarytas smūgiuojant iš priekio ar krentant pievoje bei grumiantis. Kaukolės pamato lūžimas galėjo būti padarytas suduodant į galvą iš viršaus (t. 1, b. l. 69–70, 77, 81).

Motyvuojamoji dalis

Esant tokioms aplinkybėms teismas mano, jog D. S. kaltė dėl K. Š. tyčinio nužudymo yra įrodyta. Kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, nes jis tyčia nužudė kitą žmogų – K. Š.. D. S., suduodamas smūgius į galvą, smaugdamas K. Š., po to užkasdamas palaikus, suvokė, jog kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, ir neabejotinai norėjo ją atimti, todėl veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Nors D. S. neigia peiliu dūręs į šoną K. Š., tačiau teismas jo tokiais parodymais netiki, nes liudytojas R. P. parodė, kad prie obels, kuri yra už dviejų metrų atstumo, matė, kaip kaltinamasis dūrė nukentėjusiajam peiliu, šonas buvo kruvinas, namie pasigedo virtuvinio peilio. Šiuos parodymus liudytojas patvirtino parodymų patikrinimo vietoje.

Kaltinamosios R. M. kaltė yra įrodyta nuosprendyje aptartais duomenimis ir jos veika kvalifikuotina pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nes ji nesunkiai sutrikdė šeimos nario sveikatą, t. y. po konflikto su šeimos nariu – sugyventiniu K. Š., paėmusi grėblį, mediniu kotu smogė jam per dešinę mentę, padarė dešinės mentės kampo lūžimą, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta K. Š. sveikata.

Be to, jos veika kvalifikuotina ir pagal BK 238 straipsnio 1 dalį, nes žinodama apie padarytą labai sunkų nusikaltimą – K. Š. nužudymą be svarbios priežasties, iki 2015 m. lapkričio 3 d. nepranešė apie tai teisėsaugos įstaigai arba teismui.

Nukentėjusieji teigia, kad dėl kaltinamųjų veiksmų patyrė didžiulį dvasinį sukrėtimą, neigiamus išgyvenimus, emocinę depresiją, laikotarpiu nuo žuvusiojo dingimo iki jo radimo visi jautė didžiulę nežinomybę bei psichologinį sukrėtimą.

Ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintini iš dalies. Civilinio kodekso 6.250 straipsnis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo, bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala objektyviai negali būti atlyginta visiškai, nes neturtinę žalą tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato. Įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos atlyginimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus.

Neturtinė žala nukentėjusiesiems padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamųjų veiksmais, vadovaujantis itin žemomis, teisės ir moralės požiūriu niekaip nepateisinamomis paskatomis. Dėl brolio, tėvo netekties nukentėjusieji patyrė dvasines kančias, neigiamas emocijas, stresą. Pažymėtina ir tai, kad neturtinė žala yra materialinis atlygis, kurį nukentėjusysis teisėtai tikisi gauti. Priteisus sumą, kuri dėl objektyvių priežasčių negalės būti išieškota, bus diskredituojamas paties neturtinės žalos atlyginimo instituto vaidmuo. Išdėstytų aplinkybių kontekste nukentėjusiųjų pareikšto ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo turinys vargu ar atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, besiformuojančią teismų praktiką tokios kategorijos bylose (nužudymo bylose iš kaltinamojo priteisiama iki 43 443 Eur, nesunkių nusikaltimų padarymo atveju iki 2 896 Eur), nukentėjusiųjų santykius su žuvusiuoju, iš D. S. priteistina K. Š. 10 000 Eur, G. Š. ir S. Š. po 15 000 Eur, iš R. M. 600 Eur S. Š. neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamiesiems, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.

Kaltinamojo D. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui.

Kaltinamasis D. S. nusikalto pirmą kartą, nebaustas administracine tvarka, padarė vieną labai sunkų nusikaltimą, jam nustatytas vidutinio sunkumo protinis atsilikimas (t. 3, b. l. 15–16). Esant vienai atsakomybę lengvinančiai bei vienai atsakomybę sunkinančiai aplinkybei skirtina artima vidurkiui sankcijoje numatyto už padarytą nusikaltimą terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Kaltinamoji R. M. turi dvi nepilnametes dukras, bausta administracine tvarka, neteista, padarė nesunkų bei apysunkį nusikaltimus. Jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji visiškai prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nėra. Esant šioms aplinkybėms teismas skiria jai laisvės atėmimo bausmes, bet mažesnės už padarytų nusikaltimų sankcijų vidurkį. Nusikaltimai, numatyti BK 138 str. 2 d. 3 p. ir 238 str. 1 d., sudaro realiąją nusikaltimų sutaptį, todėl kaltinamajai paskirtos bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu, kaip tai numato BK 63 str. 1, 4 d. Tačiau teismas mano, jog jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidėtas maksimaliam terminui, kadangi yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius pateikė byloje pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, patirtų teikiant antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam D. S.. Prašyme nurodoma, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą D. S., sudaro 138,96 Eur, todėl ši suma iš kaltinamojo priteistina valstybei. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 3 dalį, paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo gali, bet neprivalo būti išieškotos į valstybės biudžetą. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnį, asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą. Vadovaujantis šia nuostata bei atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnį suimto kaltinamojo gynėjo dalyvavimas teisiamojo posėdžio metu yra privalomas, konstatuotina, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo šiuo atveju yra nepagrįstas.Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, patirtas teikiant antrinę teisinę pagalbą D. S., atmestinas.

Pagal BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti, todėl iš D. S. valstybei priteistinos 506,96 Eur nukentėjusiosios S. Š. atstovavimo išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo.

Daiktiniai įrodymai – medžiagos (audinio) dalys, plastikinio paketo skiautė, akmuo, plastikinis butelis („Stiprusis alus „Kapiton“), metalinis flakonas, traškučių pakelio dalis, rudos spalvos stiklo buteliukas, 1 l talpos plastikinė tara ir juodos spalvos plastikinės dalys – sunaikintini kaip menkaverčiai daiktai.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. S. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 129 straipsnio 1 dalį dešimčiai metų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – suėmimą – palikti nepakeistą.

Į paskirtąją bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo bei suėmimo laiką nuo 2015-11-03 iki 2016-08-23.

pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą dvejiems metams ir trims mėnesiams laisvės atėmimo;

pagal BK 238 straipsnio 1 dalį penkiems mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtąsias bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę – dvejus metus ir šešis mėnesius laisvės atėmimo.

Taikyti BK 75 straipsnį ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, įpareigojant ją be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei dokumentų paėmimą – palikti nepakeistas.

Priteisti iš D. S. K. Š. 10 000 Eur, G. Š. ir S. Š. po 15 000 Eur ir iš R. M. 600 Eur S. Š. neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš D. S. 506,96 Eur advokato išlaidų už antrinės teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiajai S. Š. į valstybės pajamas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymą priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, patirtas teikiant antrinę teisinę pagalbą D. S., atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – medžiagos (audinio) dalis, plastikinio paketo skiautę, akmenį, plastikinį butelį („Stiprusis alus „Kapiton“), metalinį flakoną, traškučių pakelio dalį, rudos spalvos stiklo buteliuką, 1 l talpos plastikinę tarą ir juodos spalvos plastikines dalis, saugomus Tauragės apskrities VPK daiktinių įrodymų saugykloje, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per šį teismą.