Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėja Rita Bilevičienė Baudžiamoji byla Nr.: 1A-776-366/2010

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

2010 m. gruodžio 31 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Sigito Bagdonavičiaus (pranešėjas), Bronės Vidzėnienės ir Arnoldo Šukaičio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal M. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-09-14 nuosprendžio, kuriuo M. M. pripažinta kalta ir nuteista pagal:

LR BK 300 str. 1 d. – 40 MGL (5200 Lt) bauda;

LR BK 183 str. 1 d. – 20 MGL (2600 Lt) bauda.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, ir paskirta galutinė bausmė - 40 MGL - 5200 Lt (penkių tūkstančių dviejų šimtų) litų bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. nuteista už tai, kad 2009 m. birželio mėn. 1 d., būdama pagal 2008 m. birželio 2 d. darbo sutartį Nr. 57 UAB „(duomenys neskelbtini) “ į.k. (duomenys neskelbtini) materialiai atsakingu asmeniu - direktore ir kasininke, bendrovės patalpose (duomenys neskelbtini) , Panevėžyje, patvirtindama savo parašu žinomai suklastotą dokumentą, 2009-06-01 UAB „(duomenys neskelbtini) “ kasos išlaidų orderį Nr. 71, kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, jog UAB „(duomenys neskelbtini) “ buvusiam darbininkui J. R. , a.k. (duomenys neskelbtini) 2009-06-01d., už galutinį atsiskaitymą su bendrove išmokėjo 1186,64 Lt, o J. R. juos gavo, žinomai suklastotą dokumentą, 2009-06-01d. kasos išlaidų orderį Nr.71, panaudojo pateikdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei R. P. , dėl ko jis buvo įtrauktas į UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinę apskaitą, be to pasisavino jai patikėtą ir jos žinioje buvusį svetimą UAB „(duomenys neskelbtini) “ turtą pinigus -1186,64 Lt.

M. M. skundžia 2010-09-14 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį ir prašo nuosprendį panaikinti priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teismas bylos įrodymus ištyrė ir įvertino tinkamai, LR BPK 20 str. numatytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, išvadą, jog M. M. padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 183 str. 1 d. ir BK 300 str. 1 d., padarė įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą – J. R. , R. P. , A. S. parodymus, specialistų išvadas, kitus bylos įrodymus.

Apeliantė savo skunde iš esmės nurodo, kad ji UAB „(duomenys neskelbtini) “ 2009-06-01 kasos išlaidų orderio Nr. 71 nesuklastojo, nes jame įrašyta informacija, jog J. R. buvo sumokėta 1186,64 Lt suma, yra tikrovę atitinkanti. Taip pat apeliantė pažymi, jog tai, kad 2009-10-26 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr.11-2532 (09) nurodyta, kad nustatyti, ar 2009-06-01 kasos išlaidų orderyje Nr. 71, eilutėje „Gavau“, rankraštinį įrašą „vieną tūkstantį vieną šimtą aštuoniasdešimt šešis“ ir skaitmenis „9 06 01“ datoje įrašė bei eilutėje „Gavėjo parašas“ pasirašė M. M. , ar kitas asmuo, negalima, rodo, jog ji neturėjo tikslo klastoti dokumentą, kadangi ji paminėtos informacijos į dokumentą neįrašė. Apeliantės argumentai nepagrįsti.

Iš 2009-10-26 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr.11-2532 (09) matyti, kad nustatyti, ar 2009-06-01 kasos išlaidų orderyje Nr. 71, eilutėje „Gavau“, rankraštinį įrašą „vieną tūkstantį vieną šimtą aštuoniasdešimt šešis“ bei skaitmenis „9 06 01“ datoje įrašė ir eilutėje „Gavėjo parašas“ pasirašė M. M. , ar kitas asmuo, nebuvo galima dėl to, kad tiriamuosiuose įrašuose nepilnai atsispindi rašiusio asmens rašysenos požymiai bei dėl to, kad pasirašyta mėgdžiojant J. R. parašus, todėl tiriamuosius ir lyginamuosius parašus buvo galima palyginti tik iš dalies (t. 1., b.l. 82-84). Taigi apeliantė nepagrįstai nurodo, kad šia specialisto išvada yra paneigta, jog minėtus duomenis į dokumentus surašė ji. Antra vertus, šios baudžiamosios bylos esmė yra ta, kokias aplinkybes, nurodytas dokumente, ar įvykusius faktus, M. M. , būdama UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktore ir kasininke, patvirtino savo parašu, - t.y. pasirašydama dokumentą – UAB „(duomenys neskelbtini) “ 2009-06-01 kasos išlaidų orderį. Kolegija pažymi, kad pagal LR BK 300 str. 1 d. už tikro dokumento suklastojimą atsako ne tik tas asmuo, kuris objektyviai turėdamas teisę savo vardu surašyti, atspausdinti ar kitaip pagaminti tam tikrus dokumentus, neteisėtai savo vardu surašė, atspausdino ar kitaip pagamino tokį dokumentą, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją, bet ir tas, kas kito asmens į dokumentą įtrauktus objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtino parašu, antspaudu arba kitokiu būdu, siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą. M. M. buvo kaltinama ir nuteista būtent už tai, kad ji, patvirtindama savo parašu žinomai suklastotą dokumentą - 2009-06-01 UAB „(duomenys neskelbtini) “ kasos išlaidų orderį Nr. 71, kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, jog UAB „(duomenys neskelbtini) “ buvusiam darbininkui J. R. , 2009-06-01 už galutinį atsiskaitymą su bendrove išmokėjo 1186,64 Lt, o J. R. juos gavo, suklastojo tikrą dokumentą.

M. M. pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad 2009-06-01 UAB „(duomenys neskelbtini) “ kasos išlaidų orderyje Nr. 71 pasirašė ji, pasirašė ir už vadovą, ir už kasininką. Kasos išlaidų orderį kitą dieną atidavė buhalterijai. Jai buhalterė R. P. nesakė, kad grąžintame buhalterei kasos išlaidų orderyje trūksta kieno nors parašo (t. 1., b.l. 70-73). Liudytoja UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterė R. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad grynaisiais pinigais atlyginimus išmokėdavo direktorė. 2009-06-01 kasos išlaidų orderyje paskaičiuotą sumą išmokėti J. R. paskaičiavo, įrašė ir orderį atspausdino ji, liudytoja, o sekančią dieną jai direktorė tą orderį grąžino užpildytą, jame buvo J. R. parašas. Dokumentas jai abejonių nekėlė (t. 2., b.l. 70-73).

Atsižvelgiama į tai, kad M. M. nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde neneigė, kad ji pasirašė 2009-06-01 kasos išlaidų orderyje, taip pat apklausiama niekada nenurodė, jog atidavė buhalterijai ar dar kam minėtą dokumentą ne pilnai ar netinkamai užpildytą, ar pasirašė neužpildytą kasos išlaidų orderį.

Tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ 2009-06-01 kasos išlaidų orderis Nr. 71 yra suklastotas - jame nurodyta informacija yra tikrovės neatitinkanti ir šis dokumentas, patvirtintas M. M. parašu neliudija realiai įvykusio fakto - grynųjų pinigų operacijos, t.y. jų išmokėjimo iš įmonės kasos J. R. , yra įrodyta byloje surinktų ir ištirtų įrodymu visuma. Tiek liudytojos R. P. parodymais, tiek nuteistosios paaiškinimais byloje nustatyta, kad už įmonės kasą ir grynųjų pinigų operacijas buvo atsakinga pati įmonės direktorė M. M. Teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme R. P. bei J. R. parodė, kad 2009-06-01 J. R. atvyko į bendrovės kontorą. Direktorės M. M. tuo metu nebuvo ir J. R. jokie pinigai išmokėti nebuvo. J. R. iš darbovietės kontoros išvyko su M. M. nesusitikęs (t. 2., b.l. 70-73 ). Pati M. M. pripažino, kad 2009-06-01 buvo išvykusi darbo reikalais į Šiaulius, tačiau paaiškino, kad tą pačią dieną apie 10 val. grįžo į darbą ir dar iki pietų ji atsiskaitė su J. R. , kuris, jos aiškinimu, buvo atvykęs į kontorą jau antrą kartą. Šie M. M. parodymai paneigti prieš tai aptartais J. R. bei R. P. parodymais. Be to, R. P. parodė, kad J. R. neradęs direktorės, iš kontoros išvyko, kaip ji suprato, namo, nes klausė kelio į autobusų stotį. J. R. paaiškino, kad 2009-06-01 kontoroje buvo apie 9 val. ryto, vieną kartą, ir tai sutampa su baudžiamojoje byloje esančia informacija apie telekomunikacijų buvusius įvykius ir dalyvius, iš kurios galima daryti išvadą, kad J. R. 2009-06-01 antrą kartą į UAB „(duomenys neskelbtini) “ kontorą, esančią adresu (duomenys neskelbtini) , Panevėžys, atvykęs nebuvo, o nuo 11.27 val. J. R. telefonas jau veikė prisirišęs prie Šiauliuose esančios bazinės stoties (t. 1., b.l. 153-156).

Be aptartų įrodymų, tai, jog pagal UAB „(duomenys neskelbtini) “ 2009-06-01 kasos išlaidų orderį pinigai J. R. nebuvo išmokėti, patvirtina ir byloje esančios 2009-12-29 Specialisto išvados Nr. 50-5-IS1-1584 duomenys, iš kurių matyti, kad 2009 metų birželio 1 dienai kasoje pinigų likutis buvo 938,41 Lt (t. 1, b.l. 130-133). Tai rodo, kad pagal UAB „(duomenys neskelbtini) “ 2009-06-01 kasos išlaidų orderį Nr. 71 J. R. 1186,64 litų suma realiai grynaisiais pinigais išmokėta būti negalėjo, kadangi įmonė 2009-06-01 realiai tokių finansinių galimybių, atvykus J. R. į įmonės kontorą, neturėjo, kadgi, kaip minėta, tokios sumos – 1186,64 Lt įmonės kasoje nebuvo. M. M. tiek savo apeliaciniame skunde, tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ji į įmonės kasą įnešė 800 Lt sumą. Akivaizdu, jog tai buvo padaryta siekiant paneigti kasos išlaidų orderio suklastojimo faktą, parodant, kad kasoje pinigų 1186,64 Lt sumai išmokėti buvo. Aplinkybę, kad įmonės kasoje, kuomet buvo atvykęs J. R. dėl pinigų išmokėjimo, nebuvo 1186,64 Lt sumos, patvirtina ir pirmosios instancijos 2010-04-27 teismo posėdyje duoti liudytojos - bendrovės buhalterės R. P. parodymai. Ji parodė, kad jai 2009 m birželio 1 dieną M. M. pasakė, jog įneša į įmonės kasą 800 Lt, tačiau J. R. ofise tada jau nebebuvo. Tą patį patvirtina ir J. R. parodymai, kad jam atvykusiam į ofisą R. P. pasakė, kad paskaičiuota pinigų suma išmokėta nebus, nes pinigų atsiskaitymui nėra (t. 2., b.l. 70-73).

Įvertinus visumą aptartų įrodymų, darytina vienareikšmiška išvada, kad 2009-06-01 kasos išlaidų orderyje nurodyta pinigų suma J. R. išmokėta nebuvo, M. M. tai žinojo ir suprato (kadangi tik ji pati galėjo pinigus išmokėti), todėl savo parašu patvirtindama objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis ir šį dokumentą pateikdama įmonės buhalterijai tyčia suklastojo 2009-06-01 UAB „(duomenys neskelbtini) “ kasos išlaidų orderį Nr. 71. Todėl kolegija šioje dalyje pilnai sutinka su pirmos instancijos teismo išvadomis.

M. M. taip pat nuteista pagal LR BK 183 str. 1 d., nes ji iš įmonės kasos pasisavino grynus pinigus - UAB „(duomenys neskelbtini) “ lėšas -1186,64 Lt sumą pagal 2009-06-01 kasos išlaidų orderį. Apeliantė ginčija padariusi šią nusikalstamą veiką, motyvuodama tuo, kad pinigai realiai J. R. buvo išmokėti ir 2009-06-01 kasos išlaidų orderis nesuklastotas. Kolegija argumentų ir įrodymų paneigiančių šiuos nuteistosios teiginius nebekartoja, jie aptarti šioje nutartyje. Bylos įrodymais nustatyta, kad M. M. buvo UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktorė ir tuo pačiu įmonės kasininkė. Dėl jos užimamų pareigų įmonės turtas, tame tarpe ir įmonės grynieji pinigai, buvo jos žinioje, jai patikėti. Jai šis turtas buvo svetimas, nežiūrint į tai, kad ji yra vienintelė bendrovės akcininkė. LAT Senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarime Nr. 8 „Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba išvaistymo baudžiamosiose bylose“ nurodyta, kad akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojams ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas, jie turi teisę į akcinės bendrovės akcijas. Nepagrįstas nuteistosios teiginys, kad negalimas 1186,64 Lt pasisavinimas iš bendrovės, kadangi išėmus pinigus iš kasos, jie bendrovei nebepriklauso. Kaip matyti iš aukščiau aptartų įrodymų, pinigai iš kasos buvo išimti panaudojus suklastotą kasos išlaidų orderį. Tai reiškia, kad pinigai iš kasos buvo paimti neteisėtai, t.y. pasisavintas bendrovės turtas. Todėl teismo, išvada, jog M. M., kuri disponavo jai dėl užimamų pareigų patikėtais įmonės grynaisiais pinigais, pasisavino būtent įmonei priklausančius pinigus iš įmonės kasos, o ne kieno nors kito, yra teisinga, ir teismas ją pagrįstai pripažino kalta pagal LR BK 183 str. 1 d..

Teismas pagrįstai nesivadovavo K. M. parodymais, kuomet jis parodė, kad 2009-06-01 J. R. buvo atvykęs į kontorą, triukšmavo ir tai buvo prieš pat pietus ir, kada matė J. R. sėdintį ofise prieš M. M., kuri tuo metu skaičiavo pinigus. Tai, kad J. R. nebuvo atvykęs į kontorą antrą kartą, ir jam pinigų apskritai nebuvo išmokėti, nustatyta byloje surinktais ir aukščiau aptartais įrodymais

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistosios M. M. apeliacinį skundą atmesti.