- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-16
- Bylos Nr.
- e2S-122-614/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34613-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „V24“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutarties, kuria teismas patenkindamas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „V24“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sustabdė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. lapkričio 4 d. privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PN-960 iki įsiteisės teismo sprendimas šioje civilinėje byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „V24“ (toliau – ieškovė, UAB „V24“) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau – atsakovė, VTPSI), trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, prašydama panaikinti VTPSI 2019 m. lapkričio 4 d. privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PN-960 (toliau – privalomasis nurodymas). Ieškinyje ieškovė taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti privalomojo nurodymo galiojimą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos. Nurodė, jog privalomasis nurodymas sukels jai neadekvačius nuostolius ir yra neproporcinga priemonė jos tariamai daromiems pažeidimams. Taip pat nurodė, kad 2019 m. kovo 29 d. pastatas jai buvo perleistas už 4 598 000 Eur kainą, jo įsigijimo finansavimui ji sudarė kredito ir paskolos sutartis, šiai dienai į pastatą jau investuota apie 3 000 000 Eur suma, yra paimtas 1 655 000 Eur kreditas, kurio terminas 2021 m. balandžio 9 d. Iš pastate esančių 129 patalpų jau yra parduoti 42 butai ir 10 komercinių patalpų, jai priklauso 76 butai ir rūsio (požeminio parkingo) patalpa, yra sudarytos 26 preliminarios butų pirkimo–pardavimo sutartys, 57 preliminarios parkavimo vietų ir garažų pirkimo–pardavimo sutartys bei 5 preliminarios sandėliukų pirkimo–pardavimo sutartys, pagal pasirašytas sutartis visos gautinos lėšos numatomos gauti iki 2020 m. gruodžio 31 d. Ieškovė yra įsipareigojusi ne vėliau kaip iki 2020 m. gruodžio 15 d. priduoti pastatą valstybinei komisijai ir įregistruoti 100 proc. jo baigtumą, o iki 2020 m. gruodžio 15 d. įregistruoti 100 proc. rūsio patalpos baigtumą. Pagrindinės butų pirkimo–pardavimo sutartys turi būti sudaromos ne vėliau kaip iki 2020 m. sausio 15 d., o garažų ir automobilių parkavimo vietų – ne vėliau kaip iki 2020 m. gruodžio 15. Jei pagrindinės pirkimo–pardavimo sutartys nebus sudarytos dėl ieškovės kaltės, ji yra įsipareigojusi sumokėti pirkėjams baudas ir grąžinti sumokėtus avansus. Nurodo, jog privalomuoju nurodymu iš esmės yra sustabdomos viso pastato statybos, nes negalėdama patekti ir vykdyti rūsio patalpos užbaigimo darbų, ieškovė negali rūsyje įrengti nei šilumos punkto, nei vandens apskaitos punkto, nei elektros spintų, nei užbaigti paties pastato statybos darbų pagal galiojantį statybos leidimą ir suderintą techninį projektą, neužbaigus pastato rūsio patalpos statybos darbų, nebus užbaigtas ir visas daugiabutis gyvenamasis namas, kas prives bendrovę prie bankroto. Teigia, jog nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, o vėliau priėmus jai palankų teismo sprendimą, jos teisės realiai liks neapgintos, nes tai nepanaikins jos patirtų neigiamų padarinių, teismo sprendimo nebus įmanoma įvykdyti – neįvykdytos statybų veiklos nebus įmanoma sugrąžinti (vykdyti).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 19 d. nutartimi ieškovės UAB „V24“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. lapkričio 4 d. privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PN-960 iki įsiteisės teismo sprendimas šioje civilinėje byloje, tenkino.
3. Teismas, įvertinęs ieškinyje nurodytas aplinkybes ir kartu su ieškiniu pateiktą medžiagą, laikė, kad ieškovė tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą.
4. Teismas nurodė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina ieškovės teiginius apie turimus kreditus bei įsipareigojimus kredito davėjams bei klientams, taip pat ieškovės nurodytą aplinkybę, kad negalėdama patekti ir vykdyti rūsio patalpos, jai priklausančios nuosavybės teise, užbaigimo darbų, ji negali rūsyje įrengti nei šilumos punkto, nei vandens apskaitos punkto, nei elektros spintų, vadinasi, negali užbaigti viso pastato statybos darbų pagal turimą statybos leidimą, o neužbaigus pastato rūsio patalpos statybos darbų, akivaizdu, nebus užbaigtas ir visas daugiabutis gyvenamasis namas, nebus galimybės jo priduoti ir įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų kreditų davėjams ir klientams, kas pagal ieškovės prisiimtus įsipareigojimus, nepritaikius jos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, bylos nagrinėjimu metu sukeltų jai neproporcingai didelius nuostolius. Vien tai, kad įvažiavimas į ieškovei priklausančias rūsio patalpas yra suprojektuotas sklypo dalyje pažymėtoje indeksu B (t. y. ne ieškovei išnuomoto sklypo dalyje), tačiau visame sklype (visose sklypo dalyse) esant suprojektuotam vienam pastatui ir jai statybas vykdant pagal turimą statybos leidimą, negali sukelti ieškovei neproporcingus neigiamus padarinius bylos nagrinėjimo metu. Svarbu atkreipti dėmesį ir į statinių baigtumo procentinę išraišką (pastato baigtumas 83 proc., rūsio – 62 proc.), taip pat į VTPSI 2018 m., 2019 m. išduotas pažymas apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių. Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, sutikdamas su ieškove, kad nagrinėjamu atveju nesustabdžius privalomojo nurodymo galiojimo egzistuoja būsimo teismo sprendimo neįvykdymo ar vykdymo apsunkinimo grėsmė, sprendė, kad yra pagrindas taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
5. Atsakovė VTPSI atskiruoju skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartį ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Atskirajame skunde nurodyta:
5.1. Teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, buvo nepagrįstai suteikta ieškovei teisė vykdyti statybos darbus valstybinės žemės sklypo dalyje, kuri nėra išnuomota ar kitaip suteikta naudotis ieškovei, o statytojo vykdomi statybos darbai ginčo žemės sklypo C ir B dalyse pažeidžia viešąjį interesą, nes statybos darbai vykdomi valstybinės žemės sklypo dalyje neturint valstybinės žemės patikėtinio – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimo;
5.2. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdžius privalomojo nurodymo vykdymą, būtų pažeistas proporcingumo principas, statybas vykdžiusio asmens interesai nepagrįstai iškelti aukščiau už institucijos, vykdančios statybos valstybinę priežiūrą (Inspekcijos) ir institucijos, vykdančios valstybinės žemės tinkamą naudojimą (Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos), interesus, nes realizuojama neteisėta galimybė vykdyti statybos darbus valstybiniame žemės sklype neturint tam jokio teisėto pagrindo;
5.3. Atkreipė dėmesį, kad statytojo teisė įgyvendinama tik tuomet, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais, bei patvirtina faktą, kad UAB ,,V24“ yra išnuomota 3723 kv. m ploto dalis, esanti 8970 kv. m ploto žemės sklype. Ši dalis yra pažymėta indeksu ,,A“ ir skaičiais 1, 2, 12, 13, 14, 11, 1. Duomenų, kad valstybinės žemės patikėtinis būtų davęs sutikimą statyti kitose minėto žemės sklypo dalyse nebuvo pateikta, priešingai, Nacionalinė žemės tarnyba nurodė, kad ginčo žemės sklypo plote nėra išskirtas plotas skirtas bendram naudojimui, todėl Inspekcijos surašytas privalomasis nurodymas yra pagrįstas ir jį sustabdžius statytojas toliau vykdys statybas ne jam išnuomotoje žemės sklypo dalyje, tuo nepagrįstai didindamas galinčius kilti nuostolius dėl atliktų be teisinio pagrindo statybos darbų;
5.4. Pažymėjo, kad teismas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino neatsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 9 dalį, kurioje nustatyta, kad jei buvo skundžiamas privalomojo nurodymo teisėtumas, privalomasis nurodymas gali būti perduotas vykdyti antstoliui tik po teismo sprendimo nepanaikinti privalomojo nurodymo įsiteisėjimo. Taigi, net ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, Inspekcija privalomojo nurodymo neturės teisinio pagrindo perduoti priverstinai vykdyti antstoliui. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, ir įvertinant nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, net ir taikant laikinąsias apsaugos priemones, būtų pasiekiamas vienodas rezultatas, taigi tokios laikinosios apsaugos priemonės taikymas yra akivaizdžiai perteklinis ir neatitinkantis pirmiau minėtų materialinės teisės normų nuostatų.
Atsiliepimas
6. Ieškovė UAB „V24“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė atskirąjį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartį. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė:
Šalies argumentai
6.1. Ieškovės ginčijamu privalomuoju nurodymu sustabdyti statybos darbai žemės sklypo dalyse B ir C. Toks įpareigojimas nevykdyti statybos darbų ieškovei sukels neadekvačius nuostolius ir yra neproporcinga priemonė ieškovės tariamai daromiems pažeidimams;
6.2. VTPSI, neigdama laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, neatsižvelgia į tai, kad priėmus privalomąjį nurodymą, kuriuo nurodyta nevykdyti jokių statybos darbų tam tikrose vientiso žemės sklypo dalyse, iš esmės yra sustabdomos viso pastato statybos, nes negalėdama patekti ir vykdyti rūsio patalpos užbaigimo darbų, ieškovė negali rūsyje įrengti nei šilumos punkto, nei vandens apskaitos punkto, nei elektros spintų, nei užbaigti paties pastato statybos darbų pagal galiojantį Statybos leidimą ir suderintą techninį projektą;
6.3. Dėl rūsio patalpos jokių ginčų nėra, todėl toks suvaržymas yra neproporcingas. Neužbaigus Pastato rūsio patalpos statybos darbų, nebus užbaigtas ir visas daugiabutis gyvenamas namas. Šiai dienai, kai objekte dirba dešimtys statybos rangovų, yra paimti kreditai statybų užbaigimui, sudarytos sutartys ir prisiimti įsipareigojimai prieš butų pirkėjus dėl statybų užbaigimo, toks statybų sustabdymas neišvengiamai pavirs dideliais nuostoliais ieškovei ir, visai tikėtina, privestų prie įmonės bankroto. Todėl toks statybos darbų sustabdymas dalyje žemės sklypo reiškia ne tik pastato dalies – požeminio parkingo statybų sustabdymą, bet tai reiškia visos nebaigtos pastato statybos sustabdymą neapibrėžtam ne tik šios bylos nagrinėjimo laikotarpiui, bet ir apskritai neapibrėžtam laikui, nes iš privalomojo nurodymo visiškai neaišku, ką turėtų padaryti ieškovė, kad statybos galėtų būti tęsiamos. Todėl, kol bus išspręstas privalomojo nurodymo teisėtumo klausimas, ieškovės teisių apribojimas tokia apimtimi, kokia yra nustatyta privalomajame nurodyme, yra neadekvatus ir šiurkščiai pažeidžiantis ieškovės teises;
6.4. VTPSI nepagrįstai painioja priverstinio vykdymo veiksmus su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutu. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu sprendžiamas skundžiamo privalomojo nurodymo sustabdymo, o ne jo priverstinio vykdymo klausimas. Jokios reikšmės priverstinio vykdymo klausimai, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų, šiuo atveju neturi, nes priverstinio vykdymo klausimai yra sprendžiami visai kitoje proceso stadijoje, t.y. kaip pati VTPSI nurodo, jau bylai pasibaigus. Tuo tarpu privalomasis nurodymas, jei nėra sustabdytas, privalo būti vykdomas;
6.5. Ieškovės prašymas yra grindžiamas taip pat ir ieškovei kilsiančia didele žala, kuri atsirastų nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių. Panaikinus pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ieškovė negalėtų tęsti ir užbaigti pastato statybos darbų, dėl to būtų iš esmės sutrikdytas ieškovės prisiimtų įsipareigojimų butų ir kitų patalpų pirkėjams, kredito davėjams, statybos rangovams įgyvendinimas, dėl ko ieškovė patirtų didžiulius nuostolius, kuriuos atlyginti, paaiškėjus, kad privalomasis nurodymas buvo priimtas nepagrįstai, pareiga kiltų valstybės institucijai – VTPSI. Panaikinus pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir vėliau priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą, t.y. apgynus pažeistą ieškovės teisę ir konstatavus, kad atsakovė nepagrįstai sustabdė statybos darbus, ieškovės teisės realiai liks neapgintos, kadangi būsimo teismo sprendimo vykdymas ieškovei po bylos išnagrinėjimo nepanaikins patirtų neigiamų padarinių, kuriuos ieškovė dar iki teismo sprendimo šioje byloje bus patyrusi. Tai yra, teismui priėmus ieškovei palankų spendimą jo nebus įmanoma įvykdyti, nes jei laikinosios apsaugos priemonės nebus taikytos, statybos darbai negalės būti vykdomi viso teismo proceso metu, tačiau priėmus palankų sprendimą teismo proceso metu nevykdytos statybų veiklos nebus įmanoma sugrąžinti (vykdyti). Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad šiuo atveju egzistuoja būtinosios sąlygos laikinosios apsaugos priemonėms taikyti - egzistuoja reali grėsmė ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl būtina laikinai sureguliuoti ginčo situaciją iki kol bus galutinai išspręstas kilęs ginčas.
Atsiliepimas
7. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė atskirąjį skundą patenkinti ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė:
7.1. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo turėjo vadovautis bendraisiais teisės principais, inter alia ir proporcingumo principu bei ekonomiškumo principu. Inspekcijos nuomone, byloje, teikiant ieškinį nebuvo pateikti argumentai ar įrodymai, kurie sudarytų pagrindą išvadai, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju yra būtinas. Nors laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savo paskirtimi turėtų būti susijęs su įstatymo saugomų asmens interesų apsauga, nagrinėjamu atveju teismas ginčijama nutartimi faktiškai sustabdė teisėtai surašyto privalomojo nurodymo (vykdytino dokumento) priverstinio vykdymo veiksmus dėl statybos valstybinėje žemėje sustabdymo;
7.2. Teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, buvo nepagrįstai suteikta ieškovui teisė vykdyti statybos darbus valstybinės žemės sklypo dalyje, kuri nėra išnuomota ar kitaip suteikta naudotis ieškovei, o statytojo vykdomi statybos darbai ginčo žemės sklypo C ir B dalyse pažeidžia viešąjį interesą, nes statybos darbai vykdomi valstybinės žemės sklypo dalyje neturint valstybinės žemės patikėtinio - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimo. Nagrinėjamu atveju pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdžius privalomojo nurodymo vykdymą, būtų pažeistas proporcingumo principas, statybas vykdžiusio asmens interesai būtų nepagrįstai iškelti aukščiau už institucijos, vykdančios statybos valstybinę priežiūrą (Inspekcijos) ir institucijos, vykdančios valstybinės žemės tinkamą naudojimą (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos), interesus, nes būtų realizuojama neteisėta galimybė vykdyti statybos darbus valstybiniame žemės sklype neturint tam jokio teisėto pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas.
9. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės –teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė 2019 m. lapkričio 4 d. surašė privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PN-960, kuriame nurodė UAB ,,V24“ adresu Trinapolio g. 3, Vilniuje, žemės sklype Nr. 0101/0010:454 nevykdyti jokių statybos darbų žemės sklypo dalyje pridedamoje schemoje pažymėtoje indeksu C (taškai: 6,7,8,9,10,11,14,13,12,15,6) plotas 1667 kv. m ir sklypo dalyje pažymėtoje indeksu B (taškai: 2,3,4,5,6,15,12,2), plotas 3580 kv. m. Patikrinimo metu nustatyta, kad vykdomi statybos darbai žemės sklypo dalyse plane pažymėtoje indeksais C ir B, statomas požeminis parkingas, nors pagal valstybinės žemės sklypo naudojimosi tvarką ieškovei UAB ,,V24“ suteikta teisė valdyti ir naudoti žemės sklypo dalį, kuri plane pažymėta indeksu A (taškai: 1,2,12,13,14,11) (plotas 3723 kv. m). Ieškovė UAB ,,V24“, nesutikdama su šiuo privalomuoju nurodymu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl jo panaikinimo ir pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos sustabdyti privalomojo nurodymo galiojimą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-41196-996/2019 nusprendė tenkinti UAB ,,V24“ prašymą ir sustabdyti privalomojo nurodymo galiojimą iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje. Atsakovė pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodė, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones pirmosios instancijos teismas nenurodė aplinkybių, patvirtinančių ieškinio pagrįstumą. Apeliantė taip pat nesutinka su teismo nutartyje nurodytais motyvais, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdžius privalomojo nurodymo galiojimo egzistuoja būsimo teismo sprendimo neįvykdymo ar įvykdymo apsunkinimo grėsmė, nes aplinkybė, kad ieškovė turi kreditus ir įsipareigojusi klientams nepatvirtina fakto, kad nepritaikius laikinosios apsaugos priemonės, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
11. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga, leidžianti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014).
12. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
13. Nagrinėjamu atveju atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog egzistuoja abi nurodytos sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes, apeliantės teigimu, ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas ir neegzistuoja reali grėsmė neįvykdyti būsimo teismo sprendimo.
14. Remiantis Lietuvos apeliacinio teismo formuojama laikinųjų apsaugos priemonių instituto (CPK XI skyriaus penktasis skirsnis) normų taikymo bei aiškinimo praktika teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja ieškinio (pareiškimo, skundo) pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio (pareiškimo, skundo) faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Pagal prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio (pareiškimo, skundo) pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui (pareiškėjui) palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013). Taigi, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas atlieka preliminarų ieškinio (pareiškimo, skundo) reikalavimų ir pateiktų įrodymų vertinimą, bet nenagrinėja bylos iš esmės.
15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra akivaizdžių duomenų, kad ieškinys nėra net tikėtinai pagrįstas ir palankus ieškovei teismo sprendimas negalėtų būti priimtas, dėl ko būtų pagrindas atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovės teismui pateiktame ieškinyje nurodyti argumentai bei pateikti juos pagrindžiantys dokumentai, kurie, ieškovės manymu, patvirtina pareikšto reikalavimo pagrįstumą ir tik išnagrinėjus bylą iš esmės bus sprendžiama, ar yra pagrindas ieškinį tenkinti. Kita vertus, vien šios sąlygos nepakanka laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, kadangi turi būtų nustatytas ir grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimas.
16. Apeliantė nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 9 dalimi, kurioje nustatyta, kad jei buvo skundžiamas privalomojo nurodymo teisėtumas, privalomasis nurodymas gali būti perduotas vykdyti antstoliui tik po teismo sprendimo nepanaikinti privalomojo nurodymo įsiteisėjimo. Taigi, net ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, Inspekcija privalomojo nurodymo neturės teisinio pagrindo perduoti priverstinai vykdyti antstoliui. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, ir įvertinant nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, net ir taikant laikinąsias apsaugos priemones, būtų pasiekiamas vienodas rezultatas, taigi tokios laikinosios apsaugos priemonės taikymas yra akivaizdžiai perteklinis, neatitinkantis materialinės teisės normų nuostatų, nes net ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių byloje, būtų pasiekiamas vienodas rezultatas. Apeliacinis teismas su tokia apeliantės pozicija nesutinka.
17. Kaip teisingai nurodo ieškovė, nagrinėjamu atveju ieškiniu teismui nepritaikius aukščiau minėtų laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdžius Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos duoto privalomojo nurodymo galiojimo, esama situacija nebūtų tokia pati, kaip ir pritaikius laikinąsias apsaugos priemones. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pateikus privalomąjį nurodymą ieškovei, jis tapo galiojantis ir vykdytinas tą pačią dieną, t.y. ieškovė privalėjo vykdyti privalomąjį nurodymą: nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų, o faktas, kad ieškovė pateikė ieškinį teismui dėl privalomojo nurodymo panaikinimo, nedaro įtakos jo galiojimui.
18. Ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra grindžiamas ieškovei kilsiančia didele žala, kuri atsirastų jų nepritaikius. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina ieškovės teiginius apie turimus kreditus bei įsipareigojimus kredito davėjams bei klientams, taip pat ieškovės nurodytą aplinkybę, kad negalėdama patekti ir vykdyti rūsio patalpos, jai priklausančios nuosavybės teise, užbaigimo darbų, ji negalės užbaigti viso pastato statybos darbų pagal turimą statybos leidimą ir įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų kreditų davėjams ir klientams, dėl ko ieškovė galimai patirtų didžiulius nuostolius. Tačiau, kaip jau buvo minėta, privalomasis nurodymas buvo surašytas nustačius, kad ieškovė šiuo metu vykdo statybos darbus ginčijamose valstybinio žemės sklypo dalyse neturėdama teisėto pagrindo šias žemės sklypo dalis naudoti, todėl ieškovės vykdomi statybos darbai ginčo žemės sklypo dalyse galimai yra neteisėti ir pažeidžia viešąjį interesą. Statybos darbų nesustabdžius, dėl atliktų be teisinio pagrindo statybos darbų, jeigu ši aplinkybė nebūtų paneigta ir privalomasis nurodymas nebūtų panaikintas, didelių nuostolių galimai patirtų ne tik ieškovė, bet ir kiti asmenys, kurie nagrinėjamoje byloje nedalyvauja.
19. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, bei atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės realiai negali užtikrinti galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo vykdymo, todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones.
20. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, todėl yra pagrindas atsakovės atskirąjį skundą tenkinti, pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės UAB „A24“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 2 punktas, 328 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartį panaikinti ir ieškovės UAB „A24“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.