Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka susipažino su pareiškėjų S. T. ir S. G. pareiškimu dėl sutarties patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teisme 2016 m. gruodžio 1 d. gautas pareiškėjų S. T. ir S. G. pareiškimas dėl sutarties patvirtinimo, kuriuo pareiškėjai prašo patvirtinti sutartį dėl 2003 m. gruodžio 22 d. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir nepilnamečio vaiko išlaikymo pakeitimo.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas, taikos sutartis netvirtintina.

Pareiškėjai taikos sutartimi susitarė pakeisti 2003 m. gruodžio 22 d. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimą Nr. N-2-1582-04 dalyse dėl nepilnamečio sūnaus E. T. gyvenamosios vietos ir išlaikymo jam priteisimo.

Pažymėtina, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis).

CPK 279 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu įsiteisėjus sprendimui, nutarčiai ar nutarimui, kuriais iš atsakovo priteistos periodinės išmokos, iš esmės pasikeičia aplinkybės, turinčios įtakos išmokų dydžiui nustatyti ar jų trukmei, tai kiekviena šalis turi teisę, pareikšdama naują ieškinį, reikalauti pakeisti išmokų dydį bei terminus.

Teismo sprendimo dalis dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo res judicata galios neįgyja (CK 3.169 str. 3 d.) ir bet kuri iš šalių, pasikeitus aplinkybėms, gali kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.

Atsižvelgiant į tai, kad tiek sprendimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo, tiek dėl gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata galios, todėl siekiant pakeisti vaiko gyvenamąją vietą ir išlaikymo jam dydį taikomos CPK 279 straipsnio 5 dalyje nurodytos nuostatos dėl teisės pareikšti naują ieškinį (CPK 3 str. 6 d.).

Be kita ko pažymėtina, kad klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į jo norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į tai, kad ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių pasaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios normos aiškinimo ir taikymo klausimais, nurodė, kad, keliant reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų pakeitimo, antrasis iš tėvų turi įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003; 2005 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005 ir kt.). Atkreiptinas dėmesys, kad bylą nagrinėjant supaprastinto proceso tvarka nėra galimybės išsiaiškinti naujos vaiko gyvenamosios vietos aplinkos bei sąlygų atitikties vaiko interesams, taip pat išklausyti nepilnamečio vaiko nuomonės.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taikos sutartis sudaryta tarp pareiškėjų netvirtintina.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Netvirtinti pareiškėjų S. T. ir S. G. pateiktos taikos sutarties.

Nutartis neskundžiama.