- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-27
- Bylos Nr.
- e2-1904-436/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00549-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Rudzinskas
- Ieškovas
- Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Arvi cukrus“
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas, rašytinio proceso tvarka spręsdamas ieškovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ieškinio atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Arvi cukrus“ dėl skolos priteisimo priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos pateikė teismui ieškinį, kuriame prašo priteisti iš atsakovės UAB „Arvi cukrus“ 1 154 697,71 Eur susidariusią skolą dėl laiku nesumokėto laikino cukraus pramonės restruktūrizavimo mokesčio, 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punktu ir 15.1 papunkčiu, nuo 2015 m. lapkričio 30 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.
Ieškinį priimti atsisakytina, kaip neteismingą tam teismui (CPK 137str. 2 d. 2 p.).
Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normos numato taisyklių sistemą, pagal kurią nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. Kiekvienu atveju teismas ex officio privalo patikrinti, ar jis yra kompetentingas nagrinėti šį ieškinį, t. y. teismas turi nustatyti, ar įstatymai ir kiti teisės aktai suteikia teismui teisę nagrinėti tam tikros kategorijos bylą, ar ji priskirtina ir teisminga konkrečiam teismui. CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui.
Kaip matyti iš Nacionalinės mokėjimo agentūros nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 3D-17, Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra) yra įstaiga prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, įgyvendinanti valstybės politiką žemės ūkio ministrui pavestose valdymo srityse, administruojanti valstybės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai ir Europos Sąjungos (toliau – ES) paramos žemės ūkiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei lėšas bei atliekanti jų mokėjimo ir kontrolės funkcijas. Agentūra yra biudžetinė įstaiga, finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. (Nuostatų 1 p.). Agentūros veiklos tikslas – pagal kompetenciją Lietuvos Respublikos įstatymų, Europos Sąjungos teisės aktų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendinti Lietuvos žemės ūkio, kaimo plėtros ir žuvininkystės politikos priemones (Nuostatų 7 p.). Aptariamuosiuose nuostatuose numatyta, jog vykdydama jai pavestus uždavinius, Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos dalyvauja administruojant Lietuvos cukraus sektoriaus restruktūrizavimo programą (Nuostatų 8.9 p.). Taigi, minėtos nuostatos patvirtina, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos yra viešojo administravimo subjektas (ABTĮ 2 straipsnio 4 dalis), kuri vykdydama teisės aktais jai pavestas funkcijas ir naudodamasi šioms funkcijoms įgyvendinti priskirtomis teisėmis, veikia viešojo administravimo srityje (ABTĮ 2 straipsnio 1 dalis), todėl tarp Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ir subjekto, dalyvaujančio Lietuvos cukraus sektoriaus restruktūrizavimo programoje, susiklosto valdžios ir pavaldumo, bet nelygiateisiai santykiai.
Ieškovė ieškinį grindžia argumentais, jog 2006 m. vasario 20 d. Europos Tarybos reglamento (EB) Nr. 320/2006, nustatančio laikiną Bendrijos cukraus pramonės restruktūrizavimo schemą ir iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo (toliau - Reglamentas), 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laikiną cukraus restruktūrizavimo mokestį (toliau - Mokestis) kiekvienais prekybos metais už cukraus gamybos kvotos toną moka tos įmonės, kurioms yra skirta kvota. Šio Reglamento 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad 2008–2009 prekybos metais laikinas restruktūrizavimo mokestis cukrui yra 113,3 Eur už kvotos toną. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2008 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 3D-257 „Dėl 2008-2009 prekybos metų baltojo cukraus kvotos paskirstymo“ (su pakeitimais padarytais 2008 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 3D-362) 2008–2009 prekybos metams atsakovei UAB „Arvi cukrus“ buvo paskirta 26 043 t baltojo cukraus gamybos kvota. Vadovaujantis minėtomis Reglamento nuostatomis, Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos paskaičiavo, kad UAB „Arvi cukrus“ už 2008-2009 prekybos metus turėjo sumokėti 2 950 671,9 Eur mokesčio sumą. Atsakovė dalį sumos yra sumokėjusi, kitą 1 154 697,71 Eur skolos dalį dėl nesumokėto laikino cukraus pramonės restruktūrizavimo mokesčio agentūra siekia teisminiu keliu išieškoti iš skolininko. Tai reiškia, kad tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai dėl laikino cukraus pramonės restruktūrizavimo mokesčio sumokėjimo tvarkos ir pagrindų yra reguliuojami specialių teisės aktų – 2006 m. vasario 20 d. Europos Tarybos reglamento (EB) Nr. 320/2006 ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2008 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 3D-257 „Dėl 2008-2009 prekybos metų baltojo cukraus kvotos paskirstymo“ (su pakeitimais padarytais 2008 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 3D-362).
Teismo vertinimu, ieškinio reikalavimas – priteisti iš atsakovės UAB „Arvi cukrus“ 1 154 697,71 Eur susidariusią skolą dėl laiku nesumokėto laikino cukraus pramonės restruktūrizavimo mokesčio, 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punktu ir 15.1 papunkčiu, nuo 2015 m. lapkričio 30 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos, yra ginčas dėl teisės viešojo administravimo srityje (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis) ir pagal įstatymuose įtvirtintas ginčų rūšinio teismingumo taisykles nagrinėtinas administraciniame teisme (ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Tokią praktiką yra suformavusi ir Specialioji teisėjų kolegija, kuri nurodė, kad ginčai, susiję su išmokomis iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, tiek dėl tokių išmokų išmokėjimo, tiek ir dėl išmokų grąžinimo remiantis Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137, yra nagrinėtini administraciniame teisme (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartis, priimta byloje Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos v. Z.S., bylos Nr. A(858)-824/2010; Specialiosios teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 11 d. nutartis byloje Nr. T-36-2010).
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgus į tai, jog tarp šalių kilęs ginčas yra teismingas administraciniam teismui (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis), ieškovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ieškinys atsakovei UAB „Arvi cukrus“ dėl skolos priteisimo atsisakytinas priimti ir grąžinamas jį pateikusiam asmeniui (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Ieškovei išaiškintina, kad tokį ieškinį ji turi teisę pareikšti Kauno apygardos administraciniame teisme (CPK 26 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 137 straipsniu, 290-291 straipsniais, teismas
nutaria:
ieškovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovei UAB „Arvi cukrus“ dėl skolos priteisimo atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Nutarties kopiją kartu su ieškiniu ir jo priedais elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti ieškovui.
Ši nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.