Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-06-29 · Civilinė byla Nr. 2A-1852/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-29
Bylos Nr.
2A-1852/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Kazys Kailiūnas, Marytė Mitkuvienė, Vytas Milius
Ieškovas
viešosios įstaigos Nacionalinio kraujo centro
Atsakovas
viešajai įstaigai Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Kraujo donorystės centras“
Kategorijos
  • 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1852/2012Procesinio sprendimo kategorijos 45.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 29 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Marytės Mitkuvienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo viešosios įstaigos Nacionalinio kraujo centro apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3668-798/2012 pagal ieškovo viešosios įstaigos Nacionalinio kraujo centro ieškinį atsakovui viešajai įstaigai Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei dėl atsakovo vykdyto kraujo komponentų viešojo pirkimo neskelbiamų derybų būdu neteisėtumo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Kraujo donorystės centras“, išvadą duodanti institucija Viešųjų pirkimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas VšĮ Nacionalinis kraujo centras kreipėsi į teismą su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu atsakovui VšĮ Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei, prašydamas pripažinti, kad atsakovas neteisėtai vykdė kraujo komponentų viešąjį pirkimą neskelbiamų derybų būdu, panaikinti atsakovo neteisėtai vykdyto kraujo komponentų viešojo pirkimo neskelbiamų derybų būdu metu priimtus sprendimus kaip prieštaraujančius imperatyvioms VPĮ normoms, įpareigoti atsakovą iš naujo vykdyti kraujo komponentų viešąjį pirkimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė 2012 m. sausio 16 d. Viešųjų pirkimų tarnybos informacinėje sistemoje paskelbė apie pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą su trečiuoju asmeniu UAB „Kraujo donorystės centras“ neskelbiamų derybų būdu vykdytame viešajame kraujo komponentų pirkime. Sutarties vertė – 1 479 000 Lt. Pirkimas vykdytas neskelbiamų derybų būdu, dalyvaujant tik vienam tiekėjui, vadovaujantis mažiausios kainos kriterijumi. VPĮ 56 str. nustatytas baigtinis sąlygų, kurioms esant viešasis pirkimas gali būti vykdomas neskelbiamų derybų būdu, sąrašas. Viešasis pirkimas šiuo būdu gali būti vykdomas tik išimtiniais atvejais, kai nėra jokios kitos alternatyvos, t.y. neįmanoma atlikti viešojo pirkimo kitais VPĮ nustatytais būdais. Perkančioji organizacija nurodė dvi priežastis: dėl techninių priežasčių prekes tiekti gali tik konkretus tiekėjas bei dėl ypatingos skubos, susidariusios dėl įvykių, kurių perkančioji organizacija negalėjo numatyti. Nurodė, jog nesuprantama kokio pobūdžio techninės priežastys galėjo neišvengiamai lemti būtinybę sudaryti kraujo komponentų pirkimo-pardavimo sutartį tik su vienu konkrečiu tiekėju – trečiuoju asmeniu UAB „Kraujo donorystės centras“. Lietuvos rinkoje kraujo komponentus tiekia trys kraujo donorystės įstaigos – VšĮ Vilniaus universiteto „Santariškių klinikos“, VšĮ Nacionalinis kraujo centras ir UAB „Kraujo donorystės centras“. Perkančioji organizacija, pakviesdama neskelbiamose derybose dalyvauti tik vieną tiekėją (trečiąjį asmenį), suvaržė kitų potencialių tiekėjų teisę pateikti pasiūlymus ir dalyvauti pirkime bei varžytis dėl kraujo komponentų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo su perkančiąja organizacija. Nurodė, kad atsakovas nepagrįstai vadovavosi VPĮ 56 str. 1 d. 3 p., todėl neteisėtai vykdė ginčo pirkimą neskelbiamų derybų būdu, nes objektyviai nėra jokių techninių priežasčių, dėl kurių kraujo komponentus atsakovui galėtų tiekti tik vienas konkretus tiekėjas. Perkančiosios organizacijos su trečiuoju asmeniu UAB „Kraujo donorystės centras“ 2011 m. gruodžio 28 d. sudarytoje kraujo komponentų pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytas eritrocitų be leukocitų – trombocitų sluoksnio pridėtiniame tirpale kiekis (5100 vnt.) yra per didelis, kad perkančioji organizacija jų pritrūktų, susidarius ekstremaliai situacijai (nenumatytam įvykiui) ir būtų priversta pirkti ypatingos skubos tvarka. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad iki 2012 m. sausio 31 d. būtų paskelbęs atvirąjį konkursą kraujo ir jo komponentų įsigijimui. Nurodė, kad atsakovo su ieškovu sudarytoje 2011 m. kovo 10 d. kraujo ir jo komponentų pirkimo-pardavimo sutartyje buvo nustatytas perkamų eritrocitų be leukocitų – trombocitų sluoksnio pridėtiniame tirpale kiekis – 2900 vnt., tačiau jau 2011 m. lapkričio 30 d. ieškovas buvo išdavęs eritrocitų be leukocitų – trombocitų sluoksnio pridėtiniame tirpale 3091 vnt., t.y. ieškovas savo vienų metų tiekimo įsipareigojimus įvykdė per aštuonis mėnesius. Tai, kad atsakovui nebuvo ir iki šiol nėra svarbus kraujo komponentų pristatymo laikas įrodo ne tik tai, kad visuose ieškovui pateiktuose važtaraščiuose (reikalavimuose) nebuvo užfiksuota, jog užsakymas yra „skubus“, bet ir tai, kad 2011 m. gruodžio 28 d. sutartyje su trečiuoju asmeniu nėra nustatyto konkretaus kraujo komponentų pristatymo laiko nuo jo užsakymo. Manytina, kad atsakovas, nesant ypatingos skubos sąlygų, nepagrįstai vadovavosi VPĮ 56 str. 1 d. 4 p., todėl neteisėtai vykdė ginčo pirkimą neskelbiamų derybų būdu. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju buvo sudarytos prielaidos perkančiajai organizacijai kraujo komponentus įsigyti galbūt brangiau, nei tai būtų padaryta, jei perkančioji organizacija būtų derėjusis su keliais tiekėjais. Iš trečiojo asmens perkamų eritrocitų be leukocitų – trombocitų sluoksnio pridėtiniame tirpale vieno vieneto kaina yra 290 Lt, kai iš ieškovo 2011 m. pirktų eritrocitų be leukocitų – trombocitų sluoksnio pridėtiniame tirpale vieno vieneto kaina buvo 247 Lt. Tokiu būdu atsakovas šiuo metu iš trečiojo asmens perka tuos pačius kraujo komponentus net 43 Lt už vieną brangiau. Tai patvirtina, kad atsakovas neracionaliai naudoja lėšas. Nurodė, kad viešojo pirkimo procedūrų pažeidimai paprastai pažeidžia ne tik privačius, bet ir viešuosius interesus. Nustačius perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, jau sudaryta viešojo pirkimo sutartis turėtų būti pripažinta niekine (CK 1.80 str.).

Atsiliepimas

Atsakovas VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė pateikė atsiliepimą, prašydamas atmesti ieškinį kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad dėl VšĮ Nacionalinio kraujo centro kaltės nutraukus 2011 m. kovo 10 d. kraujo ir jo komponentų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 8-44-P36/11 tapo aktualu kuo skubiau įsigyti ligoninės veikloje būtinų kraujo komponentų. Įvertinus, kad ieškovas iš esmės netinkamai vykdė sutartį, buvo nuspręsta pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu, į derybas pakviečiant vienintelį tiekėją UAB „Kraujo donorystės centras“. Toks pirkimo būdas pasirinktas, vadovaujantis dviem pagrindais, t.y. VPĮ 56 str. 1 d. 3 p., kai dėl techninių ar meninių priežasčių arba dėl priežasčių, susijusių su išimtinių teisių apsauga, prekes patiekti, paslaugas pateikti ar darbus atlikti gali tik konkretus tiekėjas bei VPĮ 56 str. 1 d. 4 p., jeigu neišvengiamai būtina pirkimą atlikti ypač skubiai dėl įvykio, kurio perkančioji organizacija negalėjo numatyti, kai tokio pirkimo neįmanoma atlikti atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais VPĮ nustatytais terminais. Nurodė, kad trečiojo asmens UAB „Kraujo donorystės centras“ pasiūlymas atitiko pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, todėl 2011 m. gruodžio 28 d. buvo sudaryta pirkimo sutartis. Visos viešojo pirkimo procedūros buvo atliktos teisėtai, nepažeidžiant VPĮ nuostatų ir laikantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Nurodė, kad kraują bei jo komponentus tiekti bei viešuosiuose pirkimuose dalyvauti gali tik kraujo centrai. Šiuo metu licencijas verstis kraujo donorystės veikla Lietuvoje turi du kraujo centrai – UAB „Kraujo donorystės centras“ ir VšĮ Nacionalinis kraujo centras. VšĮ Vilniaus universiteto „Santariškių klinikos“ taip pat turi kraujo centro licenciją, tačiau šiame kraujo centre nėra ruošiami eritrocitų be leukocitų-trombocitų sluoksnio pridėtiniame tirpale, todėl ši įstaiga viešuosiuose pirkimuose nedalyvauja. Nurodė, kad tarp atsakovo ir ieškovo 2011 m. kovo 10 d. buvo sudaryta kraujo ir jo komponentų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 8-44P36/11, tačiau ieškovas šią sutartį vykdė akivaizdžiai netinkamai, pastoviai pažeidinėdamas sutartį. 2011 m. liepos mėn. pristatė tik 41 proc. užsakyto kraujo ir jo komponentų kiekio, 2011 m. rugpjūčio mėn. – 23,41 proc., o 2011 m. rugsėjo mėn. – 51 proc. Dažnai susiklostydavo tokia situacija, kai užsakymai būdavo pateikiami telefonu, tačiau VšĮ Nacionalinis kraujo centras komponentų išvis nepristatydavo. Nuo 2011 m. rugsėjo mėn. atsakovas pradėjo fiksuoti visus pažeidimus, kadangi dėl ieškovo kaltės pasidarė nebeįmanoma vykdyti įprastinės sveikatos priežiūros veiklos. Tokiu būdu VšĮ Nacionalinis kraujo centras sistemingai pažeidinėjo vieną esminių pirkimo pardavimo sutarties sąlygų – kraujo komponentų pristatymo terminus bei kiekius. Šiuos duomenis patvirtina pridėti važtaraščiai. Atsižvelgdamas į šiuos pažeidimus, atsakovas buvo priverstas nutraukti sutartį. Atsakovas VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė privalėjo kuo skubiau ir greičiau išspręsti klausimą dėl kraujo ir jo komponentų tinkamo tiekimo ir dėl šios priežasties pasirinko viešuosius pirkimus vykdyti neskelbiamų derybų būdu. Nurodė, kad neskelbiamų derybų būdu buvo įsigytas toks kraujo ir jo komponentų kiekis, kurio pakaktų, kol bus suorganizuotas atviras viešojo pirkimo konkursas. Tarp atsakovo ir trečiojo asmens sudarytos pirkimo sutarties 4.1 p. nustatė, kad sutartis galioja iki prekių pirkimo 2012 m. atviro konkurso procedūrų pabaigos, t.y. pirkimo sutarties sudarymo su konkurso laimėtoju. Nesutiko su ieškovo argumentu, jog atsakovas iš trečiojo asmens perka tuos pačius komponentus brangiau. Visiškai neaišku, kokią kainą šiais metais būtų pasiūlęs pats ieškovas. Nėra jokio teisinio pagrindo lyginti prieš metus buvusias kraujo komponentų kainas ir tokiu būdu vadovautis prielaidomis. Nurodė, kad pripažinimas niekine sudarytos ir jau vykdomos viešojo pirkimo sutarties dėl kraujo komponentų pirkimo-pardavimo sukeltų sunkius padarinius. Nuolatinis, nepertraukiamas ir netrukdomas kraujo komponentų tiekimas yra būtina sąlyga, kad žmonėms būtų teikiama būtina pagalba.

Tretysis asmuo UAB „Kraujo donorystės centras“ pateikė atsiliepimą, prašydamas atmesti ieškinį kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011 m. gruodžio 20 d. gavo elektroninį laišką, kuriuo buvo informuoti, jog VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė vykdo kraujo komponentų pirkimą neskelbiamų derybų būdu. Pateikė pasiūlymą, kuris atitiko visus kvalifikacijos reikalavimus, pasiūlyta kaina nebuvo per didelė ir nepriimtina. UAB „Kraujo donorystės centras“ taip pat įsipareigojo paramos būdu (nemokamai) kiekvieną mėnesį, iki 2012 m. balandžio mėn. pabaigos, pateikti VšĮ Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei iki 100 vnt. kiekvienos rūšies autologinių donorų kraujo komponentų. Nurodė, kad viešųjų pirkimų procedūros buvo vykdomos vadovaujantis VPĮ 56 str. 1 d. 3 p. ir 4 p. Kraujo ir jo komponentų viešieji pirkimai galėjo būti vykdomi neskelbiamų derybų būdu dėl to, kad sveikatos priežiūros įstaigoje susidarė situacija, kai kraujas ir jo komponentai neteikiami laiku ir dėl to gali nukentėti niekuo dėti žmonės. Nurodė, kad į jų centrą dėl skubaus kraujo ir jo komponentų užsakymo dažnai kreipiasi sveikatos priežiūros įstaigos, kurios atsiduria sudėtingoje padėtyje dėl to, kad ieškovas VšĮ Nacionalinis kraujo centras nėra pajėgus vykdyti sudarytų viešojo pirkimo sutarčių. Nesutiko su ieškovo argumentu, jog nagrinėjamu atveju buvo sudarytos prielaidos perkančiajai organizacijai kraujo komponentus įsigyti brangiau nei tai būtų padaryta, jei perkančioji organizacija būtų derėjusis su keliais tiekėjais. Nesutiko su reikalavimu pripažinti niekine tarp šalių sudarytą sutartį. Pripažinimas niekine sudarytos bei tinkamai vykdomos viešojo pirkimo sutarties dėl kraujo komponentų pirkimo-pardavimo sukeltų sunkius padarinius, dėl kurių nukentėtų atsakovo pacientai.

Išvadą teikianti institucija Viešųjų pirkimų tarnyba pateikė išvadą, nurodydama, kad VPĮ 56 str. nurodytos išimtinės ir imperatyvios sąlygos, kuomet prekės, paslaugos ar darbai gali būti perkami neskelbiamų derybų būdu. Pareigą pagrįsti savo sprendimą vykdyti konkursą dėl VPĮ 56 str. 1 d. 3 p. sąlygos tenka atsakovui, t.y. jis turi įrodyti, kad trečiasis asmuo yra vienintelis tiekėjas, galintis pateikti konkursu perkamus kraujo komponentus. Neskelbiamų derybų procedūra VPĮ 56 str. 1 d. 4 p. pagrindu gali būti vykdoma tik tada, kai įvykdomos trys komuliacinės (taikomos kartu) sąlygos: a) turi įvykti nenumatytas įvykis, b) turi susiklostyti ypatingos skubos aplinkybės, dėl kurių neįmanoma laikytis kitoms procedūroms nustatytų terminų, c) turi būti priežastinis ryšys tarp nenumatyto įvykio ir dėl to atsiradusios ypatingos skubos. Nurodė, kad nei ieškovo daryti pažeidimai, nei atsakovo sprendimas nutraukti sutartį su ieškovu per se nelaikytini nenumatytais įvykiais, juolab sukeliančiais ypatingą skubą, suteikiančiais teisę atsakovui pasinaudoti išimtiniu neskelbiamų derybų būdu, vadovaujantis VPĮ 56 str. 1 d. 4 p. Reikalavimas paskelbti apie viešąjį pirkimą nėra absoliutus. Pareigą pagrįsti savo sprendimą vykdyti konkursą neskelbiamų derybų būdu tenka atsakovui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 26 d. sprendimu ieškovo VšĮ Nacionalinio kraujo centro ieškinį atsakovui VšĮ Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei dėl atsakovo vykdyto kraujo komponentų viešojo pirkimo neskelbiamų derybų būdu neteisėtumo atmetė.

Nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos kraujo donorystės įstatymą ir 2005 m. vasario 7 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-88 patvirtintą Lietuvos medicinos normą MN 13:2001 „Kraujo donorystės įstaigos“ kraują bei jo komponentus tiekti bei viešuosiuose pirkimuose dalyvauti gali tik kraujo centrai, nes ligoninių kraujo bankai gali tiekti kraują ir jo komponentus tik tai ligoninei, kurioje yra įsteigti. Ieškovo teigimu, Lietuvos rinkoje kraujo komponentus tiekia trys kraujo donorystės įstaigos – VšĮ Vilniaus universiteto „Santariškių klinikos“, UAB „Kraujo donorystės centras“ ir VšĮ Nacionalinis kraujo centras. Teismas, atsakydamas į šį ieškovo teiginį, pažymėjo, kad VšĮ Vilniaus universiteto „Santariškių klinikos“ turi kraujo centro licenciją, tačiau šioje įstaigoje nėra ruošiami eritrocitai be leukocitų-trombocitų sluoksnio pridėtiniame tirpale, ką patvirtina byloje esanti 2010 m. gruodžio 29 d. pasiūlymo dėl kraujo ir jo komponentų techninė specifikacija, iš kurios matyti, jog eritrocitai be leukocitų-trombocitų sluoksnio pridėtiniame tirpale nesiūlomi. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad kraujo ir jo komponentų pirkime galėjo dalyvauti du kraujo centrai – ieškovas VšĮ Nacionalinis kraujo centras bei konkursą laimėjęs tretysis asmuo UAB „Kraujo donorystės centras“.

Nustatė, kad 2011 m. kovo 10 d. tarp ieškovo VšĮ Nacionalinio kraujo centro ir atsakovo VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (buvusi VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė) buvo sudaryta kraujo ir jo komponentų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 8-44-P36/11. Sutartis buvo nutraukta dėl netinkamo jos vykdymo. Byloje esantys važtaraščiai (reikalavimai) patvirtino, kad ieškovas pristatydavo tik dalį atsakovo užsakytų kraujo komponentų, kurių tiekimas privalo būti savalaikis ir nepertraukiamas. Atsižvelgdamas į tai, kad su ieškovu sutartis buvo nutraukta dėl pastarojo kaltės, VšĮ Vilniaus universiteto „Santariškių klinikos“ atsakovui reikalingų kraujo komponentų netiekia, o kraujo komponentų gamyba ir tiekimas gydymo įstaigoms yra licencijuojama veikla, teismas darė išvadą, jog alternatyvus tiekėjas Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo UAB „Kraujo donorystės centras“, kuris ir buvo pakviestas dalyvauti viešajame pirkime neskelbiamų derybų būdu. Taigi atsakovo įstaigoje susidarius tokiai situacijai, kad kraujas ir jo komponentai, kurių savalaikis ir skubus tiekimas svarbus tiek pačios ligoninės normaliai veiklai, tiek ir pacientų gyvybei bei sveikatai, nebuvo tiekiami laiku, dėl ko reikėjo nutraukti su ieškovu sudarytą pirkimo sutartį, t.y. susiklostė nuo perkančiosios organizacijos nepriklausančios aplinkybės, teismas sprendė, jog atsakovas, paskelbdamas viešąjį pirkimą neskelbiamų derybų būdų, nepažeidė VPĮ nuostatų. Pažymėjo, kad kiekvieną kartą vertinant perkančiosios organizacijos veiksmų ir sprendimų teisėtumą, reikia atsižvelgti ir į tai, kokių padarinių šie sprendimai sukelia. Šiuo atveju, teismo nuomone, atsakovo veiksmai ir sprendimai dėl viešųjų pirkimų neskelbiamų derybų būdu lėmė viešojo intereso užtikrinimą.

Vertino kaip nepagrįstą ieškovo argumentą, jog atsakovas neracionaliai naudoja lėšas, nes buvo sudarytos prielaidos perkančiajai organizacijai kraujo komponentus įsigyti brangiau, nei tai būtų padaryta, jei perkančioji organizacija būtų derėjusis su keliais tiekėjais. Ieškovo teigimu, iš trečiojo asmens perkamų eritrocitų be leukocitų-trombocitų sluoksnio pridėtiniame tirpale vieno vieneto kaina yra 290 Lt, kai iš ieškovo pirktų eritrocitų be leukocitų-trombocitų sluoksnio pridėtiniame tirpale vieno vieneto kaina buvo 247 Lt. Visų pirma, teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovas viešuosiuose pirkimuose nedalyvavo, todėl neaišku kokią kainą būtų siūlęs. Be to, teismo nuomone, vien racionalus lėšų panaudojimo tikslas šiuo atveju negali būti suabsoliutinamas, ypač atsižvelgiant į tai, kad pirkimo-pardavimo sutartis su ieškovu buvo nutraukta dėl netinkamo sutarties vykdymo, o kraujo ir jo komponentų savalaikis tiekimas yra svarbus viešojo intereso užtikrinimui. Pripažino, jog dėl šios priežasties vertinti vien ekonominį kriterijų nėra galimybės. Be to, pastebėjo, kad dalį paslaugų ir prekių atsakovas iš UAB „Kraujo donorystės centras“ gauna nemokamai, t.y. tretysis asmuo kiekvieną mėnesį tiekią iki 100 vnt. kiekvienos rūšies autologinių donorų kraujo komponentų.

Šalies argumentai

Ieškovo teigimu, atsakovas apie neva užfiksuotą sutarties nesilaikymo faktą ir sutarties nutraukimą bei pačią sutartį nutraukė tuomet, kai ieškovas jau buvo įvykdęs visus savo įsipareigojimus, t.y. sutartyje buvo nustatytas perkamų eritrocitų be leukocitų-trombocitų sluoksnio pridėtiniame tirpale kiekis – 2900 vnt., tuo tarpu ieškovas jau 2011 m. lapkričio 30 d. buvo išdavęs 3091 vnt. Teismas, atsakydamas į šį ieškovo teiginį, konstatavo, kad iš byloje esančios 2011 m. kovo 10 d. sutarties, sudarytos tarp ieškovo VšĮ Nacionalinio kraujo centro ir atsakovo VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės, matyti, kad, priešingai nei nurodo ieškovas, šalys nebuvo sutarusios dėl tikslaus perkamo kraujo komponentų kiekio. Nustatė, kad Sutarties 1 priede buvo nustatytas tik preliminarus kraujo ir jo komponentų kiekis (2900 vnt.), tačiau pačios sutarties 10 p. nustatė, kad pirkėjas turi teisę pirkti mažesnius arba didesnius prekės kiekius, nei nurodyta sutarties 1 priede. Atkreipė dėmesį, jog minėtos sutarties 20 p. nurodyta, kad sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja iki prekės pirkimo 2011 m. atviro konkurso būdu procedūros pabaigos. Atsižvelgiant į tai, teismas ieškovo teiginius, jog jis įvykdė sutartį, vertino kaip visiškai nepagrįstus.

Nenustačius VPĮ nuostatų pažeidimo dėl viešojo konkurso neskelbiamų derybų būdu, teismas vertino, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo prašymo pripažinti atsakovo VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės ir trečiojo asmens UAB „Kraujo donorystės centras“ sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties niekine CK 1.80 str. prasme. Juo labiau, kad pripažinimas niekine sudarytos ir vykdomos sutarties dėl kraujo komponentų pirkimo-pardavimo sukeltų sunkius padarinius, nes pripažįstant vieno asmens, šiuo atveju ieškovo VšĮ Nacionalinio kraujo centro interesus, būtų paneigti kito (kitų) asmens (asmenų) interesai ir pažeistas viešasis interesas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovas VšĮ Nacionalinis kraujo centras pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimo. Apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas bei bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinį skundą grindžia argumentais nurodytais ieškinyje ir papildomai nurodant šiuos argumentus:

1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovas pagrįstai vadovavosi VPĮ 56 str. 1 d. 3 p. , todėl teisėtai vykdė ginčo pirkimą neskelbiamų derybų būdu. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė VPĮ 56 str. 1 d. 3 p. nuostatas, nes objektyviai nėra jokių techninių priežasčių, dėl kurių kraujo komponentus atsakovui galėtų tiekti tik vienas konkretus tiekėjas, t. y. trečiasis asmuo, nes visos kraujo donorystės įstaigos gamina vienodai standartizuotus kraujo komponentus. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai konstatavo, kad atsakovo vykdytas ginčo viešasis pirkimas teisėtai buvo vykdomas neskelbiamų derybų būdu, pagrįstai taikant VPĮ 56 str. nuostatas, o tuo pačiu nepažeidžiant tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų bei imperatyviųjų nuostatų.

Žemesnės instancijos teismas

2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu netinkamai aiškino ir taikė VPĮ 56 str. 1 d. 4 p., konstatuodamas, kad atsakovas, esant ypatingos skubos sąlygoms, vykdydamas ginčo pirkimą, pagrįstai vadovavosi VPĮ 56 str. 1 d. 4 p., todėl teisėtai vykdė ginčo pirkimą neskelbiamų derybų būdu. Bylos medžiaga (t. y. teismas neatsižvelgė į aplinkybes, kad perkančiosios organizacijos su trečiuoju asmeniu UAB „Kraujo donorystės centras“ 2011 m. gruodžio 28 d. sudarytoje kraujo komponentų pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytas eritrocitų be leukocitų – trombocitų sluoksnio pridėtiniame tirpale kiekis (5100 vnt.) yra per didelis, kad perkančioji organizacija jų pritrūktų, susidarius ekstremaliai situacijai (nenumatytam įvykiui) ir būtų priversta pirkti ypatingos skubos tvarka; atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad iki 2012 m. sausio 31 d. būtų paskelbęs atvirąjį konkursą kraujo ir jo komponentų įsigijimui; atsakovui nebuvo ir iki šiol nėra svarbus kraujo komponentų pristatymo laikas, ką įrodo ne tik tai, kad visuose ieškovui pateiktuose važtaraščiuose (reikalavimuose) nebuvo užfiksuota, jog užsakymas yra „skubus“, bet ir tai, kad 2011 m. gruodžio 28 d. sutartyje su trečiuoju asmeniu nėra nustatyto konkretaus kraujo komponentų pristatymo laiko nuo jo užsakymo; atsakovas siekė sutarties nutraukimo ir sąmoningai fiksavo sutarties pažeidimus, kurių nebuvo, nes trečiajam asmeniui pradėjus nuomotis patalpas pas atsakovą jis siekė sudaryti sutartį būtent su trečiuoju asmeniu) bei VPT išvada patvirtina, kad jokios objektyvios aplinkybės nelėmė ypatingos skubos, dėl kurios būtų buvę neįmanoma ginčo konkursą vykdyti kitais būdais.

3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatuodamas, kad ginčijamo viešojo konkurso neskelbiamų derybų būdu rezultate sudaryta viešojo pirkimo sutartis yra nenuostolinga atsakovui, nes trečiasis asmuo įsipareigojo paramos būdu iki 2012 m. balandžio mėnesio tiekti atsakovui iki 100 vnt. kiekvienos rūšies autologinių donorų kraujo komponentų, rėmėsi tik atsakovo ir trečiojo asmens teiginiais, tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad trečiasis asmuo faktiškai šią pareigą vykdo. Apelianto žiniomis, Lietuvos gydymo įstaigose autologiniai donorų kraujo komponentai arba išvis nenaudojami, arba naudojami itin retai, todėl abejotina, ar tokia viešojo pirkimo sutarties nuostata realiai sukuria atsakovui kokią nors pridėtinę naudą.

4. Apelianto manymu, ginčo viešasis pirkimas buvo neteisėtai vykdytas neskelbiamų derybų būdu, taip pažeidžiant imperatyvias VPĮ normas bei viešųjų pirkimų principus, tai tokio neteisėto viešojo pirkimo pagrindu sudaryta viešojo pirkimo sutartis taip pat yra neteisėta (niekinė), nes prieštarauja imperatyvioms VPĮ nuostatoms bei viešųjų pirkimų principams, todėl yra negaliojanti.

5. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė CPK 185 str. 1 d. įtvirtintą taisyklę, kad išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nes teismas rėmėsi tik atsakovo teiginiais ir visiškai nevertino ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų, iš kurių visumos matyti, kad ieškinys yra pagrįstas. Konkrečiai teismas nesivadovavo VPT išvada bei nenurodė, dėl kokių priežasčių nesiremia šiuo įrodymu.

Atsiliepimas

Atsakovas VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą. Atsiliepimu prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime atsakovas iš esmės pakartoja skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismo nurodytus argumentus. Papildomai nurodo šiuos motyvus:

1. Atsakovas pirkimo būdą pasirinko vadovaudamasi dviem pagrindais, t. y. VPĮ 56 str. 1 d. 3 p. ir 4 p., kas reiškia, kad abu įstatyme numatyti pagrindai buvo naudojami kartu. Techninės priežastys susiaurino pirkimuose galinčių dalyvauti subjektų ratą iki dviejų, iš kurių vienas, t. y. ieškovas, buvo nepajėgus tinkamai, laiku ir kokybiškai tiekti kraujo komponentus ir dėl jo kaltės susidarė situacija, kai kraujo komponentų reikėjo įsigyti ypač skubiai. VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje kraujo ir jo komponentų poreikis yra didelis ir dar auga, o tai paneigia apelianto argumentus, kad jis atsakovui yra pateikęs per didelį kraujo ir jo komponentų kiekį, kad perkančioji organizacija pritrūktų ir būtų priversta pirkti ypatingos skubos tvarka, kad atsakovui nėra svarbus kraujo ir jo komponentų pristatymo laikas ar kad sąmoningai buvo siekiama nutraukti sutartį su ieškovu. Pažymėtina, kad naujas konkursas nėra organizuojamas būtent dėl tos priežasties, kad vyksta bylinėjimasis teisme ir nėra aiški bylos baigtis.

2. VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė kiekvieną mėnesį naudoja autologinių donorų kraujo komponentus ir tai patvirtinančių įrodymų pirmosios instancijos teismui neteikė tik dėl to, kad ieškovas šios aplinkybės neginčijo. Prie atsiliepimo į apeliacinį skundą yra pridedami VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės komisijos ir įstaigos vadovo patvirtinti aktai, iš kurių matyti, koks kraujo komponentų kiekis buvo gautas iš UAB „Kraujo donorystės centras“ paramos būdu. Pažymėtina, kad šiuo metu yra gauta paramos už 21 305,72 Lt.

3. Ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principai lemia, kad sutarties, sudarytos tarp atsakovo ir trečiojo asmens, pripažinimas niekine šiuo konkrečiu atveju lemtų neapibrėžtumo situaciją, kuri nenaudinga visoms šalims ir kurios metu kiltų žala viešajam interesui.

4. Pirmosios instancijos teismas atliko įrodymų vertinimą pagal savo įsitikinimą, nepažeisdamas įrodymų pakankamumo, sąsajumu ir leistinumo taisyklių, ir šio įvertinimo pagrindu teisingai išsprendė šalių ginčą. CPK 185 str. 2 d. yra nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis. VPT nėra institucija, kuriai įstatymas suteikia teisę aiškinti konkrečias VPĮ nuostatas, o šios institucijos nuomonė konkrečioje byloje savo esme teismui neturi privalomosios galios, todėl apelianto teiginiai, jog buvo pažeistas įrodymų vertinimo principas, nes pirmosios instancijos teismas nesirėmė VPT išvada, yra atmestini. Be to, ši išvada buvo teismo įvertinta kitų įrodymu kontekste.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo UAB „Kraujo donorystės centras“ pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą. Atsiliepimu prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis asmuo atsiliepime iš esmės pakartoja argumentus, nurodytus jo atsiliepime į ieškinį, skundžiamame sprendime ir atsakovo atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymo 56 str. 1 d. 3 ir 4 punktų (neskelbiamų derybų), kai dėl techninių ar meninių priežasčių arba dėl priežasčių, susijusių su išimtinių teisių apsauga, prekes patiekti, paslaugas pateikti ar darbus atlikti gali tik konkretus tiekėjas ir jeigu neišvengiamai būtina pirkimą atlikti ypač skubiai dėl įvykio, kurio perkančioji organizacija negalėjo numatyti, kai tokio pirkimo neįmanoma atlikti atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais šiame įstatyme nustatytais terminais, taikymo.

2011 m. gruodžio 12 d. VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė nutraukė 2011 m. kovo 10 d. Kraujo ir jo komponentų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 8-44-P36/11 su VšĮ Nacionalinio kraujo centru, todėl tapo aktualu kuo skubiau įsigyti ligoninės veikloje būtinų kraujo komponentų.

2011 m. gruodžio 19 d. VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinės ligoninės pirkimo komisija, įvertinusi aplinkybę, kad VšĮ Nacionalinis kraujo centras netinkamai vykdė kraujo komponentų pristatymo sutartį, nusprendė naują šių komponentų pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu, pakviečiant vienintelį tiekėją UAB ,,Kraujo donorystės centras“.

2011 m. gruodžio 20 d. UAB ,,Kraujo donorystės centras“ buvo informuotas, kad VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinės ligoninė vykdo kraujo komponentų (eritrocitų be leukocitų-trombocitų sluoksnio pridėtiniame tirpale (1V=250 ml±50 ml)) pirkimą neskelbiamų derybų būdu. Trečiajam asmeniui buvo išsiųstos derybų sąlygos ir jis pakviestas pateikti pasiūlymą.

2011 m. gruodžio 21 d. UAB ,,Kraujo donorystės centras“ pateikė atitinkamą pasiūlymą dėl kraujo komponentų.

2011 m. gruodžio 27 d. įvyko derybos tarp VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės ir UAB ,,Kraujo donorystės centras“. Šių derybų metu pateiktas galutinis pasiūlymas, pagal kurį kraujo komponentų (eritrocitų be leukocitų – trombocitų sluoksnio pridėtiniame tirpale (1V=250 ml±50 ml)) vieneto fiksuotas įkainis 290 Lt; preliminarus kiekis 5100 vnt.; preliminaraus kiekio kaina 1 479 000 Lt. Taip pat tiekėjas UAB ,,Kraujo donorystės centras“ įsipareigojo paramos būdu (nemokamai) kiekvieną mėnesį, iki 2012 m. balandžio mėn. pabaigos, pateikti VšĮ Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei iki 100 vnt. kiekvienos rūšies autologinių donorų kraujo komponentų (eritrocitų masės ir šviežiai šaldytos plazmos).

2011 m. gruodžio 28 d. tarp viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės ir UAB ,,Kraujo donorystės centras“ buvo sudaryta pirkimo sutartis Nr. P155/11.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl viešųjų pirkimų principų aiškinimo ir taikymo nuosekliai pažymima, kad perkančioji organizacija privalo užtikrinti, jog atliekant viešojo pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją bus laikomasi lygiateisiškumo, dalyvių ir jų pasiūlymų nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Griežtas šių principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti viešųjų pirkimų tikslai ir bus išvengta galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų kiekvieno pirkimo procedūroje. Viešųjų pirkimų principų laikymasis ir tinkamas VPĮ 3 straipsnio nuostatų taikymas nėra vien tik besąlyginė perkančiųjų organizacijų pareiga, bet ir viešųjų pirkimų tikslo pasiekimo garantas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-323/2009; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-506/2009).

Minėta, kad atsakovas VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinės ligoninė pasirinko neskelbiamų derybų pirkimo būdą.

Lietuvos Respublikos kraujo donorystės įstatymo 11 straipsnyje yra nustatyta, kad Kraujo donorystės įgyvendinimo subjektai yra kraujo donorystės įstaigos ir propaguojančios neatlygintiną donorystę sveikatos priežiūros įstaigos, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija bei donorų asociacijos.

2005 m. vasario 7 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-88 buvo patvirtinta naujos redakcijos Lietuvos medicinos norma MN 13:2001 ,,Kraujo donorystės įstaigos“. Ši medicinos norma reglamentuoja kraujo donorystės įstaigų veiklą ir yra privaloma visoms kraujo donorystės įstaigoms bei institucijoms, kontroliuojančioms jų veiklą.

Viešame internetiniame Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos puslapyje yra skelbiamos visų įstaigų asmens sveikatos priežiūros licencijų sąrašas.

Iš paskelbtos informacijos akivaizdu, kad šiuo metu licencijas verstis kraujo donorystės veikla Lietuvoje turi du kraujo centrai – UAB ,,Kraujo donorystės centras“ ir VšĮ Nacionalinis kraujo centras. VšĮ Vilniaus universiteto ,,Santariškių klinikos“ taip pat turi kraujo centro licenciją, tačiau šiame kraujo centre nėra ruošiami eritrocitai be leukocitų – trombocitų sluoksnio pridėtiniame tirpale, todėl ši įstaiga tokio tipo viešuosiuose pirkimuose nedalyvauja. Tai patvirtina VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos 2010-12-29 pasiūlymas Nr. SR-4571 dėl kraujo ir kraujo komponentų, iš kurio matyti, kad eritrocitai bei leukocitų-trombocitų sluoksnio pridėtiniame tirpale nesiūlomi.

2011 m. kovo 10 d. tarp atsakovo VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės ir ieškovo VšĮ Nacionalinio kraujo centro buvo sudaryta Kraujo ir jo komponentų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 8-44-P36/11 (b. l. 24, 26, T. 1). Minėtos sutarties 3 punkte buvo nustatyta, kad prekę pirkėjas planine tvarka kitai darbo dienai užsako iki darbo dienos 11 val., o pardavėjas įsipareigoja įvykdyti užsakymą ne vėliau kaip per 24 val. nuo užsakymo gavimo ir pristatyti savo transportu į pirkėjo Kraujo centrą, (duomenys neskelbtini). Tos pačios sutarties 4 punkte nurodyta, jog skubiais atvejais pardavėjas įsipareigoja užsakymus iš pirkėjo priimti ir vykdyti ištisą parą. Pardavėjas įsipareigoja tokius užsakymus įvykdyti per 8 val. Nustatyta, kad VšĮ Nacionalinis kraujo centras pastoviai pažeidinėdavo sutartį, 2011 m. liepos mėnesį pristatė tik 41 procentą užsakyto kraujo ir jo komponentų kiekio, 2011 m. rugpjūčio mėnesį – 23,41 procentą, o 2011 m. rugsėjo mėnesį pristatė tik 51 procentą užsakyto kraujo ir jo komponentų kiekio. Pasitaikė atvejų, kada apeliantas kraujo komponentų išvis nepristatydavo. Tokiais atvejais, kadangi kraujas sveikatos priežiūros įstaigai būdavo ypatingai reikalingas, atsakovas jį užsakydavo iš UAB ,,Kraujo donorystės centro“.

Ieškovas pažeidinėjo vieną esminių minėtos pirkimo pardavimo sutarties sąlygų – t. y. kraujo komponentų – eritrocitų be leukocitų – trombocitų sluoksnio pridėtiniame tirpale (1V=250 ml±50 ml) pristatymo terminus bei kiekius. Ieškovas užsakymo įvykdymo dieną pristatydavo tik dalį užsakytų kraujo komponentų, kitų kraujo komponentų pristatymo terminus savo nuožiūra nukeldamas neapibrėžtam laikui, pavyzdžiui, 2011 m. rugsėjo 21 d. užsakyta 20 vnt. A (II)+, gauta 5 vnt., 2011 m. spalio 5 d. užsakyta 10 vnt. A(II)(-), gauta 4 vnt., 2011 m. lapkričio 5 d. užsakyta 15 vnt. O(I)+, gauta 8 vnt. Šiuos duomenis patvirtina atsakovo pateikti važtaraščiai (b. l. 122-128-, T. 1). Ieškovas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose nepateikė įrodymų, kad laiku pristatydavo kraujo komponentus. Tokiu būdu, VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje susiklostė aplinkybės, kai kraujo ir jo komponentų trūkumas pradėjo kelti grėsmę sveikatos priežiūros įstaigos normaliai veiklai. Pasinaudodamas tarp šalių sudarytos kraujo ir jo komponentų pirkimo-pardavimo sutarties 22 p. numatyta galimybe, kad sutartis gali būti nutraukta vienašališkai, raštu pranešus kitai šaliai prieš 15 dienų, jeigu kita šalis pažeis esmines sutarties sąlygas, t. y. prekės kokybės reikalavimus, tiekimo terminus, kainą, apmokėjimo sąlygas, todėl atsižvelgė, kad VšĮ Nacionalinis kraujo centras nuolat pažeidinėjo esmines sutarties sąlygas, tuo sukeldamas grėsmę nepertraukiamam ir savalaikiam kraujo komponentų tiekimui, VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė buvo priversta prieš laiką nutraukti Kraujo ir jo komponentų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 8-44-P36/11.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad techninės priežastys susiaurino pirkimuose galinčių dalyvauti subjektų ratą iki dviejų, iš kurių vienas – t. y. ieškovas, nepajėgė tinkamai, laiku ir kokybiškai tiekti kraujo komponentus ir dėl jo kaltės susidarė situacija, kai kraujo komponentų reikėjo įsigyti ypač skubiai, todėl atsakovas pagrįstai vadovavosi Viešųjų pirkimų įstatymo 56 str. 1 d. 3 p.

Akivaizdu, kad atsakovas, būdamas sveikatos priežiūros įstaiga, atstovauja viešajam interesui ir siekia vienintelio tikslo – kad jos veikloje būtini kraujo komponentai būtų tiekiami laiku, tinkamos kokybės ir kiekio. Netinkamas apelianto sutarties vykdymas kėlė nepageidaujamų padarinių tiek pačios įstaigos, tiek jos pacientų gerovei, todėl įstaiga buvo priversta nutraukti sutartį ir organizuoti pirkimą neskelbiamų derybų būdu. Apeliantas tokio sutarties nutraukimo neginčijo, nurodo, kad jau 2011 m. lapkričio mėnesį jis buvo išdavęs eritrocitų be leukocitų-trombocitų sluoksnio pridėtiniame tirpale 3091 vienetą, tačiau 2011 m. kovo 10 d. tarp atsakovo VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės ir ieškovo VšĮ Nacionalinio kraujo centro sudarytoje kraujo ir jo komponentų pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. 8-44-P36/11 nebuvo nustatytas tikslus kraujo komponentų kiekis. Sutarties 9 punkte nurodyta, kad prekės kaina, preliminarus kiekis ir bendra sutarties suma nurodyta sutarties 1 priede. Tos pačios sutarties 10 punkte nurodyta, kad pirkėjas turi teisę pirkti mažesnius arba didesnius prekės kiekius, nei nurodyta sutarties 1 priede.

Pagal kraujo ir jo komponentų pirkimo-pardavimo sutarties 20 p. sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja iki prekės pirkimo 2011 m. atviro konkurso būdu procedūrų pabaigos. Ieškovo teiginiai, kad jis per aštuonis mėnesius įvykdė sutartį, yra nepagrįsti. Dalyvaudamas viešame pirkime ieškovas įsipareigojo patiekti tiek kraujo komponentų, kiek jų bus užsakoma, tačiau negalėjo to padaryti ir tinkamai įvykdyti sutarties.

Kitas ieškovo apeliacinio skundo argumentas yra susijęs su perkančiosios organizacijos sprendimu kraujo ir jo komponentus pirkti ypatingos skubos tvarka. Atsakovas nurodo, kad susidariusią situaciją buvo būtina spręsti skubiai, atsižvelgiant į susidariusią situaciją, kadangi VšĮ Respublikinėje Vilniaus universiteto ligoninėje buvo panaikintas ligoninėje veikęs Kraujo centras, kuriame atsakovas gaudavo dalį įstaigai būtinų kraujo komponentų.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad viešojo pirkimo neskelbiamų derybų būdu buvo įsigytas toks kraujo ir jo komponentų kiekis, kurio pakaktų, kol bus suorganizuotas atviras viešųjų pirkimų konkursas. Pirkti mažą kiekį sveikatos priežiūros įstaiga negali, nes nespėjus iki galo įvykdyti atviro viešųjų pirkimo konkurso procedūrų vėlgi galėtų susidaryti situacija, jog kraujo komponentų tiekimas taptų nesavalaikis ir jų trūkumas sukeltų grėsmę tinkamam sveikatos priežiūros paslaugų teikimui ir visuomenės interesui.

2011 m. gruodžio 28 d. tarp viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės ir UAB „Kraujo donorystės centras“ sudarytos pirkimo sutarties Nr.P 155/11 4.1. punkte nustatyta, kad sutartis galioja iki prekių pirkimo 2012 metais atviro konkurso procedūrų pabaigos - pirkimo sutarties sudarymo su konkurso laimėtoju, arba, jeigu įstatymų leidėjo ar Vyriausybės bus nustatyta kitokia kraujo ir jo komponentų įsigijimo tvarka - iki tos tvarkos įsigaliojimo.

Atsakovo nurodyta priežastis, kad šiuo metu nėra organizuojamas naujas viešojo pirkimo konkursas kraujo ir jo komponentų pirkimui yra pateisinama, nes nėra pasibaigę teisminiai procesai.

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Viešųjų pirkimų įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, nes jo manymu, šiuo atveju nebuvo ypatingos skubos, dėl kurios ginčo konkursą būtų reikėję vykdyti neskelbiamų derybų būdu. Kaip minėta, viešųjų pirkimų įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta galimybė vykdyti pirkimą neskelbiamų derybų būdu, jeigu neišvengiamai būtina pirkimą atlikti ypač skubiai dėl įvykio, kurio perkančioji organizacija negalėjo numatyti, kai tokio pirkimo neįmanoma atlikti atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais šiame įstatyme nustatytais terminais.

Pažymėtina, kraujo komponentų tiekimas atsakovui privalo būti savalaikis ir nepertraukimas, kraujas ir jo komponentai sveikatos priežiūros įstaigoje yra reikalingi nuolat, tiek teikiant būtinąją pagalbą, tiek atliekant planines operacijas. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės veiklos profilis yra skubi, neatidėliotina pagalba žmogui. Sutiktina su atsakovo pateiktais argumentais, kad modernioje medicinoje kraujo ir jo komponentų perpylimas daugelių atvejų yra vienas pagrindinių gydymo metodų. Be šios procedūros daug medicininių procedūrų būtų visiškai neįmanomos arba labai sunkiai įvykdomos.

Apeliantas kelia klausimą ir dėl racionalaus lėšų panaudojimo, kad nagrinėjamu atveju buvo sudarytos prielaidos perkančiajai organizacijai kraujo komponentus įsigyti brangiau, nes viešajame pirkime dalyvavo tik vienas tiekėjas. Vertinant šią aplinkybę sutiktina su pirmosios instancijos teismo išsakyta pozicija, kad nėra jokio teisinio pagrindo lyginti prieš metus buvusias kraujo komponentų kainas ir tokiu būdu vadovautis prielaidomis. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad šiais metais jis kraujo komponentus tiektų už tokią pačią kainą, kaip praeitais metais, todėl jo argumentai dėl neracionalaus lėšų naudojimo neturi jokio realaus pagrindo.

Pažymėtina, kad pirkimo būdo pasirinkimą sąlygojo susidariusi ekstremali padėtis. Žmogaus sveikata ir gyvybė yra ta vertybė, kuri negali būti pamatuota ekonomine nauda, žinoma laikantis tam tikrų protingumo kriterijų. Šiuo atveju yra visiškai pateisinama, kad dėl susiklosčiusių aplinkybių nebuvo atliekamas viešas kraujo komponentų pirkimas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. lapkričio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2009 pasisakė, kad racionalus lėšų panaudojimo tikslas negali būti suabsoliutinamas, todėl tiekėjų, neatitinkančių minimalių kvalifikacinių reikalavimų, pasiūlymai negali būti vertinami, net jei paaiškėtų, kad jų siūloma kaina mažesnė už laimėjusiojo ar net mažiausia.

Trečiasis asmuo ,,Kraujo donorystės centras“ įsipareigojo paramos būdu (nemokamai) kiekvieną mėnesį, iki 2012 m. balandžio mėn. pabaigos, pateikti VšĮ Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei iki 100 vnt. kiekvienos rūšies autologinių donorų kraujo komponentų (eritrocitų masės ir šviežiai šaldytos plazmos). Todėl atsakovas ne tik nusipirko kraujo ir jo komponentų, tačiau ir nemažą jų dalį gauna nemokamai. Ieškovas šios aplinkybės iš esmės neginčijo.

2012 m. sausio mėnesį UAB ,,Kraujo donorystės centras“ paramos būdu perdavė VšĮ Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei 12 vienetų eritrocitų bei leukocitų-trombocitų sluoksnio pridėtiniame tirpale, gautų iš autologinio donoro konservuoto kraujo ir 12 vienetų šviežiai šaldytos plazmos, gautos iš autologinio donoro konservuoto kraujo; vasario mėnesį buvo pateikta po 15 vienetų šių kraujo komponentų; kovo mėnesį – po 21 vienetą; balandžio mėnesį – 19 vienetų eritrocitų be leukocitų-trombocitų sluoksnio pridėtiniame tirpale ir 18 vienetų šviežiai šaldytos plazmos.

Aplinkybę apie gautą paramos kiekį patvirtina VšĮ Respublikinės Vilniaus universiteto ligoninės sudarytas komisijos aktas, pagal kurį iš UAB ,,Kraujo donorystės centro“ gauta paramos už 21 305,72 Lt (b. l. 27-30, T. 2).

Vertinant perkančiosios organizacijos veiksmų ir sprendimų teisėtumą būtina atsižvelgti į priimtų sprendimų sukeltas pasekmes. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išsakyta pozicija, kad atsakovas VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė privalėjo kuo skubiau ir greičiau išspręsti klausimą dėl kraujo ir jo komponentų tinkamo tiekimo ir dėl šios priežasties pasirinko viešuosius pirkimus vykdyti neskelbiamų derybų būdu, kadangi sveikatos priežiūros įstaiga siekė labai svarbaus tikslo – galimybės vykdyti sveikatos priežiūros veiklą netrukdomai ir nepertraukiamai teikti žmonėms tiek būtinąją, tiek planinę pagalbą, nes visuomenėje kilo aštrios diskusijos dėl kraujo ir jo komponentų trūkumo bei kokybės. Šių tikslų atsakovas nebūtų pasiekęs organizuodamas paprastai ilgai trunkančias viešųjų pirkimų procedūras, nes kaip minėta, galėjo nukentėti labai reikšmingas visuomenės interesas – žmonių sveikata ir gyvybė. Akivaizdu, kad susiklosčiusios aplinkybės viršijo įprastines ekonominio gyvenimo ribas, dėl ko buvo būtina pirkimą atlikti ypač skubiai.

Apeliantas nurodo, kad atsakovo VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės su trečiuoju asmeniu UAB ,,Kraujo donorystės centru“ sudaryta viešojo pirkimo sutartis yra niekinė.

Pažymėtina, kad pripažinimas niekine sudarytos ir jau vykdomos viešojo pirkimo sutarties dėl kraujo komponentų pridėtiniame tirpale pirkimo-pardavimo sukeltų sunkius padarinius. Pripažįstant vieno asmens, t. y. ieškovo ekonominius interesus, būtų paneigti kitų asmenų interesai ir galutinėje išvadoje būtų pažeistas viešasis interesas, nes nukentėtų silpniausia grandis, t. y. pacientai. Nuolatinis, nepertraukiamas ir netrukdomas kraujo komponentų tiekimas yra būtina sąlyga, kad žmonėms būtų nuolat tiekiama būtina pagalba, todėl pripažinti sutartį niekine nėra pagrindo.

Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas viešųjų pirkimų bylose yra konstatavęs, kad teismai, spręsdami dėl niekinio sandorio padarinių, turi tirti sutarties vykdymo eigą, jos vykdymo specifiką, įvykdymo laipsnį, galimus nuostolius dėl restitucijos taikymo, kitas reikšmingas aplinkybes ir parinkti restitucijos būdą arba, esant išskirtinėms aplinkybėms, jos netaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-583/2008).

Ieškovas VšĮ Nacionalinis kraujo centras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Civilinio proceso kodekso 185 straipsnio ir 197 straipsnio 2 dalies nuostatas. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik atsakovo teiginiais ir visiškai nevertino ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų bei nesivadovavo Viešųjų pirkimų tarnybos išvada.

Lietuvos Respublikos CPK 185 str. prasme bylai reikšmingo fakto buvimas ar nebuvimas ir teisinis to fakto vertinimas gali būti konstatuojami tik tada, kai tokioms išvadoms pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad teismo išvados turi būti grindžiamos tik tokiais įrodymais, kurie nekelia abejonių savo įrodomąja galia, leistinumu ir sąsajumu. Aplinkybė, kad ieškovo reikalavimai buvo atmesti nereiškia, kad teismas atsisakė priimti ar nevertino kurių nors ieškovo pateiktų įrodymų.

Pagal Viešųjų pirkimų tarnybos nuostatus ši įstaiga įgyvendina viešųjų pirkimų politiką bei prižiūri kaip laikomasi VPĮ ir jo įgyvendinimų teisės aktų. Būtent ji kontroliuoja, kaip atliekant pirkimus laikomasi VPĮ ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų, vykdo šių teisės aktų pažeidimų prevenciją, nustato viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus, jų pobūdį ir su jais susijusius sprendimus bei bausmes.

Viešųjų pirkimų tarnyba 2012 m. vasario 9 d. išvadoje nepasisakė dėl ginčo situacijos vertinimo, nurodė, kad nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija turi užtikrinti, kad atliekant viešojo konkurso procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi VPĮ 3 str. 1 d. reikalavimų dėl lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų (b. l. 55-58, T. 1).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, kurį keisti arba naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė ir absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.).

Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

CPK 322 str. nuostatos numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad tokių aplinkybių ar kitų svarių argumentų nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nenurodė ir prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pareiškęs asmuo VšĮ Nacionalinis kraujo centras, todėl ieškovo prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 str. 1 d. nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju netenkinus apeliacinio skundo, bylos rezultatas yra palankus atsakovui ir trečiajam asmeniui, kurie prašo atlyginti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Visgi atsakovo ir trečiojo asmens prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos jiems nėra priteistinos, nes jie nepateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Kazys KailiūnasVytas MiliusMarytė Mitkuvienė